Karas Ukrainoje turės didelės ir ilgalaikės įtakos galios, politiniams ir ekonominiams santykiams

VU TSPMI dėstytojos, mokslų daktarės nuomone, jei įšaldytas konfliktas padėtų išvengti tolesnių aukų ir karo eskalavimo, tai tikrai nebūtų blogiausias scenarijus. Nuotr. iš freepik.com

Prasidėjus karui Ukrainoje ekspertai ėmė dėlioti ateities scenarijus ir svarstyti, kaip šis karas paveiks globalią areną, taip pat ir Europą. Visi sutaria vieningai – šio karo baigtis turės didelę reikšmę visam pasauliui, nes Rusijos pradėtas karas lems ne tik Ukrainos bei saugios Europos, bet ir pačios Rusijos ateitį.
Apie tai, kokie galimi Europos ateities scenarijai, kalba Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja dr. Ieva Grumbinaitė.

„Santarvės“ pašnekovė, anksčiau dirbusi Vienos universitete bei Lorenzo dei Medici institute Florencijoje, stažavusis Europos Parlamente, tvirtino: kol Ukrainos teritorijos dalis kontroliuos Rusija, narystės ES perspektyva ar kandidatės statusas, tikėtina, toks ir liks.

Jos nuomone, Ukrainos priėmimas į NATO dėl daugelio priežasčių – ne tik dėl karo, bet ir dėl kitų objektyvių kriterijų nepatenkinimo – šiuo metu neatrodo realus.

Ilgalaikė karo įtaka – neabejotina

VU TSPMI dėstytojos teigimu, suprantama ir akivaizdu, kad karo baigtis turės pasekmių ne tik Ukrainai.
„Turėkime omenyje, kad jis vyksta Europos ir netgi – kaip praeitą savaitę parodė Lenkijoje nukritusios raketos – Europos Sąjungos teritorijoje. Į konfliktą, jei ne tiesiogiai, tai aktyviai įsitraukusios NATO šalys ir ES, teikdamos paramą Ukrainai ir sankcionuodamos Rusiją“, – kalbėjo I. Grumbinaitė. – Netgi nekalbant apie trečiojo pasaulinio karo galimybę, šis konfliktas turės didelės ir ilgalaikės įtakos ateities galios, politiniams ir ekonominiams santykiams, ypač tarp JAV, ES ir Rusijos.

Taip pat tikėtina, kad matysime išaugusią NATO svarbą Europos regione bei didesnį saugumo ir gynybos politikos prioretizavimą.“

Krizės suartina ir skatina ieškoti kompromisų

Pasak I. Grumbinaitės, kalbant apie Europos Sąjungos ateitį, dažnai minima gilesnė integracija ir ES kompetencijų išsiplėtimas į sritis, už kurias šiuo metu atsakingos šalys narės (gynybos, socialinė, švietimo politika), arba atvirkštinis procesas, kurio metu ES kompetencijos trauktųsi ir labiau koncentruotųsi į bendrą rinką ir ekonomikos politiką. „Manau, kad krizės ES valstybes suartina ir skatina priimti kompromisus, pavyzdžiui, nelengvus, bet bendrus sprendimus dėl sankcijų Rusijai ar energetinio ES saugumo ir kainų politikos“, – sakė VU TSPMI dėstytoja, papildydama teiginį, kad tuo pat metu karas Ukrainoje nukreipė dėmesį nuo vidinių ES narių problemų – tokių, kaip Viktoro Orbano politikos Vengrijoje ar teismų viršenybės apribojimų Lenkijoje.

I. Grumbinaitė apie Europos ateitį: „Tikėtina, kad matysime išaugusią NATO svarbą Europos regione ir didesnį saugumo ir gynybos politikos prioretizavimą.“ Nuotr. asmeninio archyvo

„Kompromisai dėl bendrų sprendimų, kad ir sankcijų Rusijai, tampa svarbesni nei minėtų problemų sprendimas“, – akcentavo I. Grumbinaitė.

