Karinę tarnybą pasirinkusi mažeikiškė džiaugiasi įgytomis žiniomis ir įgūdžiais

Privalomosios karinės tarnybos metu Greta Eidikytė įgūdžius tobulino
lauko pratybose. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Lapkričio 23-iąją minima Lietuvos kariuomenės diena. Vis daugiau šalies jaunų žmonių renkasi tarnybą kariuomenėje, savanorių pajėgose.
„Nežinomybė gąsdina, bet kai pabandai, pasirodo, viską galima įveikti“, – taip apie savo pasirinkimą kalba prieš penkerius metus privalomąją karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje atlikusi Greta Eidikytė.
Taikią dantų techniko specialybę pasirinkusi mažeikiškė ir toliau tobulina kariuomenėje įgytas žinias bei įgūdžius – jau trejus metus ji tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose.

Jaudinosi dėl nežinomybės

Tarnybą Klaipėdos Dragūnų batalione mažeikiškė pradėjo 2015 metų rugpjūtį – ji buvo viena iš 19 merginų, kurios išėjo tarnauti pirmuoju atnaujintu šaukimu (tais metais dėl įtemptos tarptautinės situacijos Lietuvoje buvo atnaujinta privalomoji karinė tarnyba).
„Didžiausias jaudulys buvo dėl nežinomybės: apie tarnybą praktiškai nežinojome nieko, tik nuo penkiolikos metų dalyvavau Šaulių sąjungos veikloje. Tačiau požiūris pasikeitė, nuogąstavimai dingo jau pirmosiomis dienomis – pasirodo, kad ten viskas buvo taip sustyguota, buvo toks didelis užimtumas, kad paprasčiausiai jauduliui laiko neliko. Vos spėjome suktis“, – pirmąsias tarnybos dienas prisiminė mažeikiškė.
Šiokio tokio pasimetimo buvo, tačiau jis gana greitai išsisklaidė, reikėjo tik susikaupti ir vykdyti vadų bei seržantų nurodymus. Devyni tarnybos mėnesiai Gretos atmintyje liko visam gyvenimui – net ir po penkerių metų kario įgūdžiai niekur nedingo, jie gal tik kiek pasimiršo, tačiau, po metų mažeikiškei įsiliejus į karių savanorių gretas, jie tobulinami toliau.

Kur tarnyba, ten disciplina

Vien tai, kad tai buvo pirmasis šaukimas atnaujintoje privalomoje tarnyboje, „uždėjo“ savo antspaudą – kariams netrūko televizijos dėmesio, teko ir interviu duoti. Kai pirmoji euforija baigėsi, prasidėjo tarnyba su jos minusais ir pliusais.
„Svarbiausia privalomojoje tarnyboje buvo išsiugdyti ištvermę. Juk turi sunkiai ir ilgai nešti visą savo amuniciją, taip pat ir rutina šiek tiek slegia – tą patį pratimą turi atlikti daugybę kartų, iki tol, kol tu jį išmoksti atlikti automatiškai. Tačiau, kaip supranti vėliau, tai yra būtinybė – juk krizės atveju nuo tavo žinių, gebėjimų ir elgesio priklauso ne tik tavo paties, bet ir bendražygių gyvybė“, – kalbėjo G. Eidikytė.
Disciplina merginai nebuvo svetima, tačiau kai kurie dalykai: nuolatinis kėlimasis prieš šešias ryto, negali kada nori pagulėti lovoje, atsipalaiduoti ar paskambinti telefonu ar jame panaršyti – kartais slėgė. Be to, tarnyba – tai ne vien sėkmė – buvo ir klaidų. Tačiau svarbiausia, pasak mažeikiškės, tai, kad dirbi ir mokaisi jas ištaisyti.

Pirmasis šaukimas buvo motyvuotas

Kuopoje tarnavo 12 merginų. Po tarnybos grįžus į civilinį gyvenimą buvo noro toliau bendrauti, deja… Pasak G. Eidikytės, įvyko keli susitikimai, į kuriuos visos nesusirinko, po to kiekviena paniro į savo gyvenimą, veiklas – ir viskas baigėsi.

