Šisbeitauskas
Perfrazavus mažąjį animacinio filmuko herojų Kulverstuką: laukėm, laukėm ir pagaliau sulaukėm. Turiu galvoje Šv. Kalėdas. Jos mūsų namus aplankys jau šį sekmadienį, tad tamsiajam metų periodui – galas. Po antrosios Kalėdų dienos judėsime saulėgrįžos link, o tai reiškia, kad dienos vėl pradeda ilgėti. Kiek pamenu, tai vyksta labai greitai, o pagalvojus, kad dienos ir šiaip nenumaldomai lekia, žiūrėk, kiek čia truks – ir sulauksim vasaros.
Nereikia pamiršti, kad kitą savaitgalį mūsų dar laukia kalendoriniai Naujieji, tad prieš akis – dvi šventės. Vieniems svarbesnė pirmoji, kitiems – antroji, tad kurią labiau švęsti – rinktis jums patiems.
Man prasmingesnės visada yra Kalėdos. Jų išvakarėse su šeima sėdame prie Kūčių stalo, laužiame kalėdaitį ir visi kartu vakarieniaujame. Kita diena – Kristaus gimimo šventė, kurią pasitikti turėtume apsivalę sielas, lyg ir mes atgimtume naujam gyvenimui ir dar prasmingesniems ateities darbams.
Naujieji metai nėra tokia prasminga šventė: daugiau linksmybių, šventinio triukšmo. Tai tiesiog viena didelė pramoga, kuriai pasibaigus reikia keisti kalendorius ir kelias dienas pratintis kitaip rašyti datą.
Kaip ir kasmet kiemuose, gatvėse pyška pokši petardos – jau vien iš tų garsų galima spėti, kad ne už kalnų paskutinės metų šventės. Vaikams tai savotiška pramoga, kurią mes, vyresnieji, vadiname išdykavimu ir labai nesidžiaugiame, kai jos sprogsta vos ne po kojomis ar ties mūsų langais. Ir taip kone visą mėnesį… Kad ir kaip stengiamasi, jog tie sprogmenys nepatektų į vaikų ar paauglių rankas, pastarieji vis tiek suranda būdų jų įsigyti. Pačios paprasčiausios petardos, kiek žinau, parduodamos jau keturiolikmečiams, tad kas ten tikrins, kad į jų rankas nepatektų ir didesnį triukšmą kelianti, pavojingesnė pirotechnika. Tą amžiaus apribojimą, mano galva, būtų galima sugriežtinti ir visus naujametinius sprogmenis pardavinėti tik aštuoniolikmečiams ir vyresniems. Tokie jau bent nekvailiotų ir nešvaistytų pinigų vėjais.
Kažkurį penktadienį, žiūrėdamas vieną televizijos laidą, eilinį kartą kartą pasipiktinau save ir savo gyvenimo būdą reklamuojančia dainininke Laisva – ta, kurios vyras sėdi kalėjime. Atlikėja nuolat skundžiasi: tai, kad jos vyras yra nelaisvėje, kelia nerimą jos artimiesiems, jie dėl to labai išgyvena. O kas kitas, jei ne ji pati, siekdama populiarumo, pradėjo apie tai visiems pasakoti? Laisvos buvo ir yra pilna visose TV laidose ir visur ji pasakoja apie savo kalėjime sėdintį sutuoktinį. Tai kurių velnių reikėjo tokios reklamos, o paskui – skųstis, kad žmonės ja stebisi? Negi tai tiesiausias kelias į populiarumą? Kiek turime atlikėjų, kurių gyvenimo kelias keistokas, gal neįprastas mums, bet jie į televiziją nelenda – gyvena ir tiek.
Ai, tiek to, grįžkim į Mažeikius. Ar žinot, kad nuo šiandien iki pat Naujųjų po miestą važinėjantis penktu numeriu pažymėtas autobusas tapo kalėdiniu ir keleivius vežioja nemokamai? Šį autobusą atpažinsite iš papuošimų – šventinių dekoracijų. Iš tiesų, jei sostinė turi kalėdinį traukinuką, tad kodėl ir Mažeikiai negali kažkuo panašiu pasidžiaugti? Įdomu tik viena – ar mažeikiškiai pasinaudos proga po miestą pasivažinėti nemokamai ir važiuos jų daugiau nei įprastai. Tiesa, švenčių metu šis autobusas nekursuoja, tad jo paslaugomis galima pasinaudoti tik darbo dienomis.
Neseniai laikraštyje skaitėme apie kiek keistoką detektyvą Vydūno gatvėje, kai ilgapirščiai – net nežinau, kaip juos pavadinti – prie vienos mažeikiškės sodybos nupjovė eglutę. O kaip kompensaciją nusikaltimo vietoje paliko pjūklą. Sodybos šeimininkė sakė, kad to pjūklo jai nereikia, tad vagys gali ateiti jo pasiimti.
Galvojant apie šią situaciją atrodo keista, kaip žmonės tokią nesąžiningu būdu įsigytą žaliaskarę pasipuoš šventėms. Ir kokį šventinį džiaugsmą gali teikti vogta eglutė? Nebent čia tas atvejis, kai eglė buvo nupjauta ir parduota – kas ten žino? Faktas tik tas, kad kažkieno namus dabar puošia vogtas Kalėdų džiaugsmas. Skamba keistai, bet tai yra realybė.
Keistokai atrodo ir V. Burbos gatvėje prie 4-ojo namo įėjimo į buvusią advokato kontorą prirakintas dviratis. Jis savo šeimininko laukia jau beveik du mėnesius. Namo gyventojai iš pradžių manė, kad jį čia paliko gatvę tvarkantys žmonės, bet tų žmonių jau neliko, o dviratis tebestovi. Kiti spėlioja, kad tas dviratis – kažkieno stebimas kaip jaukas ilgapirščiams. Žodžiu, variantų begalės, o šeimininko kaip nėra, taip nėra. Gal žmogus prirakino dviratį ir pamiršo kur jį padėjęs? Tad žinokit, kad kažkieno vyriškas dviratis V. Burbos gatvėje tebelaukia šeimininko – gal iki Kalėdų atsiras?
Prieš atsisveikindamas iki kito karto, noriu palinkėti visiems gražaus, prasmingo Kūčių laukimo ir tikro, šviesaus ateinančių Kalėdų džiaugsmo.
sisbeitauskas@santarve.lt
