Kariuomenė traukiasi iš Žemaitijos žemių?

Krašto apsaugos ministerija naujam kariniam poligonui žada ieškoti kitos teritorijos. Nuotrauka iš kam.lt tinklalapio (I. Budzeikaitės nuotr.)

Atkaklūs žemaičių veiksmai koreguoja Krašto apsaugos ministerijos planus derlingose Žemaitijos žemėse steigti karinį poligoną. Prieš tris mėnesius ministerija pranešė, kad bus atliekama kita galimybių studija, kuri padės apsispręsti dėl vietos naujam kariniam poligonui steigti parinkimo. Prieš kelias dienas paskelbta, kad iš šalies Teritorijų bendrojo plano atšaukiamos tokiam poligonui rezervuotos teritorijos Vakarų Lietuvoje.
Tačiau nei gyventojai, nei savivaldos atstovai džiaugtis neskuba, kol žodžiai netapo faktu. Be to, galutinį žodį dėl karinio poligono steigimo turėtų tarti Vyriausybė arba Seimas, jei toks objektas būtų pripažintas esąs valstybinės svarbos.

Reakcija iš „apačios“

Priminsime, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) planai buvo įkurti naują karinį poligoną Vakarų Lietuvoje, kuris būtų apėmęs dalį Mažeikių, Telšių, Akmenės ir Šiaulių rajonų teritorijų. Pagal numatytus šalies Bendrojo plano sprendinius, kariuomenei galėjo atitekti ir dalis Tirkšlių seniūnijos ir vos ne pusė Viekšnių seniūnijos.
Gal viskas taip ir būtų nutikę, jeigu ne visuomenės pasipriešinimas. Praėjusių metų spalio pradžioje aktyvūs Akmenės rajono gyventojai, vos tik sužinoję apie tokius užmojus, susibūrė į iniciatyvinę grupę „Gamta ir ramybė mums ir mūsų vaikams“. Vėliau į ją įsijungė ir atstovai iš Mažeikių, Šiaulių ir Telšių rajonų.
Iniciatyvinė grupė ir savivaldai neleido likti abejingai KAM planams Žemaitijoje įkurdinti kariuomenę – visų keturių rajonų merai sulaukė krūvos klausimų, prašymų. Raštai, paklausimai, siūlymai į įvairias institucijas tebeskrieja iki šiol. Gyventojų, pasisakančių prieš karinio poligono steigimą šio krašto teritorijoje, pasiekė KAM, Aplinkos ministeriją, Vyriausybę.
Teberenkami parašai ir po peticija „Prieš naujo poligono steigimą Vakarų Lietuvoje“, kurią yra pasirašę daugiau kaip 6500 žmonių.
Socialiniame tinkle „Facebook“ sukurta paskyra „Prieš karinį poligoną“, kuriame skelbiama naujausia informacija, dalijamasi nuomonėmis.

Pakeitė planus

Po mėnesį tarp visuomenės ir kariuomenės trukusio konflikto, praėjusių metų lapkritį, KAM pranešė, kad ieškos naujam kariniam poligonui tinkamos vietos visoje Lietuvos teritorijoje, o ne tik vakarinėje jos dalyje. Ministerija paaiškino: siekdama palankiausio visuomenei, valstybei ir kariuomenei varianto, skelbs naujos galimybių studijos konkursą, kad identifikuotų naujas poligono steigimo Lietuvos teritorijoje galimybes. Informuota, kad minėtos studijos rezultatai turėtų paaiškėti 2021 m. antrą pusmetį.
Viena iš iniciatyvinės grupės lyderių, koordinatorė Akmenės rajone Diana Lopaitienė, kalbėdama su „Santarve“, tada neskubėjo džiaugtis naujiena – parengtame šalies Teritorijos bendrajame plane kariniam poligonui numatytos teritorijos išliko.
Vasario 1 d. KAM tinklalapyje pasirodė ir kita žinia: atšaukiamos kariniam poligonui rezervuotos teritorijos Vakarų Lietuvoje, dėl kitos jo vietos bus sprendžiama po naujos studijos.
„Lietuvos kariuomenei atlikus 2020 m. pabaigoje parengtoje galimybių studijoje numatytų teritorijų, skirtų galimam poligono steigimui, vertinimą, nustatyta, kad dėl gamtinių šių vietovių savybių visumos identifikuotos teritorijos neatitinka kariuomenės poreikių organizuoti kompleksines karines pratybas“,– paaiškinama pranešime.
Informuojama, kad dėl šios priežasties KAM pateikė prašymą Aplinkos ministerijai atšaukti galimybių studijoje numatytų teritorijų rezervaciją.
Naujo poligono poreikis išlieka, todėl artimiausiu metu ministerija planuoja skelbti naują konkursą galimybių studijai dėl potencialių teritorijų, tinkamų naujam kariniam poligonui įsteigti, identifikavimo. Šia studija bus siekiama išsiaiškinti, kuri vieta Lietuvos teritorijoje būtų tinkamiausia karinių pratybų reikmėms, taip pat bus vertinama galimybė plėsti turimus poligonus.
D. Lopaitienė dėl tokio pranešimo ir šį kartą džiugesio neišsakė.
„Dar neramu, nes tos poligonui numatytos Vakarų Lietuvos teritorijos dar neišbrauktos iš bendrojo žemėlapio. Jeigu Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, reikia sulaukti jos veiksmų“, – teigė „Santarvės“ pašnekovė.

Informacija pateikta Tarybos posėdyje

KAM pranešime pabrėžiama, kad galutinį sprendimą dėl karinio poligono steigimo ar esamų plėtros priims Vyriausybė arba, poligono steigimą pripažinus ypatingos valstybinės svarbos projektu, – Seimas.
Pastarasis teiginys labiausiai ir verčia gyventojus nesudėti ginklų. Savo poziciją dėl karinio poligono išsakyti nusprendė ir savivalda. Tokios mintys nuskambėjo sausio 29 d. vykusiame Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdyje, prieš tai – komitetų posėdžiuose, kur Savivaldybės meras Vidmantas Macevičius politikams pateikė turimą informaciją apie planuojamą steigti karinį poligoną.
Tarybos posėdyje įžvalgomis bei turima informacija su Tarybos nariais pasidalijo ir iniciatyvinės grupės atstovė D. Lopaitienė. Ji akcentavo, kad atlikta išsami galimybių studijos ir Bendrojo plano sprendinių analizė atskleidė nemažai prieštaravimų, trūkumų, klaidų. Visa tai ji išsamiai pristatė skaidrėse.
Meras V. Macevičius šiuo klausimu taip pat išsakė abejonių. „Mane neramina toks dalykas – planuojama, planuojama, planuojama, o toliau planuojama, kad tai bus valstybinės svarbos projektas. Kai pripažįstama tokia svarba, mūsų gali neklausti, norime ar ne karinio poligono“, – apie galimas grėsmes kalbėjo meras.
Politikas prisipažino, kad ne visada galima tikėti, ką kalba KAM atstovai, – sakoma vienaip, daroma kitaip. Arba ne viskas viešinama, arba viešinama pavėluotai.
Visas straipsnis – penktadienio laikraštyje.

One Reply to “Kariuomenė traukiasi iš Žemaitijos žemių?”

  1. Ce mona zeme parašė:

    Aciu, Zemaiciams, kurei nepabijuoje pastuoviete uz Zemaitejes zemes, ir dziaugas sirdis, kad tu Zemaiciu gretas didiej.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Naujienos iš interneto