Kasdien plečiantis išmaniųjų technologijų ir interneto galimybėms, didėja ne tik jų teikiami privalumai, bet ir su jais susijusios grėsmės. Viena iš jų – internetinis sukčiavimas, kuris tampa vis aktualesne problema tiek individualiems vartotojams, tiek organizacijoms. Dėl šios priežasties svarbu ne tik naudotis technologijomis, bet ir suprasti su jomis susijusias rizikas.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės vadovė Justina Paulauskaitė, remdamasi statistiniais duomenimis ir RRT praktika, dalijasi dažniausiai pasitaikančiais internetinio sukčiavimo principais bei pataria, kaip nuo jų apsisaugoti.
Sukčiavimo mastas didėja
Sukčiavimas apibrėžiamas kaip apgaulė, kuria siekiama gauti asmeninės naudos arba padaryti nuostolių kitam asmeniui. Šiandien egzistuoja daugybė skirtingų sukčiavimo būdų, kurie nuolat kinta ir prisitaiko prie technologinės aplinkos bei vartotojų elgsenos. Tai reiškia, kad anksčiau veikę apsisaugojimo būdai ne visada yra pakankami šiandieninėje situacijoje.
Suaktyvėjusią internetinių sukčių veiklą RRT fiksuoja remdamasi administruojamos karštosios linijos svarusinternetas.lt statistika. Pastebima, kad sukčiavimo mastas didėja didesniame kontekste – ypač krizių, informacinio triukšmo ar visuomenės jautrumo laikotarpiais, kai žmonės linkę greičiau reaguoti ir mažiau kritiškai vertinti gaunamą informaciją. Tokiose situacijose vartotojai dažniau pasikliauja pirmu įspūdžiu ar emocija, o ne racionaliu informacijos vertinimu.
„Interneto karštoji linija svarusinternetas.lt 2025 m. gavo 120 pranešimų apie galimą sukčiavimą el. erdvėje, o 2026 m. vos per pirmąjį ketvirtį sulaukėme 37 tokių pranešimų – tai sudaro daugiau nei 30 proc. praėjusiais metais gautų pranešimų.
Pastebime, kad sukčiavimo bangos dažnai sutampa su šventiniais laikotarpiais ar savaitgaliais, kai vartotojai reaguoja lėčiau, taip pat daugėja automatizuotų atakų ir bandymų išnaudoti aktualias visuomenės temas“, – sakė RRT Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės vadovė J. Paulauskaitė.
Dažniau pasitaiko kombinuoti metodai
Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės vadovės teigimu, sukčiai efektyviausiai išnaudoja psichologinio spaudimo metodus – sukuria skubos jausmą ir apsimeta patikimais šaltiniais, kad vartotojas mažiau abejotų gaunama informacija. Šie psichologiniai metodai praktikoje pasireiškia keliomis dažniausiai taikomomis sukčiavimo formomis, kurias išskiria J. Paulauskaitė.
„Tai – skambučiai, apsimetant valstybinių institucijų ar banko atstovais, suklastotų nuorodų siuntimas trumpąja SMS žinute arba naudojantis „Messenger“, „WhatsApp“ ar kitomis socialinių tinklų programėlėmis, ir suklastotos el. parduotuvės, kuriose apsipirkus negaunamos užsakytos prekės arba gaunamas neteisingas užsakymas.
Taip pat pastebima, kad vis dažniau pasitaiko ir kombinuotų metodų, kai naudojami keli kanalai vienu metu. Pavyzdžiui, siunčiama SMS žinutė, po kurios seka skambutis, stiprinantis naratyvą, ir didinantis įspūdį, jog informacija yra patikima“, – sakė RRT specialistė.
Tendencija, kai pavienės sukčiavimo formos pakeičiamos kompleksinėmis schemomis, leidžia sukčiams sustiprinti įtikinamumą ir padidinti tikimybę, kad vartotojas sureaguos impulsyviai bei priims sukčiams palankų sprendimą nespėjęs jo kritiškai įvertinti.
Sukčiavimą išduoda spaudimo kėlimas
RRT atstovė J. Paulauskaitė atkreipia dėmesį, jog dauguma sukčiavimo atvejų pasižymi panašiais požymiais, kuriuos svarbu pastebėti – vartotojas skatinamas veikti skubiai, patiria spaudimą, jo prašoma pateikti jautrius duomenis, o siuntėjo informacija dažnai tik imituoja tikrą instituciją. Atsižvelgiant į šiuos požymius, pateikiamos prevencijos rekomendacijos.
„Rekomenduojame nespausti įtartinų nuorodų, kurias gavote el. paštu ar trumpąja žinute, o apsilankyti tiesiogiai toje svetainėje, ir pasitikrinti informaciją, kurią gavote. Pavyzdžiui, tiesiogiai prisijungti prie banko, VMI, „Sodros“, „Regitros“ ar kitos sistemos ir pasitikrinti informaciją.
Iš RRT praktikos matome, kad sukčiavimo mastas auga, o sukčiai vis aktyviau išnaudoja aktualijas ir žmonių emocijas. Todėl svarbiausia – neskubėti, tikrinti informaciją ir apie įtartinus atvejus pranešti atsakingoms institucijoms“, – dalijosi ji.
Svarbu reaguoti nedelsiant, išsaugoti turimą informaciją ir pranešti apie incidentą net ir tuo atveju, jei žala nebuvo patirta – tai padeda užkirsti kelią tolimesniam sukčiavimo plitimui ir apsaugoti kitus vartotojus.
Patyrus finansinių nuostolių dėl sukčiavimo, būtina kreiptis į policiją (https://www.epolicija.lt/.). Net jeigu finansinių nuostolių nepatyrėte, praneškite apie galimą sukčiavimo atvejį RRT administruojamai interneto karštajai linijai (www.švarusinternetas.lt) arba Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (https://www.nksc.lt/pranesti.html).
Rugilė BALČIŪNAITĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
