Informaciją apie kompensuojamųjų vaistų kainas nuo gegužės 1 dienos pirkėjai turėtų matyti kiekvienos vaistinės kompiuterio ekrane. Jie patys galės pasirinkti pigiausią vaistą iš panašaus poveikio preparatų, palyginti antkainius, medikamentams taikomus skirtingose vaistinėse.
Farmacininkai teigia tai darę ir iki šiol – tik be įrangos. Medikai stebisi, kad „gydys“ vaistininkai.
PADĖS TAUPYTI
Kompiuterių monitoriai vaistinėse turėjo būti įrengti jau balandį, sveikatos apsaugos ministro postą užėmęs Raimundas Šukys šią prievolę nukėlė mėnesiui.
Ministerijos atstovai teigia, kad monitoriuose skelbiama išsami informacija apie kompensuojamųjų vaistų ar medicininės pagalbos priemonių kainas ir priemokas didins paciento galimybę rinktis ir taupyti pinigus.
Į vaistinę užsukęs pirkėjas turės matyti reikiamo vaisto mažmeninę kainą, valstybės kompensuojamąją dalį ir paciento priemoką. Panašaus poveikio vaistai privalės būti sugrupuoti nuo pigiausio iki brangiausio.
Kad klientai gerai įskaitytų informaciją, monitorius turi būti ne mažesnis kaip 32 centimetrų ilgio bei 25 centimetrų pločio.
RINKSIS PACIENTAS
Tokie monitoriai turėtų būti įrengiami kiekvieno farmacininko darbo vietoje, kai kuriose vaistinėse – po kelis.
„Santarvė“ mažeikiškių farmacininkų teiravosi, ar jau yra pasiruošę nuo šeštadienio privalomai naujovei. Visi kalbinti pašnekovai patikino, kad kompiuterių monitorių dar nėra įrengę.
Vieni paaiškino, kad darbo vietas atnaujins šiomis dienomis, kiti – kad „lauks, kas bus toliau“.
Kaip atrodys darbas su monitoriais? Vaistininkai piešia tokį vaizdą. Žmogus į vaistinę ateina su gydytojo receptu, kuriame nurodoma vaisto pagrindinė veiklioji medžiaga. (Su šia medžiaga preparatą gamina, pavyzdžiui, amerikiečiai, vokiečiai ir lenkai, todėl vaistų pavadinimai ir kainos – skirtingi). Vaistininkas klientui monitoriuje parodo lentelę su privaloma informacija.
„Štai pavyzdys – tarkime, už Lenkijoje pagamintą vaistą jūs nieko nemokate, už vokišką – primokate du litus, už amerikietišką – 6 litus. Kokio preparato tamsta norite? Valstybė juk tuos vaistus kompensuoja vienodai, žmogus pats pasirenka, už kiek norės pirkti, – paaiškino Gileta Dargienė, Senamiesčio vaistinės savininkė, ir pridūrė: – Ar tai bus kas nors naujo? Mes visada esame suinteresuoti žmogui parduoti tai, kas jam geriausia. Vaistinei turėtų būti palikta pasirinkimo galimybė: aš galiu pasiūlymus pateikti popieriuje arba ant stalo išrikiuoti visus vaistų analogus…“
Anot vaistininkų, Farmacijos įstatymas ir taip įpareigoja žmogui pasiūlyti alternatyvas ir pigiausius variantus.
PER DAUG INVESTICIJŲ
Kompiuterinė įranga turės būti pakeista vaistinėse, kuriose galima nusipirkti kompensuojamųjų vaistų. Jos turi būti sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa. Šios įstaigos duomenimis, Mažeikiuose tokių vaistinių yra 23, apskrityje – per 70.
Farmacininkė G. Dargienė paskaičiavo, kad jos vaistinėse vienos darbo vietos „patobulinimas“ kainuos apie 1000 litų.
Lietuvos vaistininkų sąjungos pirmininkas Gintautas Pranckevičius „Santarvei“ sakė, kad kitoms vaistinėms tai kainuos brangiau: gali tekti pirkti naujus kompiuterius. Be to, tektų įsigyti specialią programą ir mokėti kasmėnesinį jos aptarnavimo mokestį.
„Aš savo vaistinėje ruošiuosi atsisakyti sutarties su Valstybine ligonių kasa. Mes parduodame labai mažai kompensuojamųjų vaistų. Nežinau, ar penki tūkstančiai litų investicijų atsipirktų per penkerius metus. O jeigu per tokį laiką neatsiperka, tai neapsimoka ir investuoti,“ – G. Pranckevičius neigiamai vertina ministerijos primestą prievolę.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Telšiuose Paulius Rumbutis „Santarvei“ patvirtino, kad vaistinės turi teisę nutraukti sutartį. Vaistininkų pageidavimu, ji nustotų galiojusi per mėnesį.
PAŽEIDŽIA ŽMOGAUS TEISES
Farmacininkai ne tik skaičiuoja ekonominius nuostolius, bet ir teigia, kad monitorių įdiegimas pažeis žmonių teises.
