Netrukus bus treji metai, kai Ukrainoje vyksta karas. Jam prasidėjus į mūsų šalį atvyko nemažai karo pabėgėlių.
Dalis jų prieglobstį rado ir Mažeikių rajone. Ukrainiečiai čia ne tik apsigyveno, bet dalis jų pradėjo dirbti, o jų vaikai prigijo mokyklose, darželiuose.
Tačiau praėjusią savaitę Viekšniuose esančiame bendrabutyje gyvenančius ukrainiečius pasiekė žinia, kad nemokamas jų gyvenimas čia baigiasi. Žmonės, negavę jokios papildomos informacijos, žinią suprato tiesiogiai: kad nuo vasario 15-osios bus iškeldinti. Savivaldybės administracijos atstovai tikina, kad nieko panašaus nebus. Išsikelti iš bendrabučio ukrainiečiams karo pabėgėliams reikės tik tuomet, kai bus surasta, kur juos apgyvendinti. Vienas iš galimų variantų – šiuo metu remontuojamas socialinis būstas Mažeikiuose.
Pasikeitė įstatymas
Nuo karo Ukrainoje pabėgę žmonės Mažeikiuose ir visame mūsų rajone gyvena ne vienus metus. Iš viso šiuo metu jų yra apie 800. Dalis pabėgėlių gyvena Viekšniuose, bendrabutyje Bažnyčios gatvėje. Čia įsikūrė apie trisdešimt ukrainiečių. Kas su šeimomis, su vaikais, kas po vieną. Tarp ukrainiečių bendrabučio gyventojų yra nemažai pensinio amžiaus žmonių.
Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, jie raštu buvo informuoti apie tai, kad vasario 15 d. baigiasi nemokamas gyvenimas Savivaldybės patalpose.
Iki šiol už pabėgėlių gyvenimą bendrabutyje, už sunaudotą vandenį, elektrą ar kitas komunalines paslaugas mokėjo Mažeikių rajono savivaldybė. Pasikeitus įstatymui dėl užsieniečių padėties, to būti nebegali. Pranešimus apie numatomus pasikeitimus gavę ukrainiečiai sunerimo, nes žinią suprato tiesiogiai: kad ne tik nebebus nemokamo pragyvenimo, bet ir teks išsikelti iš bendrabučio iki pranešime nurodytos datos – vasario 15 d.
Tvarkėsi savo jėgomis
„Santarvė“ nuvyko į Viekšnius ir pakalbino bendrabutyje gyvenančius karo pabėgėlius. Svetlana ir Anatolijus papasakojo apie savo gyvenimą bendrabutyje.
Pašnekovai teigė, kad niekuo nesiskundžia ir yra dėkingi Savivaldybei už suteiktą prieglobstį. Žmonės kiek galėjo remontavosi jiems skirtus kambarius, kad būtų nors šiek tiek patogiau gyventi. Per porą metų žmonės čia jau apsiprato, susigyveno su kaimynais, vaikai pritapo mokyklose ir darželiuose, todėl informacija, kad teks išsikelti, buvo kaip iš giedro dangaus ir skausminga.
„Jei būtų galimybė, norėtume likti gyventi Viekšniuose. Vaikai jau apsiprato mokykloje, susirado draugų, iš jų, kai jie kalba taip, kaip sugeba, vietiniai vaikai nebesijuokia. Jei dabar vėl reikės viską pradėti iš naujo Mažeikiuose, bus sunku“, – kalbėjo Svetlana.
Anatolijus pasakojo, kad visai neseniai savo jėgomis ir lėšomis ištapetavo kambarį, pakeitė grindų dangą, pirko tapetus ir kitas reikalingas priemones, todėl taip pat nelabai norėtų išsikelti.
Ukrainiečiai noriai aprodė savo gyvenamuosius būstus – gana kuklius, bet tvarkingus.
Pašnekovai prisiminė savo gyvenimo Viekšniuose pradžią ir dėkojo pagelbėjusiems lietuviams, padovanojusiems reikalingiausių daiktų, baldų, buitinės technikos. Dalį reikalingų daiktų pabėgėliai, susidėję pinigus, pirko ir patys.
„Susidėjusios pinigus kelios šeimos pirkome buitinę techniką. Kai dabar reiks išsikelti, kaip reikės viską pasidalyti, neaišku. Neaišku ir tai, kaip visas iškeldinimo procesas vyks ir kada tai bus“, – kalbėjo Svetlana.
Karo pabėgėliai sunerimo
Moteris sakė, kad ketvirtadienį gauti informaciniai pranešimai apie tai, kad nuo vasario 15-osios nebebus nemokamo pragyvenimo, įnešė labai daug sumaišties ir nerimo.
„Žmonės suprato, kad teks išsikelti per dvi savaites. O kur mums eiti, kur gyventi, visiškai neaišku. Išplatintoje informacijoje taip pat nebuvo iki galo išaiškinta, kur kreiptis, kur kokius dokumentus pateikti dėl socialinio būsto. Tai penktadienį nuo pat ryto žmonės išėjo, išvažiavo į įvairias institucijas – kas į Viekšnių seniūniją, kas į Mažeikiuose esančią Valstybinę mokesčių inspekciją, „Sodrą“. To nebūtų reikėję, jei būtų buvęs normalus bendravimas su Mažeikių rajono valdžios atstovais“, – įsitikinusi Svetlana.
Jos teigimu, apie tai, kad gyvenimas bendrabutyje yra tik laikinas, visi žinojo. Bet buvo kalbama, kad, kai ateis laikas pokyčiams, bus surengtas valdžios ir gyventojų susirinkimas, kuriame viskas bus išaiškinta, atsakyta į jiems kylančius klausimus. Vietoj susirinkimo buvo išdalyti lapai su rusiškai ir lietuviškai užrašyta informacija.
„Mes nereiškiame jokių pretenzijų rajono valdžiai, esame patenkinti tuo, ką turime, tik pasigedome elementaraus žmogiško bendravimo – paaiškinimo, kaip kas vyks toliau, kada ir kur reikės išsikelti, o jei leis pasilikti, kaip vyks komunalinių paslaugų apmokėjimas. Pajamos mūsų nedidelės. Jei ne šeimos pagalba iš Ukrainos, būtų be galo sunku išsiversti“, – sakė Svetlana.
Nesulaukė tinkamo dėmesio
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, viena pirmųjų mūsų rajone pagalbos ranką karo pabėgėliams ištiesė viekšniškė Alma Žukauskaitė-Smirnova.
Pasak jos, jau antrą karo Ukrainoje dieną ji į savo namus parsivežė ir apgyvendino pirmuosius pabėgėlius. Tai buvo artimi jos šeimos nariai. Po to sekė kiti, kurių viekšniškė skaičiuoja dešimtimis.
Anot pašnekovės, tinkamo rajono valdžios dėmesio ir pagalbos ukrainiečiams nebuvo.
Esą pabėgėliams buvo suteiktas tik gyvenamasis būstas bendrabutyje, tačiau ir tai ne pačios geriausios būklės, o toliau žmonės jau vertėsi, kaip kas sugebėjo.
„Net dėl to paties gyvenamojo būsto bendrabutyje teko nemažai pakariauti, kad būtų leista bent šiek tiek pagerinti gyvenimo sąlygas. Lovomis, pačiais būtinaisiais daiktais teko rūpintis patiems.
Bet kai iš rajono valdžios nebuvo pakankamai pagalbos, tai eiliniai gyventojai sureagavo labai geranoriškai. Pavyzdžiui, dovanojo tai, kas tuo metu buvo reikalingiausia“, – kalbėjo A. Žukauskaitė-Smirnova.
Pasigedo tikslumo
Pasak jos, gavę informacinius lapus apie besibaigiantį nemokamą gyvenimą bendrabutyje, ukrainiečiai taip pat pirmiausia kreipėsi į ją.
„Pateikta informacija labai neaiški: nei kur konkrečiai kreiptis, nei adresų, nei telefonų numerių. Klausia manęs, kur Mokesčių inspekcija, nes nurodyta, kad ten kreiptis, pasakiau, kad senamiestyje. Pati net nežinojau, kad ši įstaiga išsikėlusi į kitą vietą, į mikrorajoną. Jei mes, vietiniai, ne viską žinome, tai ką kalbėti apie karo pabėgėlius“, – pavyzdį, kad svetimoje šalyje gyventi bandantiems žmonėms orientuotis, suprasti, atrodytų, paprastus dalykus, nėra lengva, pateikė viekšniškė.
Pasak A. Žukauskaitės-Smirnovos, iki šiol lieka neaiški pati tvarka, kaip bendrabutyje įsikūrusiems ukrainiečiams reikės mokėti už komunalines paslaugas, kas galės likti, o kas privalės išsikelti.
„Jei būtų surengtas susirinkimas, kaip kad buvo žadėta, daugelio nesusipratimų, neaiškumo būtų išvengta. Žmonės nebūtų patyrę tiek streso“, – įsitikinusi pašnekovė.
Kreipėsi gyventojai
Vienas pirmųjų viešai apie ukrainiečių padėtį Viekšniuose prabilo Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys Paulius Auryla. Į jį kreipėsi ukrainiečiai, gavę minėtus informacinius lapus.
Politikas turimomis žiniomis pasidalijo savo paskyroje „Facebooke“.
„Žmonės suprato, kad apleisti patalpas turi per dvi savaites, o, mano žiniomis, kai kurie iš jų prieš savaitę dar net kambarius tapetais išsiklijavo. Tragiškas valdžios atstovų bendravimas, taip ir norisi paklausti, ar buvo bent kartą nors vienas iš trijų vicemerų, o gal ir pati merė atvykę pasikalbėti su žmonėmis ir paaiškinti situaciją ir ką planuojama daryti“, – rašė P. Auryla.
Pritrūko komunikacijos?
Kalbėdamas su „Santarve“, P. Auryla sakė: nemato nieko blogo, kad pabėgėliams gali tekti išsikelti gyventi į miestą. Greičiausiai jie būtų apgyvendinti Mažeikiuose, kur bus geresnės gyvenimo sąlygos nei bendrabutyje Viekšniuose.
Pasak politiko, bėda yra tokia, kad, ypač vyresnio amžiaus žmonės, beveik neturi buities reikmenų.
„Jie nerimauja ir labiausiai išgyvena dėl to, kad per tokį trumpą laiką – per dvi savaites, nespės įsigyti net reikalingiausių daiktų. Jei būtų viskas normaliai paaiškinta, kad jų niekas į gatvę neišmes, nerimo būtų daug mažiau. Pritrūko komunikacijos tarp rajono valdžios ir karo pabėgėlių“, – įsitikinęs P. Auryla.
Turėjo imtis anksčiau
Jo teigimu, apie galimus pasikeitimus rajono vadovai turėjo žinoti anksčiau ir reikalingų priemonių buvo privalu imtis anksčiau.
Kaip vieną iš priemonių jis nurodė bendrabučio kambarių, kur gyvena karo pabėgėliai, kaip atskirų butų įregistravimą. Tuomet ten gyvenantieji galėtų juos oficialiai išsinuomoti, mokėti už komunalines paslaugas, o gal net ir įsigyti.
„Tačiau nieko panašaus nebuvo padaryta. Pagrindinis pasiteisinimas, kad kadastrinių bylų sudarymas labai brangiai kainuoja. Toks pasiteisinimas skamba gana keistai, kai žinome, kad miesto kalėdinei eglei, papuošimams ir renginiams buvo išleista per 200 tūkst. eurų“, – kalbėjo P. Auryla.
