Kas skatina mus gyventi ir veikti „virtualybėje“?

Nuotr. iš mediakatalogas.lt

Dabartinis pasaulis jau tikriausiai nebeatsiejamas nuo visų mus supančių technologijų. Be jų sunkiai įsivaizduojame savo kasdienybę: darbą, buitį, bendravimą su kitais, naujienų ir žinių skaitymą ar net poilsį.
Visuomet esame „ant ryšio“, dažnai to patys nesuprasdami, nesustodami ir per daug negalvodami, ar visa tai yra tikrai būtina.
Rytą atsikėlę pirmiausia į rankas griebiame telefoną, nors dauguma psichologų pataria pamedituoti, paskaityti knygą, ramiai atsigerti kavos, arbatos ar užsiimti kita savo mėgstama veikla ir tik po to tikrinti telefone ar kompiuteryje esančias naujienas, žinutes, elektroninį paštą.
Naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais iš esmės nėra blogas dalykas, tačiau jau pakankamai ilgai žmonių gyvenimuose „įsitvirtinę“ socialiniai tinklai atneša daugiausia pasekmių ir gali sukelti priklausomybę – tiek vertinant fiziškai, tiek psichologiškai.
Remiantis Harvardo universiteto tyrimu, savęs rodymas socialinių tinklų svetainėse apšviečia tą pačią smegenų dalį kaip ir vartojant priklausomybę sukeliančią medžiagą, nes abiem atvejais suaktyvėja neuronai pagrindinėse dopamino gamybos srityse. Padidėja dopamino lygis ir smegenys gauna „atlygį“ bei sieja vaistą ar veiklą su teigiamo pojūčio sustiprinimu.
Naudojant socialines medijas – pavyzdžiui, kai asmuo gauna pranešimą, smegenys sulaukia dopamino antplūdžio ir siunčia jį „atlygio“ keliais, sukeldamos malonumo pojūtį. Apskritai, socialiniai tinklai teikia be galo daug tokių tiesioginių „atlygių“ – kitų dėmesį, todėl smegenys priverčia žmones norėti paspaudimų „patinka“, jaustukų reakcijų ir pan.
Be viso to, anot specialistų, šie smegenų „atlygio“ centrai yra aktyviausi tuomet, kai žmonės kalba apie save. Buvo nustatyta, kad realiame gyvenime apie save kalbama apie maždaug 30–40 proc. savo laiko, o štai socialinėse medijose – net 80 proc.
Kai žmogus paviešina asmeninę nuotrauką ir gauna teigiamą socialinį grįžtamąjį ryšį, tai stimuliuoja smegenis išskirti dopaminą, kuris dar kartą apdovanoja tokį elgesį. Toks užsisukęs ciklas yra nenutrūkstamas ir jeigu mes patys nesugebėsime mąstyti racionaliai ir blaiviu protu naudotis visomis socialinėmis medijomis – anksčiau ar vėliau pasekmės bus skaudžios. Vis labiau negalėsime pasisotinti socialiniu dėmesiu virtualioje erdvėje ir tokiu būdu save atitolinsime nuo realaus gyvenimo.
Iš tiesų, kai pradedi gilintis į tokio gyvenimo absurdiškumą, džiaugiesi, kad spėjai įšokti į „senąjį traukinį“ ir užaugai didžiąją dalį laiko žaisdamas su vaikais lauke, o ne prie ekranų. Kad tau vis dar svarbesnis gyvas pokalbis su žmogumi, kad nebijai tiesiogiai bendrauti ir klausti, kad adekvačiai vertini technologijų privalumus ir stengiesi kiek įmanoma labiau išvengti jų padarinių, kad myli gamtą ir sugebi joje įžvelgti daugybę gražių dalykų, detalių, kad gyveni dabartyje ir realybėje, o ne virtualiame pasaulyje.
Branginkime savo laiką ir nešvaistykime jo tam, kad stebėtume kitus ar net gyventume jų gyvenimus.
Pagaukite save, kai tuščiai laiką leidžiate socialiniuose tinkluose, ir užsiimkite naudinga, jums patinkančia veikla. Jeigu tokios neturite – ieškokite, bandykite skirtingus dalykus ir tikrai surasite tai, kas miela jūsų širdžiai. Svarbiausia – nesureikšminkite paspaudimų „patinka“ ir negaiškite per daug laiko „virtualybėje“, nes tikrasis gyvenimas – ne ten ir ne apie tai.
Karolina Kotryna
PETRAUSKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Naujienos iš interneto