Kaip buvo suvokiamas seksualumas įvairiais istoriniais laikotarpiais?

Seksualumas – labai unikali gyvenimo dalis ir žmogų supančio pasaulio elementas. Nors kiekvienas iš mūsų esame skirtingi, tačiau neišvengsime to, kad dažnai potraukį jaučiame tam, kas yra ant bangos ir kas mums atrodo gražu. Būtent grožis ir susižavėjimas yra neatsiejami nuo seksualumo. Nors seksualumo negalime apriboti vien tik išvaizda, nes tai ir vidines emocijas sužadinanti savybė, tačiau pasižiūrėkime į tai, kaip per istoriją keitėsi seksualumo samprata bei mados šioje srityje.

Seksualumas priešistorėje

Kuomet žmonių civilizacija tik kūrėsi, visi visuomenės nariai gyvendavo nedidelėse bendruomenėse, dažnai laukinėje gamtoje ir pagrindinis jų instinktas buvo apsisaugoti ir daugintis, tęsiant žmonių giminę. Dėl trumpos gyvenimo trukmės, nuolatinių pavojų aplink ir mažų patogumų, moterys geidė stiprių vyrų, galinčių apginti jas nuo pavojų, o vyrai – vaisingų ir atsidavusių moterų.
Seksualumas pirmykštėse visuomenėse apsiribojo beveik vien fizinėmis savybėmis. Galimybė pratęsti giminę ir susilaukti stiprių palikuonių buvo pagrindinis tikslas, dėl to žmonės ieškodavo tokių partnerių ir seksualiais laikydavo tuos vyrus, kurie sėkmingai medžiodavo, o moteris, kurios pagimdydavo stiprius palikuonis ir tarnaudavo vyrams. Seksualumas buvo suvokiamas, kaip aiškus savo rolės visuomenėje išpildymas. Vyras – medžioja, moteris – augina. Seksualūs tie, kurie savo roles pildo geriausiai.

Seksualumas antikoje

Antikos laikotarpis laikomas bene šviesiausiu žmonijos istorijoje. Tuo metu padaryti postūmiai visose gyvenimo srityse pranoko ir kai kurias civilizacijas, gyvavusias praėjus tūkstančiui metų po Senovės Graikijos ar Romos. Antikos laikų žmonėms galima padėkoti ir už praplėstas seksualumo sampratos ribas.
Nors neišvengsime to, kad daugumą žmonių toliau traukė statusas, jėga (vyruose) ir atsidavimas bei rūpestingumas (moteryse), tačiau antikoje aiškėja ir kita seksualumo suvokimo samprata – kūno kultas. Jeigu prisiminsite pirmąsias Olimpines žaidynes ir antikos laikų skulptūras, visur figūruoja nuogumas. Aukščiausios klasės atletai – elitiniai visuomenės nariai, grožio ir estetikos simboliai vaizduojami be drabužių. Toks požiūris į seksualumą kiek praplėtė ankstesnes ribas. Tuo metu gražu ir seksualu buvo puoselėjamas kūnas, raumenys. Ypač didelis dėmesys skiriamas jauno vyro kūnui, tad ir seksualus – tiesiog jaunas, atletiškas vyras. Antikos metu tarsi mados reikalu tampa turėti jauną vyrą kompanioną, nesvarbu, ar kompaniono ieškodavo moteris ar vyras. To rezultatas – masiškas aukštųjų visuomenės sluoksnių biseksualumas (ypač iš vyriškosios pusės) bei visiškas atsidavimas kūniškiems malonumams.
Taigi, antikos metu seksualu tampa nuogas, išpuoselėtas vyriškas kūnas. Moters vaidmuo, nepaisant Afrodičių ar Venerų, sumenksta. Jos vaizduojamos kaip šeimos židinio puoselėtojos, galbūt gundytojos, tačiau tikrai seksualus tampa tik vyriškas kūnas.

Seksualumas viduramžiais

Žlugus Romai, Europa (tuometinės civilizacijos šerdis) paskendo tamsybėse. Kalbėti apie seksualumą viduramžiais yra itin sudėtinga, nes tuo metu tai buvo tikras tabu. Išaugus katalikų bažnyčios įtakai, asmeninis žmonių gyvenimas, šiuo klausimu buvo nustumtas į paribį. Ir nors klestėjo įvairios, vyrų kūniškus malonumus tenkinusios įstaigos, sunku net išskirti meno ar kultūros kūrinius bei reiškinius, kurie kažkokiu būdu apibrėžtų seksualumą. Žmonės apie tai vengė kalbėti.
Tačiau, jeigu kalbėsime apie susižavėjimą, tai vėl nusistovėjo aiškiai apibrėžtų rolių garbinimas, kurį įžvelgiame pasakose, padavimuose. Moterys geidė vyro, princo ant balto žirgo, o vyrai – tyros princesės, kurią išvaduotų. Seksualumas viduramžiais paminimas nebent ironiškai, kokiuose vulgariuose apsakymuose arba aludėse grojamų dainų tekstuose. Tačiau ir tai – tik vulgarūs juokeliai, bet ne tikras susižavėjimas.

Seksualumas Renesanso laiku

Renesanso laikas, kaip ir antika, į pasaulį grąžino seksualumą ir džiaugsmą lytiniu žmonių potraukiu vieni kitiems. Labai daug prie to prisidėjo augantys miestai ir net didieji geografiniai atradimai. Pavyzdžiui, tik dėl pastarųjų atsirado plačiai paplitęs potraukis egzotiškai atrodantiems žmonėms. P. Amerikos ar Afrikos užkariautojai neretai norėdavo žmonų arba meilužių iš tų kraštų, o kartais net su jomis susituokdavo. Seksualumo sąvoka prasiplėtė – nuo siauro požiūrio į žmogaus kūną ir sugebėjimus išpildyti savo rolę visuomenėje iki unikalių jo savybių bei išskirtinumo.
Renesanso metu taip pat pirmą kartą galime pastebėti potraukį ne tik žmogaus kūnui, bet ir aprangai. Avalynė tapo plačiau prieinama, atsirado geresnės drabužių siuvimo technologijos, populiarėjo seksualus apatinis trikotažas – visa tai lėmė susižavėjimą tam tikrais išvaizdos niuansais, kurie nebūtinai susiję tik su kito žmogaus kūnu, o galbūt ir su jo drabužiais ar elgesiu, kitaip tariant fetišai. Daugiausiai to meto pasaulyje tendencijas formuoja Europos elitas. Nagrinėjant to laikmečio literatūrą, galima pastebėti, kad aukštuomenės žmones žavi seksas su daug partnerių, savęs nevaržymas. Seksualiu žmogumi laikomas tas, kuris nėra susikaustęs, yra atviras eksperimentuoti (tiek su partnerių skaičiumi, tiek su jų lytimi), drąsiai žiūri į galimybę intymiai praleisti laiką su kitu žmogumi. Aprašomi pirmieji romanai, seksualūs tampa ir intymūs žmonių santykiai. Jeigu anksčiau akcentuojama tik kūniškoji lytinio akto dalis, dėka Šekspyro ir kitų rašytojų, seksualu tampa ir romantika – poezija, lyrika, menas. Iki tol menas tebuvo pramogos forma, tačiau dabar žmonės žavisi unikalumu, egzotika ir naujovėmis. Tai yra seksualu Renesanso laikotarpiu.

Seksualumas naujaisiais amžiais

Renesanso, kaip ir antikos, laikais į pasaulį buvo grąžinamas atviresnis požiūris į seksualumą ir lytiškumą. Tačiau naujaisiais amžiais dėl sparčiai į priekį judančių technologijų bei daugybės geopolitinių pokyčių (Tautų pavasaris Europoje, Napoleono karai, Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, nepriklausomybės judėjimai Lotynų Amerikoje) – visuomenė sparčiai keitėsi, darėsi įvairesnė ir dėl to atsirado labai daug netolygumų.
Jeigu iki tol, socialiniame lygmenyje kažkokius unikalius bruožus buvo galima stebėti tik Europos žemyne, tai dabar naujų vėjų į tarpusavio santykį tarp žmonių įneša naujos kultūros: Japonija, Azijos kolonijos, Afrika, Lotynų Amerika, JAV ir kitos. Visuomenė nebėra tokia vienoda ir aiškėja dideli skirtumai, kuriuos jaučia kiekvienas asmuo, kuomet kalba pasisuka apie seksualumą. Iki tol buvo laikoma, kad yra populiarioji – normali kryptis ir likę dalykai buvo laikomi nenormaliais. Savotiškai galima sakyti, kad seksualumo samprata tapo platesnė ir daugiau žmonių galėjo pritapti ar bent jau rasti savo asmeninę erdvę. Tačiau tuo pat metu atsirado labai didelis susiskaldymas tarp kiek jautriau į seksualumą žiūrinčių, dažniausiai religingų ir konservatyvesnių žmonių bei atviriau ar laisviau į potraukį žiūrinčių, daugiausiai didmiesčių gyventojų. Taigi, ne tik, kad atsiranda seksualumo sampratos įvairovė, taip pat matome ir didžiulį susiskaldymą bei net neapykantą kitaip galvojantiems.
Svarbu paminėti ir tai, kad lyginant su dabartiniais laikais, tam tikrose šalyse (ypač 1919m.–1933m. Vokietijoje) vyravo tokia subkultūra, kurią net dabartiniai, visko matę žmonės nevengtų vadinti vulgaria. Seksualu buvo viskas, kas tik traukia žmogų. Dokumentiniai filmai ir literatūra byloja, kad vyrai ir moterys nevengdavo mėgautis tuo, kas po to ilgą laiką buvo laikoma iškrypimu, o dabar net būtų galima prilyginti įstatymų pažeidimams. Taigi, šiuo laikotarpiu seksualumo samprata perėjo iš to, ką buvo galima paprastai apibrėžti, į tai, kas žmogui tiesiog patinka seksualine prasme, kas jį arba ją jaudina, domina, traukia.

Dabartiniai laikai

Šiuolaikiniame pasaulyje vis dar išlieka didelis susipriešinimas dėl seksualumo demonstravimo. Pavyzdžiui, gili moters iškirptė Instagram nuotraukoje sulauks kontraversiškų reakcijų – vieni šlovins dailias kūno linijas, o kiti atkreips dėmesį į provincialumą, net vadins tokią seksualumo išraiška purvina, palaida.
Tuo pat metu plinta ir vadinamasis neoliberalizmas, kuomet žmonės imasi toleruoti absoliučiai viską, kas tik yra susiję su meile, seksualumu. Dabartiniais laikais yra tiek daug visuomenės sluoksnių, grupių ir identitetų, kad nebūtų galima apibrėžti to, kas yra seksualumas nūdienos žmogui. Tai galbūt yra kūniškos išvaizdos, aprangos ir charakterio savybių visuma, kuri traukia, tačiau kokios tos savybės – labai individualūs dalykai.
Žinoma, verta paminėti, jog tokie dalykai kaip apatinis trikotažas bei kitos priemonės taip pat vaidina svarbų vaidmenį šių dienų seksualumo supratime – dabar jų galima rasti tikrų tikriausią gausybę, tad kiekvienas čia galės išsirinkti tokį, kuris geriausiai atitiks turimus norus ir poreikius. Apatinis trikotažas tampa tarsi paslaptinga detale, kadangi ją galite matyti tik jūs ir jūsų partneris (-ė).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*