Bendrabučio patalpos prastos būklės
Savivaldybėje karo pabėgėlių klausimus kuruoja Viešosios tvarkos skyrius. Jo specialistai rūpinasi maždaug aštuonių šimtų rajone prieglobstį radusių karo pabėgėlių iš Ukrainos reikalais ir problemomis.
Skyriaus vedėjas Nerijus Rapšys paaiškino: įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties pasikeitė dar pernai. Vadovaujantis šiuo įstatymu savivaldybės nebegali mokėti už užsieniečių išlaikymą. Nuo vasario 15 d. jie patys turės mokėti už gyvenamojo būsto nuomą, komunalines paslaugas.
„Bendrabutis Viekšniuose, kur dabar gyvena karo pabėgėliai iš Ukrainos, yra labai prastos būklės.
Nėra galimybės sudėti individualios apskaitos prietaisų, kitaip oficialiai įteisinti jų gyvenimą bendrabutyje. Todėl numatytas jų iškeldinimas suteikiant socialinius būstus tiems, kam jie priklauso. Kiti, kas nenorės, galės išsinuomoti kitus būstus“, – kalbėjo N. Rapšys.
Pasak pašnekovo, iškeldinimas planuojamas tik vasarą, kai bus iki galo sutvarkyti ir suremontuoti socialiniai būstai renovuotame Sodų g. 7-ajame name.
Norėjo paraginti tvarkytis dokumentus
N. Rapšys tikino, kad informaciniai pranešimai ukrainiečiams išdalyti, nes norėta juos paskubinti, greičiau susitvarkyti reikalingus dokumentus socialiniam būstui gauti.
„Jie turi parašyti prašymus socialiniam būstui gauti. Pristatyti reikalingus dokumentus.
Kol nebus viskas iki galo padaryta, kol nebus surasti laisvi socialiniai būstai, niekas jų iš bendrabučio tikrai neiškeldins“, – tikino N. Rapšys.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus ir tvarką, užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, jos laikotarpiu turi teisę gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.
Įprastai norint gauti būsto nuomos kompensaciją privalu pristatyti būsto nuomos sutartį netrumpesniam nei vienų metų laikotarpiui. Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, ši nuostata negalioja. Jie gali gauti būsto nuomos kompensaciją, net ir pristatę būsto nuomos sutartį vos mėnesiui.
Iškeldinimas – tik vasarą?
Anot pašnekovo, visa reikalinga informacija pabėgėliams buvo pateikta ne tik ketvirtadienį išdalytuose informaciniuose lapuose, bet ir anksčiau. Pavyzdžiui, ne kartą buvo dalyti įvairūs lankstinukai su visa reikalingiausia informacija.
„Karo pabėgėliai mūsų rajone gyvena ne vienus metus. Ne tik mes juos lankome, bet ir jie pas mus į skyrių ateina, kai reikia pildyti įvairius prašymus ir kitus dokumentus. Visada jiems padedame. Jie turi ir mūsų asmeninius telefono numerius, bet kažkodėl tik vienas iš Viekšniuose gyvenančių ukrainiečių man paskambino po išplatintos informacijos. Viską paaiškinau, kad tikrai niekas neiškeldins, ir atrodo, kad suprato“, – teigė N. Rapšys.
Vedėjas akcentavo, kad iškeldinimas planuojamas pasibaigus mokslo metams, todėl problemų nei dėl vaikų darželių, nei dėl mokyklų neturėtų kilti.
„Kas norės, galės likti mokytis Viekšniuose ir važinėtis iš Mažeikių. Mūsų rajone viešasis transportas, autobusai visus veža nemokamai“, – priminė pašnekovas.
Pasak jo, ukrainiečiams išsikėlus gyventi į Mažeikius, atsirastų daugiau užimtumo vaikams, jie galėtų lankyti esančius dienos centrus ar kitus būrelius.
