Prieš porą savaičių Vilniuje nuaidėjo paskutiniai 2024-ųjų metų Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ akordai. Jos renginių metu prisiminti žmonės, savo darbais kūrę šios jau šimtmetį peržengusios šventės tradicijas, telkę lietuvius bendrystei.
Lygiai prieš šimtą metų pirmojoje Dainų šventėje, vykusioje Kaune, dalyvavo ir pusšimtis mažeikiškių. Juos sutelkė aktyvus chorinės muzikos pradininkas Mažeikiuose Karolis Pukevičius.
Mokėsi ir pas Juozą Naujalį
Pirmasis Mažeikių bažnyčios choro vadovas, vargonininkas, vienas pirmųjų lietuviško vakaro mūsų mieste organizatorius K. Pukevičius gimė 1885 m. sausio 12 dieną Anykščių apskrityje, buvusiame Pakalniškių vienkiemyje.
Būdamas keturiolikos, ėmė mokytis vargonuoti. Iš pradžių ketverius metus pas kelis vargonininkus, gyvenusius ir dirbusius Aukštaitijos miestelių bažnyčiose, o 1901 metais mokytis groti vargonais išvyko pas kompozitorių, vargonininką, pedagogą Juozą Naujalį, dirbusį Kaune.
Vėliau, 1905 metais, K. Pukevičius, gavęs J. Naujalio rekomendaciją ir pirmojo Mažeikių klebono Pranciškaus Meškausko kvietimą, atvyko į Mažeikius.
Steigė chorus ir jiems vadovavo
Kunigas P. Meškauskas to meto mažeikiškiams paskelbė, kad atvyko vargonininkas ir bus steigiamas choras. Taip K. Pukevičius tapo ne tik pirmuoju mieste vargonininku, bet ir choro vadovu.
Be to, jis aktyviai prisidėjo ir prie Juozo Vaičkaus iniciatyvos – lietuviškų vakarų organizavimo.
Tų pačių metų birželį malūnininko Lačo miltų sandėlyje vykusios J. Vaičkaus spektaklio „Velnias spąstuose“ premjero metu K. Pukevičius surengė savo choro prisistatymą.
Bažnytiniame chore padaugėjus giesmininkų, buvo suburtas ir jaunimo choras.
Kad ir kaip gerai K. Pukevičiui sekėsi vadovauti chorams, 1906 metais jis buvo pašauktas atlikti privalomosios karo tarnybos carinės Rusijos kariuomenėje. Kadangi mokėjo rusų ir lenkų kalbas, tarnybos metu dirbo vertėju, o pulko orkestre grojo klarnetu.
Po trejų metų tarnybos vėl grįžo į Mažeikius, buvo pakviestas „Saulės“ lietuvių pradžios mokykloje vaikus mokyti muzikos. Be pedagoginio darbo, jis ir vargonavo, vadovavo parapijos chorui, rengė koncertus, pavenčiuose organizavo gegužines.
Autoritetas ir mokykloje, ir mieste
O tada – Pirmasis pasaulinis karas. Įtraukė jis ir K. Pukevičių: mobilizacija, paskui vokiečių belaisvio dalia, tada darbas komendantūroje…
1918-ųjų vasarą grįžęs į Mažeikius vargonininkas, pedagogas su trumpa pertrauka čia gyveno ir dirbo iki pat gyvenimo pabaigos: ir mūsų miestui, jo muzikinio gyvenimo puoselėjimui bei mažeikiškių muzikiniam lavinimui, švietimui atidavė daugiau kaip 50 savo gyvenimo metų.
Mažeikių progimnazijos ir bažnyčios chorus jis parengė 1924 ir 1928 metais Kaune vykusioms Lietuvos dainų šventėms. Pirmojoje Dainų šventėje dalyvavo 28 bažnytinio ir 24 progimnazijos choro nariai.
„Mokytis naujų dainų eidavau pas mokytoją K. Pukevičių į namus, jis išreikalaudavo gero dainos įsijautimo, atlikimo. Choro repeticijas labai mėgau, mokytojas buvo didžiausias muzikos autoritetas ir mokykloje, ir mieste. Ypač daug puikių prisiminimų patyriau mūsų mokyklos mišriam chorui dalyvaujant Pirmojoje tautinėje Dainų šventėje Kaune. Tai buvo ypatinga šventė, už kurią esu dėkinga savo mokytojui. Didele dalimi yra jo nuopelnas, kad mano tolesnis gyvenimas ir darbas susijęs su muzika“, – savo prisiminimuose rašė K. Pukevičiaus suburtame jaunimo chore giedojusi Valerija Rupeikaitė.
Antrojoje dainų šventėje dalyvavo jau 126 mažeikiškiai choristai, trečiojoje – 113. Buvo choristų, kurie neturėjo pinigų traukinio bilietui į Kauną, tad chorvedys pats jiems nupirko bilietus.
Buvo aktyvus visuomenininkas
K. Pukevičius buvo aktyvus Mažeikių visuomeninės veiklos dalyvis: dirbo komitete, teikusiame Mažeikių miesto gatvių lietuviškus pavadinimus; prisidėjo prie 1925 m. įkurtos Lietuvos chorvedžių draugijos veiklos; buvo Mažeikių apskrities valdybos narys, Lietuvos prekybininkų ir amatininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas.
Iki 1956 m. K. Pukevičius dirbo Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (dabartinėje Bažnyčios gatvėje, kur dabar buvusios bažnyčios vietą žymi koplytstulpis) vargonininku ir bažnyčios chorų vadovu.
Šaltinis – Boleslovo Zubricko žinynas „Pasaulio lietuvių chorvedžiai“ (1999).
Parengė Neringa ŠVELNIENĖ
Nuotr. iš Merkelio Račkausko gimnazijos ir Mažeikių muziejų archyvo