„Jūs, pavyzdžiui, ateinate dėl tokios poniškos ligos – hemorojaus. Ar jums bus labai malonu, kai kiti stovintieji eilėje girdės, ką jums nuo šios ligos siūlo vaistininkas? Taip, gali būti, kad ne visi supras apie ką kalbama, bet atsiras ir tokių, kurie supras,“ – samprotavo vaistininkams atstovaujantis G. Pranckevičius.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai teigia, kad konfidencialią informaciją nuo kitų eilėje stovinčiųjų galima nuslėpti – ant kompiuterio monitoriaus ekrano uždėti plėvelę, kuri leistų vaizdą matyti tik atitinkamu kampu, arba tiesiog pasukti monitorių į pirkėją.
„Bet juk su žmogumi vis tiek diskutuosi, vis tiek aiškinsi. Tuo labiau pensinio amžiaus žmogui, kuris neįskaitys teikiamos informacijos,“ – replikavo mažeikiškiai vaistininkai.
Vaistininkus palaiko ir parlamentarė Dangutė Mikutienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė.
„Valdžia viską suvėlė. Ir sėdi sau patenkinti už penkiasdešimt tūkstančių litų prisireklamavę, kad daro viską, kad atpigtų vaistai, – valdančiaisiais piktinosi politikė. – Vadinasi, vaistininkas dabar prisiima visą atsakomybę už gydytoją. Tai vaistininkas turi skambinti gydytojui, derinti? O gal tas žmogus yra alergiškas kokiai nors papildomai vaistuose esančiai medžiagai?“
KAS ATSAKYS?
Farmacininkus užgriuvusios naujovės nesupranta ir medikai.
„Gydytojas nesupranta, kodėl „gydys“ farmacininkai, o jam reikės atsakyti. Man nesuvokiama, kad kažkas dar stovėtų tarp paciento ir gydytojo ir kad už jį reiktų atsakyti, – „Santarvei“ sakė Dr. A. Biržiškos sveikatos namų Viekšniuose vadovė Aušrelė Gurauskaitė. – Dar šiandien vienas ligonis barėsi, kad išrašiau ne tokius vaistus. Aš jam rodau, kad abiejų vaistų cheminė sudėtis yra ta pati. O jei tau davė kitos firmos ir kitu pavadinimu, aš nieko dėta – klausk vaistininko.“
Jai antrino ir Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Dalia Jurgaitienė.
„Vis dėlto gydytojas yra gydantis, o vaistininkas – parduodantis vaistus. Paprastai už prekystalio stovi buvę kolegijų studentai, neturintys net universitetinio išsilavinimo,“ – medikė prognozavo, kad gali pasitaikyti situacijų, kai pacientas įsigis ir netinkamų vaistų.
Kas tada prisiims atsakomybę? To paties klausia ir medikai, ir farmacininkai.
Tiesa, abi pusės akcentavo, kad daugelis nuolatinių pacientų dažniausiai nori vartoti tuos vaistus, kuriuos prirašo gydytojas.
„Esu ne vieną kartą susidūrusi su požiūriu, kai ligonis sako: vaistininkas pasiūlė pigesnį vaistą, bet pabandžiau, ir man jis nepadeda. Gal kartais tai yra psichologinis faktorius, bet yra ir tiesos,“ – pasakojo D. Jurgaitienė.
VEIKIA SKIRTINGAI
Medikai „Santarvei“ pasakojo, kad, skirdami vaistą, atsižvelgia į jo pagaminimo technologijas. Esą skirtingomis technologijomis išgryninti vaistai, medžiagos gali turėti nevienodą poveikį.
„Gal paciento kišenė ir nenukentės, o kaip sveikata? – retoriškai klausė šeimos gydytoja D. Jurgaitienė. – Mes matome, kad koks indiškas vaistas neatstoja vokiško ar šveicariško. Veikliosios medžiagos normos yra visai kitokios. Jeigu rimtas gamintojas veikliosios medžiagos įdeda penkis miligramus, vadinasi, tiek jo ir bus. O ar visos indiškos gamyklos užtikrina, kad būtų tie penki miligramai? Dažniausiai – ne.“
Viekšniškė A. Gurauskaitė priminė, kad, skirdamas vaistą, gydytojas atsižvelgia į reikiamą dozę.
„O jeigu jis gaus tą patį vaistą, bet ne tos markės, kurios aš parašiau, kuris gali būti stipresnis ar silpnesnis? Kas už tą atsakys?“ – dvejonėmis dalijosi medikė.
Tiek vaistininkai, tiek medikai sutartinai kartojo, kad monitorių įrengimas vaistinėse ir privalomas pigiausių vaistų pateikimas – šešėlinis suinteresuotų grupių darbas. Vyriausybė prekybos vaistais sistemą tvarkyti pradėjusi ne nuo svarbiausio dalyko – pirmiau reikėję sureguliuoti vaistų reklamą bei atskirti vaistinių preparatų ir papildų pardavimą.
„Žmonės kitąkart kompensuojamiesiems vaistams pagaili pinigų, o perka papildus, nesvarbu – reikia ar nereikia. Reklama yra labai įtaigi. Papildai, kurie turi bent šiokį tokį gydomąjį poveikį, turėtų likti vaistinėje, kiti turėtų atsirasti prekybos centruose,“ – įsitikinusi gydytoja D. Jurgaitienė.
Nuotrauka Sigito STRAZDAUSKO.: Nuo gegužės 1-osios į vaistinę užsukantys klientai informaciją turėtų rasti kompiuterio monitoriuje.