Pasak Gretos Eidikytės, karinė tarnyba užgrūdina, išmoko dalykų, kurie labai praverčia ir įprastame gyvenime. Nuotr. iš asmeninio archyvo

„Tačiau pirmasis šaukimas buvo motyvuotas. Nors negaliu pasakyti, koks procentas, tačiau gana nemažai kartu su manimi tarnavusių merginų ir vaikinų susiejo savo likimą su kariuomene – vieni liko tęsti karinę tarnybą, čia siekia karjeros, kitus sutinku, kai dalyvauju karių savanorių veikloje (ir pirmasis Lietuvoje karys savanoris Ernestas Vilimas iš Viekšnių liko tęstinėje karinėje tarnyboje – aut. past.)“, – kalbėjo mergina.
Gretos manymu, jaunus žmones karinė tarnyba vilioja tuo, kad čia garantuotas darbas, yra visos socialinės garantijos, o ir tiems, kam ši veikla prie širdies, atsiveria galimybės siekti karinės karjeros. Jeigu tik yra noro, galima tęsti mokslus ir kilti aukštyn, juk ne veltui gyvuoja posakis – „Kuris eilinis nesvajoja tapti generolu…“

Trūko adrenalino

Baigusi privalomąją karinę tarnybą G. Eidikytė negalvojo apie tolesnį kariškio kelią. Ji įstojo studijuoti dantų technologo specialybės.
„Jau antrą pusmetį supratau, kokios čia studijos, pajutau, kad man norisi aktyvesnės veiklos, o ne tik sėdėti prie stalo su mikroskopu. Savaitgaliai buvo laisvi, norėjau juos praleisti aktyviai ir naudingai, buvo gero adrenalino, kurio suteikia karyba, poreikis“, – pasakojo Greta.
Pajutusi, kad praranda įgūdžius, kuriuos įgijo kariuomenėje, mažeikiškė perėjo medicininę komisiją ir papildė Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karių savanorių gretas.

Tarnybos spektras platesnis

Pagrindinis skirtumas tarp privalomos karinės tarnybos ir karių savanorių, pasak merginos, tai, kad čia daugiau treniruočių vyksta miesto vietovėse. Ir tai yra įdomiau, nes privalomoje karinėje tarnyboje buvo tik miškas, miškas ir dar kartą – miškas, mūšių ar žvalgybos taktikos miestuose ten nebuvo mokomasi.
„Kitu skirtumu įvardyčiau savanorių tarnybos lankstumą: ši tarnyba yra didesnio spektro, neapsiriboja vien apkasų kasimu. Tarnybą savanorių pajėgose, kaip ir privalomoje tarnyboje, atlieku eidama vyresniojo šaulio pareigas, prieš dvejus metus pasitobulinau įdomiuose ir daug naujų žinių suteikusiuose vyriausiojo šaulio – skyriaus vado kursuose. Pasiūlymų dalyvauti kursuose nestinga – galime dalyvauti ir lyderystės žinių gerinimo, viešo kalbėjimo kursuose. Tai yra tokios žinios, kurios padeda ir civiliniame gyvenime“, – tvirtino karė savanorė.
Nors retkarčiais yra sunku, tačiau darbą su tarnyba karių savanorių gretose Gretai pavyksta suderinti, anot jos, jaunam, veikliam žmogui tai – ne problema. Kai kurie kolegos pritaria tokiam laisvalaikiui, kai kurie nesupranta, kaip laisvalaikį galima skirti karybai, tačiau mergina mano, kad šis laisvalaikis yra toks pat, kaip žvejyba, medžioklė ar sportas, kiekvienas juk renkasi tai, kas jam prie širdies.

Padeda tinkamai reaguoti

Savanoriška karinė tarnyba neleidžia pamiršti to, ką esi išmokęs karinėje tarnyboje. Kilusios krizės akivaizdoje žinai, ką reikia daryti, ši tarnyba užgrūdina tave kaip žmogų, padeda tau susigaudyti greitai kintančioje situacijoje.
„Esi nuolat viskam pasiruošęs, kad ir tai pačiai koronaviruso pandemijai – nuo pat pirmojo karantino pradžios budėjome kartu su valstybės sienos apsaugos pareigūnais, daug ką sužinojome apie šią pandemiją, o kai sužinai, tai ir pritaikyti tą žinojimą turi kur. Žinai, kaip apsisaugoti. Tarnyba tam ir yra, kad galėtum tinkamai reaguoti į visas situacijas, o tai įgyjama tik kasdienio pasiruošimo metu“, – sakė mergina.
G. Eidikytė sakė, kad yra noro kuo daugiau įsitraukti į karių savanorių veiklą, labiau save realizuoti, prasmingai praleisti laiką šioje bendruomenėje ir įgyti žinių.
Nuotr. iš asmeninio archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*