Kas mažeikiškiams svarbiau: velnio lašai ar kiaušiniai?

Šisbeitauskas

Na štai: tik žiniasklaida, ir ypač televizijos laidos, pradėjo skalambyti tema „Drąsius Kedys-2“, dabar tai užgoš naujas skandalas – bankas „Snoras“. Patikėkit, kitą savaitę visos laidos apie tai ir terodys, apie tai ir tekalbės. Pas mus taip priimta: jei pasigauna kokią nors temą, tai ji turi būti iki panagių išgvildenta visose laidose. Kas gudriau, kas landžiau, įdomiau ir kas, sakyčiau, įkyriau. Matot, net ir pro mane ta tema nepraėjo nepastebėta, juolab kad jau žinau ir anekdotinę situaciją, kai žmogus, važiuodamas taksi, verčia kišenes ir skaičiuoja paskutinius pinigus: esą jo pinigai guli tame nacionalizuotame banke. Nežinau, kaip jūs, bet aš, beturėdamas kelis litukus, tikrai nevažiuočiau taksi ir nesibėdočiau, kad tai paskutiniai mano pinigai. Gal žmogus tiesiog nori suvaidinti auką ir laukia, kol jį kas paguos?

Bet situacija banke, kiek suprantu, gerėja, ir ne visi spėsim paverkti ant kieno nors peties. Užtat kai manęs dabar klausia, kaip gyveni, atsakau, jog nesu žlungančio banko indėlininkas.
Užtat kiek kitaip ketvirtadienį buvo nusiteikusi viena mano pažįstama: ji pasakojo, kad vyrui į sąskaitą pervestą atlyginimą visada tuoj pat paversdavo grynaisiais, o dabar kaip tyčia sugalvojo pataupyti gražioms Kalėdoms. Ir še tau! Trečiadienio vakarą ir ketvirtadienio rytą ji tikrai buvo išsigandusi, kad tų gražių Kalėdų teks atsisakyti. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera, svarbu, kad iš džiaugsmo prarastų ir laimingai atgautų pinigų anksčiau neišleistų.
Gerai ir tai, kad Mažeikiuose atidaryta dar viena didelė parduotuvė. Kažkaip keistai su tuo atidarymu ten buvo: oficialiai buvo skelbta, kad didysis atidarymas bus 12 valandą, bet atėjusieji tuo laiku tepamatė instrumentus susipakuojančius dūdorius… O pro duris jau plūdo minios žmonių. Matyt, tų, kurie visur mėgsta ateiti kiek anksčiau ir užsiimti, kaip sakoma, geriausią poziciją. Šį kartą jiems tikrai „nuskilo“, o kitiems, vėluojantiems, kaip teigia senovės išmintis, – kaulai.
Bet aš norėjau pakalbėti ne apie tai. Kaip pastebėjo ne vienas mano pažįstamas, mažeikiškiai suplūdo ne paspoksoti į šventines atidarymo akimirkas, bet susigundę kai kurių prekių kainomis: vos ne dvidešimt litų pigesne degtine ir nė lito nekainuojančiu alumi.
Štai kaip reikia gundyti ir girdyti tautą!  IR KĄ JŪS MANOT? Prekybininkų gudrybės pateisino lūkesčius pervirš: nešė žmonės butelių su velnio lašais tiek, kiek panešti galėjo, o alų pirko net tie, kurie šio putojančio skysčio nė negeria: esą vis pigiau, ir draugus bus galima pavaišinti. Vienas mano draugas pastebėjo, kad žmonės, pasirodo, neturi už ką nusipirkti duonos, bet šnapsui pinigėlių yra. Siūlomi pigesni maisto produktai, kad ir kiaušiniai, nebuvo tokie populiarūs.
