Beveik kas antra mirtis Lietuvoje susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis – tai viena skaudžiausių, bet dažnai ignoruojamų šalies sveikatos sistemos realijų. Ekspertai tvirtina: nors mirtingumas išlieka didelis, situacija galėtų keistis, jei daugiau dėmesio skirtume prevencijai, sveikam gyvenimo būdui, o reguliarūs sveikatos patikrinimai taptų ne išimtimi, o įpročiu.
Infarktai ir insultai
Higienos instituto duomenys rodo, kad Lietuvoje 2023 m. mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudarė apie 48 proc. visų mirties atvejų. Tai reiškia, kad širdies ligos nusineša daugiau gyvybių nei onkologinės ligos, nelaimingi atsitikimai ar kitos ūmios sveikatos būklės kartu sudėjus.
Draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo žalų skyriaus vadovės Irinos Paleckienės teigimu, širdies ligos nuosekliai išlieka tarp pagrindinių priežasčių, dėl kurių mokamos kritinių ligų išmokos.
„Dažniausiai susiduriame su infarktais ir insultais – tai išlieka pagrindinės priežastys, dėl kurių klientams skiriamos kritinių ligų išmokos. Dažnai klientai kreipiasi tik paūmėjus būklei. Kritinių ligų išmokas mokame tiek pagal asmens, tiek pagal sveikatos draudimą. Pastaruoju metu daugėja profilaktinių patikrų – žmonės tikrinasi širdį, darosi kraujo tyrimus ir lankosi pas kardiologus dar net nejausdami simptomų“, – pasakojo I. Paleckienė.
Pralaimima kova prieš cholesterolį
Tą patvirtina ir sveikatos sprendimų centro „Antėja“ kardiologė Gabrielė Žemaitaitė. Anot jos, daugumos infarktų ar insultų galima išvengti, jei laiku atkreipiamas dėmesys į pagrindinius rizikos veiksnius.
„Dažniausia priežastis – per didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Kraujagyslėse besikaupiančios riebalinės medžiagos jas siaurina ir didina miokardo infarkto, insulto riziką. Papildomą riziką kelia rūkymas, nutukimas, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija – visa tai apsunkina širdies darbą“, – paaiškino G. Žemaitaitė.
Simptomai, skatinantys suklusti
Širdies ligos neapsiriboja tik kritiniais atvejais – jos vis dažniau atsispindi sveikatos draudimo paslaugų išlaidose. Vieno kliento gydymas gali kainuoti kelis šimtus eurų, o dažniausiai kompensuojamos paslaugos – širdies echoskopija, krūvio testai, Holterio monitoravimas, vaistai ir reabilitacija.
„Šių ligų gydymas – vienas brangiausių. Vis dėlto džiugina tai, kad vis daugiau klientų pradeda naudotis draudimu prevencijai – tikrinasi ne todėl, kad ką nors skauda, o todėl, kad nori išvengti rimtų problemų ateityje“, – pabrėžė I. Paleckienė.
Profilaktikos svarbą akcentuoja ir gydytoja kardiologė. Jos teigimu, ankstyva diagnostika gali iš esmės pakeisti žmogaus sveikatos būklę.
„Jei pacientas jaučia dusulį, spaudimą krūtinėje ar greitą nuovargį fizinio krūvio metu, tai aiškus signalas pasirodyti pas gydytoją. Laiku atlikta širdies echoskopija ar kiti tyrimai leidžia ne tik diagnozuoti, bet ir sustabdyti ligos progresą“, – teigė gydytoja G. Žemaitaitė.
Atsakomybę prisiima ir darbdaviai
Pastebima, kad prevencinę sveikatos priežiūrą vis dažniau skatina ir darbdaviai. Įmonės vis mažiau žiūri į sveikatos draudimą kaip į papildomą naudą – vis dažniau tai tampa priemone, realiai prisidedančia prie darbuotojų gerovės.
„Įmonės siekia, kad darbuotojai profilaktiškai tikrintųsi, lankytųsi pas kardiologus, naudotų emocinės sveikatos paslaugas ar sporto programas. Tai jau nebe formali nauda, o investicija į ilgalaikę komandos sveikatą“, – sakė I. Paleckienė.
Ekspertai sutaria – širdies ligos dažnai nėra lemtis, o pasekmė to, kaip gyvename. Profilaktiniai tyrimai, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir emocinės sveikatos priežiūra tampa realiais įrankiais, leidžiančiais išvengti ne tik ūmių būklių, bet ir ilgalaikių komplikacijų.
Pagal „BTA Baltic Insurance Company“ informaciją parengė Neringa Švelnienė
