apie juos. Vygintės PUKINSKYTĖS nuotr.
Nors karantino sąlygos skirtingos: gyvename vieni, poroje ar su vaikais, – šis laikotarpis neabejotinai sukelia psichologinių sunkumų.
Mažeikiškė psichologė Gerda Sakalauskaitė, šiuo metu dirbanti sostinėje, pasidalijo savo įžvalgomis – ji teigia, kad emocijas lemia mūsų mintys apie gyvenimo įvykius, todėl kiekvienoje situacijoje turėtume ieškoti pozityvių dalykų ir mums priimtinos prasmės.
Pradedant kalbėti apie karantino poveikį mūsų psichologinei būklei, svarbu suvokti, kad visiems iš mūsų tai – nauja situacija.
Viena iš pirmųjų streso fenomeno teorijų teigia, jog stresą sukelia bet kokie gyvenimo pokyčiai, kitaip tariant – įvykiai, prie kurių asmuo privalo prisitaikyti.
Psichologė G. Sakalauskaitė sako, kad, atsižvelgiant į tai, kiek pasikeitimų įvyko įvairiose gyvenimo srityse – pradedant darbu, buitimi, apribotais kontaktais – negalėjimu bendrauti su mums svarbiais žmonėmis, ir baigiant savisaugos priemonėmis, gąsdinančiu susirgimų skaičiumi ir mirtimis, – neabejotinai turime sutikti, kad tai privertė išgyventi ištisą stresą sukeliančių dirgiklių virtinę.
„Nors jau esame pavargę ir išsekę, karantinas vis dar reikalauja nemažai psichologinių ir emocinių jėgų. Juk nežinome, kada viskas grįš į savas vėžes, todėl tenka toliau kęsti neapibrėžtumą, bejėgiškumą, suvokimą, kad negalime kontroliuoti savo gyvenimo“, – teigia psichologė.
Visas straipsnis – penktadienio laikraštyje.
Karolina Kotryna PETRAUSKAITĖ
Reklama: CBD aliejus sveikatai
Gražuolė.