Ne apie mėlyną dangų vos ne visą praėjusią savaitę nuo ankstaus ryto garsiai skelbė viena interneto paslaugas teikianti įmonė: automobilį įkinkiusi priekaba su didžiuliu plakatu, vaizduojančiu asilą ir didelėmis raidėmis skelbiančiu, jog tik asilas gali atsisakyti tokio pasiūlymo, nervino daugelį mažeikiškių. Nenorėčiau kalbėti apie tai, kad tokia reklama įžeidžia miesto gyventojus ir nežinia, kaip ją įvertintų žmogaus teisių gynėjai. Norėčiau apie tokią reklamą pasakyti tik tiek, kad tie reklamuotojai, mano akimis, patys yra panašūs į tą plakate pavaizduotą kvailą ilgaausį gyvūną: negi įžeidinėjant kitus galima laimėti palankumą sau?
Įgyti palankumą nėra lengva. Tam reikia nemažai paplušėti, gerai pasirodyti kitų akyse, kažkuo patraukti į savo pusę. Socialinių apklausų duomenimis, palankiai mūsų tautiečiai atsiliepia apie ugniagesius gelbėtojus, dažnai apie policijos darbą. Norėtųsi, kad šis sąrašas būtų kuo ilgesnis, bet, deja, taip nėra Jei žmonės pamato kažką įtartino, paviršutiniško, palankumas išsyk sumažėja.
Štai ketvirtadienį gavau elektroninį laišką iš viekšniškių, kurie skundžiasi miestelyje kalėdojančiais kunigais. Konkrečiai nenurodyta, kuo juos nuvylė dvasios tėvai, parašyta tik tiek, esą jiems susidarė įspūdis, kad kalėdojantys kunigai į jų namus ateina tik pasiimti pinigų ir nieko daugiau. Nesiimu spręsti, ką atėję pas parapijonis turi daryti kunigai, bet, pasak vienos viekšniškės, žmonėms tai buvo labai nepriimtina.
Moteris rašo suprantanti, kad ši tema yra tabu, bet prašo išsiaiškinti, kodėl taip elgiamasi. Šiuo atveju ir mano kompetencija yra bejėgė, tad savo ganytojais nusivylusiems žmonėms patarčiau kreiptis į aukščiausią kunigų instanciją – vyskupiją, kuri ir turėtų visus nesusipratimus išsiaiškinti. Tabu yra tabu.
O štai pasaulietiški dalykai – kas kita. Neseniai teko dalyvauti pirmame naujosios kultūros ir meno tarybos posėdyje. Ten susirinkę žmonės pasirengę dirbti viso rajono labui. Nustebino vienas tos tarybos narys, kuris, kaip visi suprato, atėjo visiškai nepasiruošęs ir neišstudijavęs prieš posėdį išsiuntinėtos medžiagos: uždavinėjo tokius klausimus, atsakymai į kuriuos ir man, nelabai toje srityje susigaudančiam žmogėnui, buvo žinomi. Tad ir pagalvojau: visada ir visur atsiranda tokių, kurie drumsčia vandenį arba jaučiasi pristigę aplinkinių dėmesio…
O kad nereikėtų baigti taip rimtai – trumpas pasakojimas. Berniukas, vaikščiodamas su mama po parką, paklausė, iš kur čia atsirado medžiai. Išgirdęs, kad juos pasodino darbštūs žmonės, dar pasmalsavo: kaip juos, tokius didelius, jie sugebėjo atvežti ir  pasodinti.

2 Atsakymai į “Kas mažeikiškiams svarbiau: velnio lašai ar kiaušiniai?”

  1. apas parašė:

    Kaip
    mano komentaras,rašytas prie 2011 metų Šisbeitausko straipsnio,atsirado čia?

  2. apas parašė:

    Esu senas mažeikiškis,gal ir pats seniausias ir skaitydamas paskutinį Šisbeitausko straipsnį apie Mažeikių fontanus,sužinojau,kad jis senas mažeikiškis ir panorau perskaityti jo straipsnius,pradedant nuo pirmo,bet atsidarė tik šis kaip pirmas,bet tai ne tiesa,okaip rasti patį pirmąjį straipsnį?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*