Nėra Lietuvoje žmogaus, kuris nesidomėtų sportu. Visokios krepšinio ir futbolo lygos, ir tūkstančiai „sofos trenerių“ prie televizoriaus ekranų patarinėja, kaip reikėtų žaisti, kokius derinius rinktis. Yra aktyviai sportuojančių ar šiaip retkarčiais sportui prijaučiančių. Net senjorai, ieškodami sveikatos (o gal jaunystės?), suka ratus, žingsnius skaičiuodami. Nesportuoji ir nesidomi – esi balta varna Lietuvoje. Klubai, komandos, baseinai, kortai, šaudyklos, trasos… Du komandiniai žaidimai pas mus turi ilgametes tradicijas – tai krepšinis ir futbolas.
Šių terminų atsiradimas susijęs su žaidimų aiškumu: basketball – du dėmenys, verčiami krepšys ir kamuolys. Steponas Darius 1926 m. išleistoje knygoje vartojo basketbolo terminą, Karolis Dineika 1922 m. vadino šią sporto šaką krepšiasvydžiu. Bet kalbininkų rastas gražus priesagos vedinys – krepšinis. Latviai pasiliko prie skolinio basketbols. O estai turi žodį korvpall (korv – krepšys, pall – kamuolys).
Įdomiau su futbolo terminais – čia prigijo tarptautinis žodis futbolas, kuris sudarytas nurodant žaidimo priemones – koją ir kamuolį. Buvo siūloma lietuvinti terminą ir šią sporto šaką vadinti kojiniu, spardiniu (panašiai kaip krepšinį). Stadioną siūlyta vadinti spirdykla, futbolininką – spyriku, vėliau – futbolistu, puolėją ir gynėją – gyniku ir puoliku. Šiandien mums įprastą pasakymą įmušti įvartį bandyta pasakyti vienu žodžiu – vartinti. Sporto terminiją tyrinėjusi kalbininkė VU docentė, mokslų daktarė Vilma Zubaitienė teigia, kad pati kalba tarsi „prisijaukina“ ir priima terminą arba atmeta. Kai kurie tarptautiniai žodžiai adaptuojami (futbolas, boksas, triatlonas, breikas ir kt.), kai kuriems ieškome tikusių senųjų žodžių (ėjimas, bėgimas, plaukimas), kai kuriuos išsiverčiame. Svarbu, kad prigytų!
P. S. Legendinio lakūno Stepono Dariaus, Amerikoje susidomėjusio krepšiniu, futbolu, boksu, regbiu, beisbolu ir lengvąja atletika ir aktyviai sportavusio, devizai:
- Sveikame kūne – sveika siela.
- Sportas, skraidymas ir drinkas – nesuderinami dalykai.
Pagal kalbininkės V. Zubaitienės interviu LRT laidoje
Parengė Genovaitė Valantienė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
