Kai toks permainingas pavasaris, melancholiškos nuotaikos neišsklaido šypsenos pragiedruliai. Dažnas lietuvis, anot rašytojo Balio Sruogos, pačios gamtos suformuotas liūdno veido, paskendęs liūdesy. O ir mūsų tautosaka apie juoką kalba rimtai: „Iš didelio juoko – ašaros“, „Juokas – dalykas rimtas“, „Juoksies iš kitų, likimas juoksis iš tavęs“. Tai gal paklausti, kaip gyvename, galime atsakyti: „Laikausi kaip Gedimino kalnas“ (naujoji tautosaka). Vis tik nesame nuobodos, nes žodžiui „juoktis“ turime dešimtis sinonimų: kvatoti, kvakėti, klegėti, kikenti, kukenti, krizenti, prunkšti, žvengti, žvingauti, juokais plyšti, iš padų kristi, dantis rodyti… Tiek žodžių vienam veiksmui pavadinti atsiranda tada, kai yra poreikis.
Nors esame santūrūs, bet sąmojo iš mūsų neatimsi. Tą pastebėjo net užsieniečiai, girdėdami nūdienos lietuvių sukurtus posakius. Anglai stebėjosi tokiais pasakymais: troleibuse gimęs (kuris neuždaro durų), pagauti kampą (suprasti esmę), nuvažiavo stogas (išprotėjo), garbanotos mintys (nešvankios mintys), pjauti grybą (nesusigaudyti, klaidžioti), palikti ant ledo (likti be nieko, nieko nepešti), užsikočioti raumenis (tobulinti kūną), aplankyti nykštukus (nueiti į tualetą) ir kt.
Kartais tenka stebėtis senųjų patarlių tobulintojais, o naujieji variantai priverčia ir nusikvatoti: „Geriau tyla negu byla“ (plg. Tyla – gera byla), „Loti – šuniška, kąsti – žmogiška“ (plg. Garsiai loja, bet nekanda), „Viena galva gerai, o su smegenimis dar geriau“ (plg. Viena galva gerai, o dvi dar geriau). Lietuvių kalboje daug kas juokiasi: juokiasi kiauru šonu cepelinai puode, atšokęs bato padas, puodas, kad katilas juodas, daiktas, padėtas matomoje vietoje, kai jo nerandam. Mėgo lietuviai pajuokauti, bet neužgauliai. Liaudis nemėgo paniurėlių. Apie tokius buvo sakoma: „Ai ai ai, ką numirę valgysim?“
Nusišypsokim, juk kalba ne tik kableliai, nosinės, linksniai… Kalba kaip žodžio klegesys, susitikus su kitais žodžiais. Tuos susitikimus organizuojame mes bei patys būname nustebę ir laimingi.
Pagal portalo 15 min.lt,
naujažodžių duomenyno,
A. Lyberio „Sinonimų žodyno“ informaciją parengė
Genovaitė Valantienė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
