Kalėdų Seneliai roges šiemet keičia į riedučius

Ar prisimenate laiką, kai nustojote tikėti Kalėdų Seneliu? Kai tapote akylesni ir ėmėte pastebėti iš po Kalėdų Senelio apdaro kyšančius kaimyno batus…
Kai dingsta stebuklas, pasipila klausimai. Pasinaudodama proga pašnekinau porą Kalėdų Senelių. Vienas jų dabar mažiesiems dovanoja ne tik stebuklus, bet ir iki Trijų Karalių valdys miestą. Šias pareigas jis perėmė per miesto eglės įžiebimo šventę.
KALĖDŲ SENELIS, TRUMPAM TAPĘS VALDININKU
– Sakoma, kad Kalėdų Senelio darbas itin sunkus. Mitas tai ar realybė?
– Malonumas. Bet pasigilinus į energetiką, kai per dieną tenka pabendrauti su 500 vaikų… Jaučiu ir atsakomybę. Vaikai turi patikėti stebuklu ir kuo ilgiau tikėti Kalėdų pasaka. Kalėdų Senelis – gerumo simbolis. Kartais skaudu, kai tėvai į tai žiūri atsainiai ir vaikams aiškina, kad jokio Kalėdų Senelio nėra.
Šventes vaikams su komanda ruošiame daugiau nei dešimt metų. Susirenka vaikai iš Žemaičių Kalvarijos, Akmenės, įvairių kaimų (Kalėdų Senelio sekretorė išdavė, kad ir tądien, kai kalbėjome, Kalėdų Senelio laukė itin sunki diena – aut. past.). Geriausias atlygis – kai paspaudžia ranką ir padėkoja už programą.
Bendraujant su vaikais kartais užsimezga nepakartojamas ryšys. Kai dalyvauju šventėse vaikams su negalia, tai ne tik pats atiduodu, bet ir gaunu. Kartą teko išklausyti eilėraštį gestų kalba. Po to manęs klausė, kaip aš supratau? Iš akių kontakto. Negali meluoti vaikui net akimis.
– Kodėl, Kalėdų Seneli, šiemet dėvi ratukines pačiūžas?
– Tai priklauso nuo oro sąlygų. Su rogėmis nėra kaip atvažiuoti. Važinėtis su riedučiais tas pats, kas su pačiūžomis, o aš gerai moku važinėtis. Be to, stengiuosi, kad vaikai tą Kalėdų stebuklą atmintyje išlaikytų visą gyvenimą. Jei pasigilintume į vaiko psichologiją, jis daug ką prisimena jau nuo trejų metų.
– Kaip sekasi valdyti miestą?
– (Juokiasi) Mane daug kas aplanko, ne tik vaikai. Tenka susitikti ir su suaugusiais. Vieni priima šiltai, kiti – šaltai, priklausomai nuo žmonių charakterių ir supratimo. Kartais suaugusieji priima maloniau nei vaikai. Jie taip pat nori tos pasakos. Priima viską kaip maži berniukai ar mergaitės, pamiršę savo problemas.
Ne visus mano komandos personažus žiūrovai priima. Jiems patinka fėja, teletabiai, šuo. Man nepriimtina, kai per daug dėmesio skiriama simboliams. Dažnai manęs klausinėja, kodėl šiemet mūsų komandoje nėra gaidžio. Atsakau, kad mes – ne kinai. Tai biznio reikalas.
Kai per anksti prasideda Kalėdos, žmonės nebesupranta, kas yra šventės. Įsigilinimas į dvasinius dalykus ir šventėms suteikia kitokį atspalvį. Dabar kartais susidaro įspūdis, kad žmonės nebemoka švęsti. Tai atsispindi ir išorėje, kai žmonės į šventę ateina kasdieniais drabužiais. Jie pavargsta nuo švenčių.
– Koks populiariausias Lietuvoje eilėraštis?
– „Seni Šalti raudonnosi, ką tu man padovanosi?..“ Ir kai penki iš eilės pasako tą patį… Bet Kalėdų Senelis negali reikšti savo nuomonės! Kad nesakytų, koks Kalėdų Senelis piktas. Jis privalo būti geras.
– Kokius blogus darbus turi padaryti, kad negautum dovanų?
– Neklausyti mamyčių. Blogai mokytis… Negalima būti negeriems. Suaugusieji patys turi suprasti, ką negerai daro. Kas iš to, kad prieš vaikui įteikiant dovaną mokytoja liepia pasižadėti, kad jis bus geras. Pasižada, o atsiėmęs dovaną, ir vėl tą patį daro.
– Kas įdedama į Kalėdų Senelio lauknešėlį, išvažiuojant iš Laplandijos?
– Vaikų laiškai, šilti prisiminimai. Prieš save matau vaikų akis. Kai kurie laiškai palieka stiprų įspūdį… Kai perskaitai jų surašytus norus… Kai vaikas nori, kad tėvelis daugiau niekada nebeišvažiuotų į Airiją…
Pavyko išgyvendinti tai, kad vaikams būtų dovanojamos skirtingos dovanos. Skaudus atvejis, kai kartu šventė antrokai su ketvirtokais. Pastariesiems dovanų į Kalėdų Senelio maišą neįdėjo, nes manė, kad jie tam per dideli. Reikėjo pamatyti jų akis. Paskui Kalėdų Senelį pasiuntė „n…“

KALĖDŲ SENELIS, KURIS PAMIRŠO PERSIAUTI BATUS
– Sunkus mūsų darbas. Vaikučiams visada nelengva vaidinti. Jie iškart pastebi, jei kažkas ne taip. Seniau gal buvo lengviau, nes vaikai aklai tikėjo Kalėdų Seneliu, ne taip, kaip dabar. Svarbiausia, kad vaikas patikėtų, jog esi ne iš to paties buto ar kiemo, bet tikrai iš Laplandijos.
– Kalėdų Senelio darbas – profesija, gyvenimo būdas ar papildomos pajamos?
– Kai kas iš to pasidaro gražių pinigėlių. Kalėdų Senelis turėtų nusileisti iki vaikų lygio, gal net būti kiek suvaikėjęs. Priklauso ir nuo auditorijos. Net ir bendraujant su suaugusiais, reikia žaidybinių elementų.
Pamenu, kaip teko būti Kalėdų Seneliu brolio grupėje. Jis žiūrėjo, žiūrėjo, kol pažino iš batų.
Problemų kildavo, kai buvau plonas, o Kalėdų Senelį visi įsivaizduoja solidų, stambų. Užmaukšlino man kailinius, barzdą, kuri nuolat lindo į burną. Salėje prisirinko daug žmonių, karšta, prakaitas žliaugia… Maniau, kad išprotėsiu. Paskui pagal scenarijų Seneliui tenka išvažiuoti… Po kelių dienų Senelis trinkt, ir susirgo.
– Koks populiariausias eilėraštis?
– „Eglutė skarota“. Ir ne tik tarp vaikų. Dažniausiai prisimenami eilėraščiai, kuriuos tenka mokytis mokykloje. Suaugusieji mėgsta familiaresnius eilėraščius.
– Kokio ilgio eilėraštį reikia pasakyti, kad gautum dovanų?
– Mažiausiai eilutę, paskui galima ir pamiršti. Vaikai neretai susijaudina, pamatę Kalėdų Senelį. Pats vaikystėje bijojau Kalėdų Senelio.
– Kaip reikia tapti Kalėdų Seneliu?
– Pirmiausia reikia pagalvoti, ar sugebėsi. Paskui keliauti į prekybos centrą nusipirkti aprangą ir išsirinkti gražią Snieguolę. Jei Snieguolė gera, tai Seneliui belieka pusė darbo… Ir apsiauti kitus batus.
– Ar visus blogus darbus atleidžia Kalėdų Senelis?
– Labai rimtas klausimas. Jei kunigėlis sugeba atleisti ir duoti išrišimą, tai neįsivaizduoju, ką blogo turi padaryti, kad Senelis neduotų dovanų.
– Kas Kalėdų Senelį labiausiai erzina?
– Kai vaikai tampo barzdą. Bet reikia ir juos suprasti – jie maži. Gal kas tokiais atvejais galėtų atkreipti dėmesį, kad Senelis neišeitų suplėšytais drabužiais. Arba nepatinka, kai pernelyg įkaušę suaugusieji įkyriai prašo dovanų. Kad ir kaip tai erzintų, bet juk nepradėsi švaistytis su lazda.
– Ką galima rasti išsiruošusio į kelionę Kalėdų Senelio lauknešėlyje?
– Pusę litro, kad nesušalčiau. Reikia neužmiršti elniams šieno įsidėti arba į baką benzino įsipilti. Šiemet ne kas Seneliams – daug kuro išdeginsime. Sniego tai nėra.
Jono STRAZDAUSKO nuotrauka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto