Iki Seimo rinkimų liko šiek tiek daugiau kaip mėnuo. Jau kitą savaitę prasidės rinkėjų viliotinis, Vyriausioji rinkimų komisija paskelbs ir šiltos vietos Seimo rūmuose siekiančių kandidatų pavardes.
Kol kas žinomos tik savarankiškai į Seimo rinkimus išsikėlusiųjų pavardės. Antradienį jie privalėjo apygardų komisijoms pristatyti parašų rinkimo lapus su gyventojų parašais, liudijančiais, kad jie sutinka paremti save išsikėlusį kandidatą.
Mažeikių rajono apygardos komisijos pirmininkė Alvyda Purauskytė informavo, kad visiems trims pretendentams į Seimą – Stanislovui Giedraičiui (ūkininkui iš Vilniaus), Antanui Naujokui (laikinai einančiam Savivaldybės juridinio skyriaus vedėjo pareigas), Daivai Šideikienei (aktyviai miesto visuomenės veikėjai) – panorusiems savarankiškai siekti Seimo nario mandato, pavyko surinkti po tūkstantį rėmėjų parašų. Komisija patikrino parašus, ir juos su kandidatų dokumentais perdavė Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Neoficialiais duomenimis, Mažeikių rinkimų apygardoje į Seimą balotiruojasi ir partijų iškelti kandidatai – UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ direktorius Jonas Jurkus bei šios įmonės tarnybos vadovas Viktoras Bugnevičius, Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius, Mažeikių ligoninės vaikų ligų skyriaus vedėja Rita Lidžiūtė, Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus, Savivaldybės vyriausiasis specialistas Pranas Noreika, parlamentaras Romas Venclovas.
Baigiantis vasarai „Baltijos tyrimai“ atliko gyventojų apklausą. Jos duomenimis, Seimas lieka visuomenės pasitikėjimo dugne – kadenciją baigiančiais tautos išrinktaisiais nepasitikėjo septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų.
„Santarvės“ rubrikos „Piliečių klubas“ pašnekovai taip pat negailėjo kritikos parlamentarams. Iš naujojo Seimo jie tikisi konkretesnių darbų.
Dovydas PUNIA,
muzikos mokytojas,
UAB „Dobuva“ direktorius:
– Prieš kiekvienus rinkimus yra viltis, kad išrinktieji politikai bus geresni. Bet baigiantis jų kadencijai tenka nusivilti ir vėl kažko tikėtis. Kandidatas į Seimą, už kurį balsavau per praėjusius rinkimus, nepateisino mano lūkesčių. Esu nepatenkintas. Bet ką darysi, dalyvauti rinkimuose – kiekvieno piliečio pareiga ir kiekvienas turi ją atlikti. Kiekvienas turi pasidomėti, kas vyksta šalyje, Seime. Jei nesidomėčiau, tai ir balsuoti neičiau.
Dar nesu apsisprendęs, kam atiduosiu savo balsą, tačiau per rinkimų agitaciją visada pasidomiu, kas per žmogus yra, keliantis savo kandidatūrą į Seimą, ką jis veikia, kuo anksčiau užsiėmė. Dauguma tiesiog pasižiūri, kuris kandidatas turi didesnius reitingus, eina ir balsuoja už jį. Niekada nebalsuočiau už tokį žmogų kaip, pavyzdžiui, Šustauskas.
Kaip ir kiekvienuose rinkimuose, šiuose kandidatų yra, bet rinktis nėra iš ko. Pas mus šalyje labai paprasta sistema: visi daug žada, bet nė vienas nieko nedaro. Nemanau, kad yra kuo pasitikėti, bet iš kandidato, už kurį balsuosiu, tikiuosi, kad tesės savo žodį ir labiau stengsis dėl geresnės Lietuvos ateities.
Pirmas žingsnis gero politikavimo link būtų toks: ką pažadi, tą ir daryk. Dabar prižada kalnus, bet iš jų nė kruopelytės nepadaro. Tai kokia dar gali būti kalba apie pasitikėjimą Seimo nariais? Jie tik tarpusavy vaidijasi, biudžeto pinigus leidžia, o naudos piliečiams – jokios.
Seimo narys turėtų būti paprastas, bendraujantis, besilaikantis savo žodžio. Yra tekę bendrauti su seimūnais. Jie visi skirtingi. Pavyzdžiui, vienas visada labai gražiai kalba su žmogumi, o kitas tyli. Mūsų miesto išrinktasis Seimo narys taip pat linkęs patylėti. Yra politikų, su kuriais gali bendrauti kaip su paprastais žmonėmis, ir yra tokių, su kuriais gali bendrauti tik kaip su politikais.
Gyventojų išrinktas seimūnas turi būti pirmiausia žmoniškas, o ne toks, kuris stengiasi tik dėl savo partijos, frakcijos, o besikreipiančiam pagalbos parodo špygą. Paprastas žmogelis dažniausiai lieka antrame plane.
Aš, kaip pilietis, žmogus, kuris atiduodu savo balsą už vieną ar kitą kandidatą, norėčiau, kad jis pateiktų ataskaitą, ką nuveikė, kokius darbus nudirbo, dėl ko ir kaip stengėsi. Tai būtų gražu iš politiko pusės. Galbūt žmonės įgytų pasitikėjimo ir išrinktų jį kitai kadencijai. Ir pats politikas, įgijęs žmonių pasitikėjimą, tvirčiau jaustųsi.
Vienas lauke ne karys – nieko nepakeisi, tačiau jei būtų mano valia, nuspręsčiau visus seimūnus atleisti ir rinkti iš naujo. Kaip Juščenka paleido visą Dūmą… Juk visi tie patys politikai sukasi dar nuo komunizmo santvarkos žlugimo. Tiek dabartiniu Seimu, tiek anksčiau buvusiu žmonės yra nusivylę. Taip bus dar dešimt ar daugiau metų. Kai visi dabartiniai politikai išeis, gal kas nors ir pasikeis mūsų šalyje.
Man labiau patinka kitų valstybių, kuriose yra prezidentinis valdymas, pavyzdys. Partijos gali siūlyti savo idėjas, tačiau prezidento žodis ten yra paskutinis. Juk Amerikos prezidentas pasakė: kad ir kas būtų, aš esu paskutinė instancija. Ne taip, kaip pas mus, kai yra parlamentinis valdymas. Prezidentas vetuoja, bet Seimas trečią kartą įstatymą vis tiek patvirtina.
Seimo narių daug, ir kiekvienas jų turi savo nuomonę. Pavyzdžiui, dvidešimt pasakė, jog reikia pensijas padidinti, keturiasdešimt pasakė, jog ne, likusi dalis nutylėjo. Argi ne taip pas mus yra?
Mūsų šalies politikos sistemoje partija turėtų dirbti viena linkme. Jei esi partijos lyderis, tu turi dirbti kartu su partija, raginti partijos narius, kad dirbtų kartu su tavimi ir palaikytų tavo idėjas. Tada bus rezultatas.
Mano nuomone, nelabai gerai, kad vienmandačiams kandidatams reikia pateikti begales gyventojų parašų, palikti užstatą. Kiekvienam piliečiui turėtų būti suteikta teisė iškelti savo kandidatūrą į Seimą ar į mero postą. Juk liaudis renka, ne kas kitas. Jei liaudžiai yra mielesnis paprastas žmogelis, nei koks išsipustęs ponas, tai jį ir išrinks. Blogai ir tai, kad mero negalime patys išsirinkti.
„SEIMO NARYS PRIVALO
BŪTI ŠVARUS
KAIP ŠALTINIO VANDUO…“
Vaidotas JERMOLAVIČIUS,
Bugenių kaimo gyventojas:
– Seimo rinkimuose dalyvauju nuolat, kadangi esu pilietiškas, nors pilietinė visuomenė mūsų šalyje dar tik formuojasi.
Manau, kad kandidatų į Seimą pasirinkimas skurdus. Ypač nėra iš ko rinktis ne Mažeikių miesto – kaimiškųjų vietovių gyventojams. Taip yra dėl neprotingo rinkimų apygardų sudarymo. Dalis Mažeikių rajono priklauso Skuodo–Mažeikių rinkimų apygardai, dauguma šios apygardos rinkėjų gyvena Skuodo rajone, tad ir kandidatai daugiausia iš Skuodo. Todėl, kad ir kaip būtų gaila, tokie kandidatai, patekę į Parlamentą, savo rinkėjus iš Mažeikių rajono atsimena tik prieš rinkimus. Rajono reikalai tvarkomi Mažeikiuose, tai ir rinkimų apygarda turėtų būti viena, būtent Mažeikių rajono.
Pačiais rinkimais, jų organizavimu skųstis negaliu.
Nusprendusiems kandidatuoti į Seimą pavieniams asmenims reikalavimas pateikti ne mažiau kaip tūkstantį parašų, mano manymu, yra logiškas. Kitu atveju į Seimą kandidatuotų, kas netingėtų. Pinigų klausimas šiek tiek subtilesnis, bet jei kandidatas visokeriopai patrauklus rinkėjui, jų daug ir neišleidžiama.
Norimą kandidatą renkuosi stebėdamas, ką jis yra nuveikęs, stengiuosi pažinti jo asmenybę, domiuosi, kokiems dalykams jis skiria pirmenybę.
Seimo narys savo elgesiu, sąžinės dalykais privalo būti švarus kaip šaltinio vanduo, bet tokių, mano įsitikinimu, nebūna.
Lietuvoje vis dar vyrauja sovietinis mentalitetas, tad Seimo nariai – savotiškas visuomenės veidrodis, nes ji pati juos išrenka. Turiu vilties, jog, išaugus jaunajai kartai, reikalai šalyje pasikeis iš esmės.
Nors balsavau ne už ją, manęs visiškai netenkina šiuo metu SkuodoMažeikių rinkimų apygardai atstovaujanti Seimo narė. Mano pastebėjimu, ji visiškai nepaiso piliečių nuomonės, jų interesų.
Manau, kad turėtų būti priimtas įstatymas, leidžiantis rinkėjams atšaukti jų rinktą, bet lūkesčių netenkinantį parlamentarą. Reikėtų siekti, kad Seimo narys privalėtų bent kartą per mėnesį atsiskaityti rinkėjams už atliktus darbus – tegu rinkėjai mato, ko vertas jų išrinktas žmogus.
Ne kartą teko kreiptis į Seimo narius: įspūdis tragiškas, iš jų pusės pajutau visišką apatiją, nenorą padėti. Iš trijų Seimo komitetų, į kuriuos kreipėmės dėl „Bugenių agro“ reikalų, atsakė tik vienas Seimo narys.
Seimo narių skaičius šiuo metu per didelis, manau, kad tuos pačius darbus nuveiktų, įstatymus priimtų ir 60–70 parlamentarų.
„MAŽEIKIAMS SEIME
TURĖTŲ ATSTOVAUTI
MAŽEIKIŠKIS“
Albinas LIDŽIUS,
Mažeikių ligoninės
direktorius:
– Visada dalyvauju rinkimuose. Žinoma, tik kaip rinkėjas, o ne kaip kandidatas (juokiasi – B.R.). Aš nesu diplomatas ar politikas, pagaliau mano charakteris toks – esu kategoriškas, nemokėčiau pilstyti iš tuščio į kiaurą. Manau, kad mediko profesija nesuderinama su politika. Mediko profesija humaniškiausia, o politika – blogiausia, ką žmonija sugalvojo. Dėl jos kyla nesantaika, karai.
Kiekvienas turi dirbti tai, ką geriausiai išmano. Manau, kad į Seimą turėtų eiti žmogus ne „iš gatvės“ ar neturintis jokio išsilavinimo, o ekonomistas, juristas ar visuomenės mokslų specialistas.
Be to, jis turėtų būti ragavęs politiko duonos – turėti darbo Taryboje patirties ar „svorį“ savo partijoje.
Jei atvirai, manęs netenkina Seimo darbas – seimūnai nuolat įsivelia į intrigas, o ne įstatymų leidyba užsiima.
Baigiantis kadencijai, suaktyvėjo parlamentarai, ėmė pasiutpolkę šokti. Daugėja kivirčų, ginčų. Kilo skandalas dėl girto Seimo nario. Valstybės mastu – tai juokas… Ne „gaudyti“ girtus seimūnus reikėtų, o įstatymus reikalingus priiminėti. Iki šiol neturime pagrindinio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo.
Nesu susipažinęs su švietimo sistema, tačiau kai nutariama nemokamai maitinti visus pirmokėlius, kyla klausimas, ar tik šitaip nebandoma įsiteikti rinkėjams. Niekas negalvojo, kiek problemų dėl šito kils – papildomos patalpos, įranga, kaip vaikams pavalgyti per 15 minučių pertrauką. Stebint Seimo darbą, kartais atrodo, jog parlamentarai nežino situacijos.
Vertinti, kurios kadencijos Seimas dirbo geriau ar blogiau, būtų sunku. Nė vienas nebuvo nei geresnis, nei blogesnis. Lyginti būtų sunku ir todėl, kad keičiasi situacija. Juk prieš 1015 metų ekonomikos lygis buvo žemesnis, Lietuva nebuvo Europos Sąjungos narė, neturėjome galimybės naudotis Europos Sąjungos fondais.
Jeigu vertintume atskirus Seimo narius, kiek jų yra aktyvių? Bene 1520. Juos matome per televiziją, spaudoje. O ką veikia kiti? Yra tokių, kurių pavardžių visą kadenciją negirdime.
Kai kam gal atrodo, kad galima dirbti tyliai, nesireklamuojant. Bet sutikite, spręsti problemas daug lengviau, tavo svoris kitoks, kai tu ateini kaip žinomas veidas. Na, ne iš vietinės televizijos…
Ką galėčiau pasakyti apie mažeikiškių rinktus parlamentarus? Jei žiūrėtume per ligoninės prizmę, tai daugiausia padėjo Jonas Jurkus. Ir vėl – gal jo galimybės buvo kitokios. Ką nuveikė kiti, nelabai ir žinau, gal ne visų jų pavardes ir išvardinčiau, nes tarp jų buvo ir ne mažeikiškių.
Nemanau, kad mūsų išrinktieji turėtų kažkaip atsiskaityti. Juk visokios ataskaitos „šakėmis ant vandens“ rašytos. O politikai prisigirti moka. Pati geriausia darbų ataskaita – kiti rinkimai. Jeigu žmonės tau nebepatikti Seimo nario mandato, vadinasi, prastai dirbai. Arba nepatikai žmonėms. Esi atgrasus. Juk žinome tokių pavyzdžių, kai žmogus, nuveikęs Lietuvos labui nemažai, netapo žmonių mylimas.
Manau, kad mažeikiškiams Seime turėtų atstovauti mažeikiškis. Todėl negerai, kad dalis rajono patenka į Skuodo–Mažeikių rinkimų apygardą. Kaip rodo patirtis, pastarojoje į Seimą išrenkamas ne mūsų rajono žmogus. Mažeikiai būna nuskriausti, nes toks Seimo narys labiau rūpinasi kitu rajonu.
Iš būsimų Seimo rinkimų didelių stebuklų nelaukiu. Manau, kad į jį vėl pateks apie pusę buvusiųjų parlamentarų. Aš pats balsuoju ne už partijas, bet už asmenybes. Tačiau viską lems partiniai susitarimai – kokios susidarys koalicijos. Tai nėra pats geriausias variantas, ypač kai susijungia antagonistinės partijos – dėl kėdžių, o ne dėl ideologijos.
„NORĖTŲSI DAUGIAU
DĖMESIO EILINIAM
ŽMOGUI“
Alfreda NORMANTIENĖ,
Mažeikių darbo biržos
direktorė:
– Rinkimuose visada dalyvauju ir išreiškiu savo valią. Manau, kad rinkimuose kandidatų skaičius nelabai turi reikšmės. Jokio skirtumo, kiek jų yra – dešimt, dvidešimt ar tik penki, jei vis vien nė vieno tinkamo. Tai ir patys rinkimai tampa bereikšmiai. Pastaruoju metu dažniausiai taip ir yra, renkamės iš to, kas yra, o ne tai, ką norėtume. Būtų gerai, jei pats rinkėjas galėtų įrašyti norimo kandidato vardą ir pavardę, ir nebūtų apribotas kažkokiu sąrašu.
Apie esamą ir buvusius Seimo narius nelabai ką galiu pasakyti, manau, kad kiekvienas dirba savo darbą, ir tiek. O iš būsimo kandidato norėtųsi, kad daugiau dėmesio skirtų eiliniam žmogui. Kad spręstų jo problemas ir atstovautų jo interesams.
Vienas iš pagrindinių darbų turėtų būti kuo daugiau į mūsų rajoną pritraukti investicijų. Tuomet žmonės turėtų darbo, kurtųsi naujos darbo vietos.
Reikėtų nepamiršti ir verslo. Ne žlugdyti verslininką, o jam padėti. Persvarstyti mokesčių sistemą. Jei verslas klestės, klestės ir visuomenė. Bus mokami didesni atlyginimai, todėl žmonės galės gyventi geriau.
Investicijos ir mokesčių sistema turėtų būti pagrindiniai dalykai, į ką orientuotųsi Seimo narys.
Su Seimo nariais kartkartėmis tenka pabendrauti, nes jie dalyvauja mūsų organizuojamuose renginiuose. Jų metu išsakome savo poziciją ir pageidavimus. Konkrečiai pagalbos nėra tekę kreiptis.
Manau, kad Seimo narys privalo atsiskaitinėti rinkėjams, įvardindamas konkrečius darbus. Jie į rinkimus juk eina su programa, kurią per kadenciją privalo įgyvendinti.
Tarkim, jeigu tas pats Seimo narys nori būti išrinktas dar kartą, tai jo programoje turėtų būti nurodyta ne tai, ką jis vėl žada padaryti per ateinančius ketverius metus, bet ką padarė per praėjusius, kai buvo Seime. Gal netgi atliktus darbus sužymėti punktais. Pagal nuveiktus darbus būtų galima spręsti, ar jis vertas, kad jį išrinktų dar kartą, nes žadėti visi moka, o štai pažadus įvykdyti – tik nedaugelis.
Pati kandidatą renkuosi pagal tai, kaip jis susitvarko su savo dabartiniu darbu ar užimamomis pareigomis. Jei dirba gerai, racionaliai sugeba spręsti problemas ir iškilus nesklandumams nesustoja pusiaukelėje, vadinasi, ir būdamas valdžioje galės daug ką nuveikti mūsų labui.
O į programas nelabai kreipiu dėmesį, nes jos labiau primena skambius šūkius nei realius darbus.
Partijos, kuriai kandidatas priklauso, taip pat nesureikšminu, nes esmė ne sąvoka, o kas būtent ją sudaro.
Norėtųsi, kad būtų kuo daugiau vienmandačių kandidatų. Manau, kad tokia sistema, kai vienmandatis kandidatas, norėdamas dalyvauti rinkimuose, turi surinkti 1000 gyventojų parašų, nėra būtina. Juk vis tiek viskas paaiškės per rinkimus – pasitiki juo žmonės ar ne. Parašų rinkimas – tik formalumas, ir esmės nesudaro.
Šiek tiek galėtų būti pakeista rinkimų tvarka, kad nebūtume pririšti prie konkrečios apylinkės. Pasitaiko atvejų, kai žmogus turi neplanuotai išvažiuoti. Dar geriau būtų, jei būtų galima balsuoti neišeinant iš namų, tiesiog internetu. Technologijos juk žengia į priekį, tad ir balsavimo būdai turėtų tobulėti. Manau, tokiu atveju padidėtų ir balsuojančiųjų skaičius.
O dabar vis mažiau žmonių ateina prie balsavimo urnų. Tiesiog jie yra nusivylę dabartine ir buvusiomis valdžiomis. Nebetiki politikais ir neateidami išreiškia savotišką protestą, nes nemato tinkamų kandidatūrų.
Neringa MINEIKYTĖ,
Vytautas MALŪKAS,
Birutė RUDOKIENĖ,
Janina SRIBALIUTĖ