„Išspręsti teritoriniai konfliktai yra vienas iš narystės ES kriterijų. Taigi, kol Ukrainos teritorijos dalis kontroliuos Rusija, narystės ES perspektyva ar kandidatės statusas, tikėtina, tuo ir liks. Žinoma, tai neužkerta kelio Ukrainai, kaip ir iki šiol, bendradarbiauti su minėtomis organizacijomis.“

VU TSPMI dėstytoja, kurios specializacija – Europos studijos ir tarptautiniai santykiai, priminė, kad ES vis dar neramina kylantis euroskepticizmas. Kita vertus, Brexito sukeltas ir visai Europai matomas chaosas Didžiojoje Britanijoje ar naujosios Italijos dešiniųjų vyriausybės išsakytas palaikymas Ukrainai leidžia tikėtis, kad ES ištvers ir šią krizę. Galimai ES dar labiau susivienys ar bent tikrai nesubyrės.
„Tiesa, šiame Ukrainos karo kontekste saugumo ir gynybos politikoje gali labiau įsitvirtinti NATO nei ES narių, ypač Vokietijos ir Prancūzijos, iniciatyvos gilinti ES šalių bendradarbiavimą šioje srityje“, – pastebėjo I. Grumbinaitė.

Įšaldytas konfliktas Ukrainoje – blogesnis scenarijus?

Ekspertė sakė, jog sunku spėlioti, kokios būtų Ukrainos pralaimėjimo pasekmės – prisijungimas prie Rusijos ar Rusijai lojali valdžia ir demilitarizacija.
„Stebint dabartinę karo eigą, tai, kiek jis užsitęsė ir senkančius Rusijos pajėgumus, įšaldytas konfliktas atrodo kaip labai tikėtinas ateities scenarijus. Tai taip pat priemonė, kurią Rusija jau ne kartą taikė savo įtakai ir interesams įtvirtinti Kryme, Pietų Osetijoje, Transnistrijoje (Moldovos separatistiniame regione – red. past.)“, – teigė VU TSPMI dėstytoja.

„Netgi nekalbant apie trečiojo pasaulinio karo galimybę, šis konfliktas turės didelės ir ilgalaikės įtakos ateities galios, politiniams ir ekonominiams santykiams, ypač tarp JAV, ES ir Rusijos.
Taip pat tikėtina, kad matysime išaugusią NATO svarbą Europos regione bei didesnį saugumo ir gynybos politikos prioretizavimą.“

Pasak I. Grumbinaitės, įšaldytas konfliktas sustabdytų Ukrainos integraciją į ES, NATO ar kitas regionines organizacijas, net jei šalis patenkintų kitus politinius ir ekonominius narystės kriterijus, kas artimoje ateityje nėra tikėtina.

„Išspręsti teritoriniai konfliktai yra vienas iš narystės ES kriterijų. Taigi, kol Ukrainos teritorijos dalis kontroliuos Rusija, narystės ES perspektyva ar kandidatės statusas, tikėtina, tuo ir liks. Žinoma, tai neužkerta kelio Ukrainai, kaip ir iki šiol, bendradarbiauti su minėtomis organizacijomis, tad įšaldytas konfliktas, jei jis padėtų išvengti tolesnių aukų ir karo eskalavimo, nebūtų blogiausias scenarijus“, – paaiškino I. Grumbinaitė.

Ukrainos priėmimas į NATO nėra tikėtinas

Ekspertės nuomone, Ukrainos priėmimas į NATO aljansą šiuo metu tikrai nėra realus.
Pirmiausia, dėl vykstančio karinio konflikto, kuris reikštų NATO valstybių tiesioginį įsitraukimą į karą ir Putino pareiškimų, kad NATO kelia grėsmę Rusijos saugumui, patvirtinimą. NATO ir toliau rems Ukrainą, bet stengsis išvengti tolesnio konflikto eskalavimo į aljanso valstybes.

Taip pat nereikėtų pamiršti ir kitų ekonominių, politinių bei karinių narystės NATO kriterijų, kurių Ukraina netenkina.
„Šiuo metu Ukrainai teikiama karinė NATO valstybių parama prisidės prie šalies kariuomenės vystymosi, bet karas tikrai nepadės išspręsti demokratinių, politinių, korupcijos ir ekonominių problemų, kurios jau ir prieš konfliktą trukdė valstybei siekti tiek NATO, tiek ES narystės.

Pagaliau, stebint NATO valstybių nesutarimus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie aljanso (narystei turi pritarti visos aljanso valstybės), sunku patikėti, kad toks kompromisas būtų pasiektas dėl Ukrainos, – akcentavo VU TSPMI dėstytoja ir pridūrė: – Nors gali būti, kad po karinio konflikto Ukraina turės vieną iš geriausiai pasirengusių Europos kariuomenių, šalies ekonomikai ir politinei sistemai prireiks laiko atsigauti, todėl apie narystės spartinimą ar atidėliojimą iš NATO pusės kol kas kalbėti anksti.“
Karolina Balčiūnaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto