Karpinių meistrės organizavo dirbtuves ir puošė Židikus

Karpinių menas Židikuose sutraukė nemažai dalyvių ir sulaukė
didelio susidomėjimo.
Nuotr. iš Savivaldybės administracijos archyvo

Saulėtą antradienio rytą į Židikų kultūros centre surengtas karpinių kūrybines dirbtuves sugužėjo nemažai entuziastų, panorusių išbandyti šį meną. Juos pasitiko dirbtuvių meistrės Nijolė Daučiūnaitė, Inga Šilinskaitė ir Erika Skeivienė.
Karpinių kūrybinės dirbtuvės – šią savaitę Židikuose vykstančio sakralinio meno ir paveldo simpoziumo „Versmės“ programos dalis. Jų tikslas – atgaivinti seną tradiciją, išmokyti žmones karpyti ir papuošti Židikus.

Idėja – papuošti gatvės namus

Renginio dalyviams buvo pristatytas vienas iš taikomosios-dekoratyvinės dailės žanrų – karpinių menas, rodomi karpinių pavyzdžiai. Vėliau įvairaus amžiaus dalyviai buvo pakviesti šią tautodailės šaką išbandyti praktiškai. Dirbtuvėse dalyviai galėjo pasidaryti skirtuką knygai arba užuolaidėles langams.
Pagrindinė karpinių kūrybinių dirbtuvių idėja – užuolaidėlėmis papuošti pagrindinę Židikų miestelio gatvę. M. Pečkauskaitės gatvei papuošti skirtas užuolaidėles karpinių meistrės buvo iškarpiusios iš anksto, tad dirbtuvėse padarytus darbus jų dalyviai galėjo išsinešti namo ar palikti kultūros centrui.
„Tai savotiška terapija. Karpydamas gali sutelkti dėmesį kitur, atitrūkti nuo rūpesčių ir prasiblaškyti“, – taip karpymo procesą apibūdino dirbtuvių dalyvė Jūratė Norvaišienė.

Dalyvių – daugiau nei planuota

Nors renginio pradžios nekantriai laukė nedidelė grupelė žmonių, dirbtuvėms pradėjus darbą, atrasti vietos prie stalų jau nebuvo įmanoma. Su iškilusiais nesklandumais buvo susitvarkyta – vėluojantiesiems parūpintas stalas ir suoliukai bei padėtos karpiniams reikalingos priemonės.
„Labai smagu, kad susirinko tiek daug norinčiųjų išbandyti šią sritį. Buvo, kas karpė pirmą kartą, bet visi greitai įgudo“, – po renginio džiaugėsi tautodailininkė N. Daučiūnaitė.
Į renginį užsiregistravo ir norą atvykti pareiškė 10 žmonių, tačiau dalyvių skaičius perkopė dvi dešimtis. Tarp jų Židikų miestelio gyventojų buvo vos keli, daugelis karpinių meną išbandyti atvyko iš toliau.
Technologijų mokytoja Inga Šilinskaitė „Santarvei“ sakė, kad to priežastis galėjo būti renginio idėja.
„Miestelio žmonės neatėjo, nes, matyt, žinojo idėją, kad užuolaidėlės Židikų pagrindinei gatvei bus iškarpytos ir papuoštos meistrių, o kiti čia susiriko susipažinti su karpinių technika“, – spėjo mokytoja.

Tikslai – ir susipažinti su technika, ir patobulėti

Renginiu liko patenkinti visi kalbinti dirbtuvių dalyviai. Vieniems jis taip patiko, kad norėjo skirti daugiau laiko, nei buvo suplanuota renginio organizatorių.
„Nors didelių lūkesčių nekeliu, renginys tikrai juos išpildė. Buvo patogu, nes suteiktos visos priemonės ir kiekvienam asmeniškai skiriamas didelis dėmesys. Man tik pritrūko laiko“, – įspūdžiais dalijosi viena iš simpoziumo lektorių Rūta Kučinskaitė, į dirbtuves atvykusi kartu su dukra.
Tapytoja R. Kučinskaitė karpinių techniką yra išbandžiusi mokykloje, tačiau ne visi dalyviai pasižymėjo anksčiau įgytais karpymo įgūdžiais.
„Šiandien karpiau pirmą kartą, buvo sunku per 8 sluoksnius pjauti peiliuku, numatyti galutinį rezultatą. Ir sugalvoti piešinį buvo nelengva“, – atviravo J. Norvaišienė. Moteris taip pat pridūrė, kad popierinė užuolaidėlė jai, kaip pradžiamokslei, buvo malonus, bet šiek tiek per didelis iššūkis.
Paklausta, kurį rankdarbį patiko daryti labiau, Židikų kultūros centro darbuotoja Irina Klemenienė atsakė: jai lengviau buvo karpyti užuolaidėles nei skirtuką. „Nemėgstu ir neturiu gabumų piešimui, todėl man patogiau buvo karpyti stambesnio rašto užuolaidėles“, – sakė moteris.
Kita renginio dalyvė Vida Abrasonienė pastebėjo, kad abiem darbams reikalingas kruopštumas, tad išskirti, kuris patiko labiau, negalėtų. Šia patirtimi rankdarbių būreliui vadovaujanti moteris ketina pasidalyti su kitais.
„Kultūros centre mes irgi karpome, atėjau tam, kad pasitobulinčiau. Tai, ką šiandien išmokau, bandysiu perteikti savo būrelio narėms“ , – tolesnius planus „Santarvei“ atskleidė V. Abrasonienė.

Tradicija tęsiasi

Išėjus paskutiniams renginio dalyviams, kūrybinių dirbtuvių meistrės kartu su kultūros centro darbuotojomis sutvarkė patalpą ir skubėjo užuolaidėlėmis puošti pagrindinės Židikų gatvės.
„Anksčiau užuolaidėles karpė ir savo namų langus jomis puošdavo mūsų močiutės“, – pasakojo simpoziumo organizatorė Rūta Končiutė-Mačiulienė, nusprendusi atgaivinti tradiciją, ir užuolaidėlėmis puoštą gatvę vietos bendruomenei palikti kaip „Versmių“ prisiminimą.

Karpinių menas – vienas senovinių taikomosios-dekoratyvinės dailės žanrų – Židikuose sulaukė didelio susidomėjimo.
Nuotr. iš Savivaldybės administracijos archyvo

„Mano tikslas – saugoti ne tik tas kultūros vertybes, kurias kaip palikimą padovanojo mūsų tėvai, seneliai, proseneliai, norisi ką nors palikti ir ateities kartoms. Žinoma, karpiniai neturi tiek išliekamosios vertės, kiek ilgai stovėsiantis koplytstulpis, kryžius ar pastatas, bet tai yra mūsų tradicija, kurią norisi tęsti“, – pridūrė idėjos iniciatorė.
Tokių kūrybinių dirbtuvių idėjos įgyvendinimo procesas truko ilgiau nei mėnesį. Kūrybinių dirbtuvių meistrės kartu su renginio koordinatore ir Židikų seniūnijos darbuotoja aplankė kiekvieną pagrindinės miestelio gatvės pastatą ir atsiklausė, ar būtų galima užuolaidėlėmis puošti jų langus.
Gavusios savininkų sutikimus ir išmatavusios namų langus keturios kūrybinių dirbtuvių meistrės pasidalijo tolesniais užuolaidėlių karpymo darbais. Tiesa, viena iš karpinių meistrių –Tatjana Damulienė – išvyko į sanatoriją, tad pačiame renginyje dalyvauti nebegalėjo.

Užuolaidėles pradėjo karpyti anksčiau

Daugiausia meistrių laiko pareikalavo pats užuolaidėlių karpymo procesas. „Užuolaidėles karpyti pradėjau nuo birželio 26-osios. Sunkiausia sukurti rašto idėją ir padaryti pirmąjį trafaretą. Po to jį apvedžioti ir karpyti kitus – greitesnis darbas“, – „Santarvei“ sakė seniūnijos pastatą ir du gyvenamuosius namus karpiniais puošusi I. Šilinskaitė.
Apie ilgą karpymo procesą kalbėjo ir tautodailininkė N. Daučiūnaitė: „Kadangi man jau skauda rankos, užuolaidėles karpiau su pertraukėlėmis, todėl užtrukau šiek tiek ilgiau nei įprastai. Norint gražių užuolaidėlių reikėjo atsižvelgti ir į estetiką.“
Siekiant, kad lietus nepažeistų karpinių, langų užuolaidėlės buvo kabinamos pastatų viduje. Tik ant vieno neprižiūrimo M. Pečkauskaitės gatvės namo užuolaidėlės kabos iš išorės.
Pasak R. Končiutės-Mačiulienės, planuojant renginį karpinių dirbtuvėms buvo paskirta pirmoji dienos dalis. Kita dalis numatyta Dariaus ir Girėno gatvės puošimui. Nors kūrybinių dirbtuvių meistrės karpiniais namų langus puošė iki vakaro, visos gatvės užuolaidėlėmis padabinti nepavyko.
Tai nujausdama kūrybinių dirbtuvių meistrė E. Skeivienė kitus pastatus pradėjo puošti šiek tiek anksčiau. „Kadangi dirbu Židikų muziejuje, jame užuolaidėles pakabinau dar pirmadienį“, – pasakojo karpinių meno savamokslė E. Skeivienė.
Visus pagrindinės Židikų miestelio gatvės namus meistrės planavo papuošti iki penktadienio.
Goda KIRKILAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto