Į kelią ekipažo nariai išsiruošė spalio 8 dieną linksmai ir ryžtingai nusiteikę. Nuotr. iš asmeninio archyvo
Per beveik tris spalio mėnesio savaites keturi vaikinai senu „Lada“ markės automobiliu aplankė keturiolika Europos šalių. Tarp šios kelionės iniciatorių bei dalyvių – ir iš Pikelių kilę Laurynas Graikšas ir Albertas Inta.
Nors į panašią avantiūrą – kelionę po Europą žiguliuku pikeliškių ir jų bičiulių ekipažas leidosi jau antrus metus iš eilės, patirti nuotykiai buvo ne ką mažesni nei pernai.
Įdomioji statistika
Į kelionę, kurią pavadino „Per Balkanus nepakėlus kapoto“, keturių narių ekipažas 1985 metų gamybos „Lada 2107“ išvyko spalio 8 dieną. Iš jos grįžo spalio 26-ąją. Po kelionės nepraėjus nė savaitei, vaikinai pokalbiui atriedėjo į „Santarvės“ redakciją tuo pačiu žiguliuku.
Įdomioji kelionės statistika yra tokia: per 19 dienų keliautojai aplankė 14 valstybių ir iš viso nuvažiavo apie 8 tūkst. kilometrų. Kelionės metu buvo sudeginta 550 litrų automobilinių dujų, į automobilio variklį supilti papildomi 3 litrai tepalo, vieną kartą pakeista „Lados“ variklio galvos tarpinė. O variklio kapotą pakelti teko 44 kartus.
Vaikinai skaičiuoja, kad 36 valandas važiavo tylėdami. Daug laiko praleidžiant su tais pačiais žmonėmis, atsiranda trintis, kyla ginčų. Todėl, kai atmosfera automobilyje pradėdavo kaisti, būdavo nesikalbėjimo valandų.
Kiekvienas turėjo savo pareigą
Tokia kelionė pikeliškiams jau ne pirmoji. Tačiau pernai, kelionės maršrutu Lietuva–Gibraltaras–Lietuva ekipaže buvo trys nariai. Šiemet į kelionę po Balkanų šalis leidosi jau keturi vaikinai. Kiekvienas iš jų kelionėje turėjo savo pareigas – Laurynas kelionėje buvo vairuotojas, Albertas – vairuotojas numeris 2, šturmanas ir vertėjas.
Maisto reikalų specialisto dalia kelionėje teko trečiajam ekipažo nariui Minvydui. Naujokas Mindaugas buvo įsipareigojęs visą kelionę, kad ir kokios ekstremalios, linksmos ar kitokios situacijos jos metu nutiktų, viską nufilmuoti.
Kai atsipūs po kelionės, kai įspūdžiai „susigulės“, keliautojai planuoja pradėti montuoti filmukus. Juos pamatyti bus galima socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje kelionei skirtoje paskyroje „per Balkanus nepakėlus kapoto“.
Iš pietiečių yra ko pasimokyti
L. Graikšas sakė, kad pernai, po pirmosios ekipažo kelionės į Gibraltarą, buvo daug žmonių, kurie sakė: jei kitąkart kažkur keliausite, pasiimkite ir mane. Tačiau praktika rodo, kad kai ateina laikas kelionę planuoti, pradėti jai ruoštis, norinčiųjų važiuoti sumažėja ar ir visai nebelieka.
Kadangi keliautojai su „Lada“ užkariauti Europos išsiruošė antrą kartą, jau turėjo daugiau patirties. Jie šį sykį gerai apgalvojo, kokių daiktų nesiimti ir kokių tikrai neprireiks. Be to, reikalingus daiktus kompaktiškai susikrovė ne tik automobilio vidaus bagažinėje, bet ir ant stogo.
Pikeliškiai Albertas Inta (kairėje) ir Laurynas Graikšas į „Santarvės“ redakciją atriedėjo savuoju žiguliuku. Autorės nuotr.
Pasak pikeliškių, prieš leisdamiesi į kelionę per Balkanų pusiasalio šalis, jie kiekvienas turėjo įvairių išankstinių nuostatų, įsitikinimų. Pavyzdžiui, jų mintyse Albanija buvo apaugusi stereotipais. Keliautojai manė, kad Albanijos gyventojai bus konservatyvūs ir ne itin draugiški.
Bet išankstiniai įsitikinimai apie albanus ir kitus aplankytų šalių gyventojus nepasitvirtino. Pasak keliautojų, šiaurės Europos šalių gyventojams galima iš pietiečių pasimokyti paslaugumo, draugiškumo, betarpiško bendravimo akis į akį.
Nustebino gamtos grožis
Laurynas pasakojo, kad, dar prieš leisdamasis į kelionę, žinojo apie gražią Balkanų pusiasalyje esančių šalių gamtą. Tačiau jis nesitikėjo, kad ji bus tokia įspūdinga.
„Važiuoji kalnų serpantinais, kalnais, pakalnėmis ir šalia visada yra Adrijos jūra. Tose vietovėse, kuriomis keliavome, kai ateina naktis, ta tamsa nėra tokia, kokia Lietuvoje. Kai Balkanuose sutemsta, naktį visai neblogai galima matyti, kas aplink vyksta. Tas naktinis dangus ten kažkoks rožinis. Gamta be galo sužavėjo“, – didžiausią įspūdį palikusį dalyką apibūdino L. Graikšas.
Kelionė sulaukė susidomėjimo
Šiemet ekipažo nariai, prieš išvažiuodami į Balkanus, ant „Lados“ užklijavo lipdukus su planuotų aplankyti šalių vėliavėlėmis.
Taip padaryti jie sumanė norėdami, kad žmonės vizualiai matytų kelionės maršrutą.
„Vietiniai gyventojai, pamatę mūsų automobilį, skaitydavo jo valstybinius numerius. Dažnas Lietuvą painiodavo su Latvija, todėl aiškindavome, kas ta Lietuva ir kur ji yra. Dažnai žmonės stebėdavosi, kad taip iš toli važiuojame, domėdavosi, kiek kilometrų per savo kelionę jau nuvažiavome ir kiek kelio dar laukia“, – prisiminė A. Inta.
Pašnekovo teigimu, nedidelių Balkanų šalių gyventojai mažą Lietuvą žino kur kas geriau nei didžiųjų šalių – Prancūzijos, Ispanijos.
Gal tą žinojimą nulėmė ir tai, kad dalis aplankytų šalių taip pat, kaip ir Lietuva, kadaise buvo Sovietų Sąjungos dalimi.
Naudojosi popieriniais žemėlapiais
Kuri kelionė – pernykštė ar šiųmetė vaikinams atrodė ekstremalesnė?
Pasak jų, kiekviena iš jų turėjo savo žavesio, savų iššūkių, todėl palyginti yra sudėtinga. Tačiau šiemet žiguliukas gedo daugiau nei pernai. Gal todėl, kad Balkanų šalys – ištisas kalnynas, kurį trisdešimties su pliusu metų automobiliui įveikti nebuvo lengva.
Beje, vaikinai buvo sugalvoję sau papildomą iššūkį: kelionėje jie naudojosi popieriniais žemėlapiais.
„Prieš išvažiuojant man pusbrolis padovanojo naują navigacinę sistemą. Būtume galėję važiuoti kaip normalūs žmonės. Bet ne. Nutarėme važiuoti taip, kaip žmonės anksčiau važiuodavo. Albertas buvo mūsų navigatorius, jam žemėlapiai patinka, jis tuo domisi, supranta. Pasitikėjome kolega ir viskas buvo gerai“, – kalbėjo L. Graikšas ir pridūrė, kad navigaciją įsijungdavo tik atvažiavę į didžiuosius miestus ir tik tada, kai neturėjo popierinių tų miestų žemėlapių.
Daug lietuvių nesutiko
Beveik tris savaites trukusioje kelionėje vaikinai sutiko įvairių žmonių. Tarp jų – ir lietuvių.
Vaikinai sakė, kad pernai lankėsi šalyse, į kurias lietuviai emigruoja ieškoti geresnio gyvenimo. Todėl tautiečių sutikdavo beveik kasdien, o be to, turėjo ir nemažai progų aplankyti užsienyje gyvenančius savo artimuosius bei draugus.
Kelionės tikslą – Graikiją lietuvių ekipažas sėkmingai pasiekė. Nuotr. iš asmeninio archyvo
Šį kartą buvo kitaip. Pirmąjį lietuvį – tolimųjų reisų vairuotoją vaikinai sutiko Čekijoje. Jis, pamatęs mašinėlę su lietuvišku užrašu, pats užkalbino jaunuolius.
Įdomus atsitiktinumas ekipažą suvedė su lietuvių pora Juodkalnijoje. Vokietijoje ne vienerius metus gyvenantis, ten nekilnojamojo turto verslą turintis tautietis papasakojo, kad kasmet, kai baigiasi aktyviausias jo verslo sezonas, su šeima atvyksta ilsėtis į Juodkalniją.
„Tas vyrukas, išgirdęs mus lietuviškai besišnekučiuojant, stabtelėjo ir taip lyg nustebęs sušuko: lietuviai! Pasikalbėjome ir taip sutapo, kad ir mes planavome, ir jis su žmona planavo laiveliu plaukti į apžvalginę kelionę. Poros draugijoje praleidome pusdienį. Tas vyras įdavė savo elektroninio pašto adresą, prašė parašyti, kaip mums sekėsi kelionė, ar gyvi ir sveiki grįžome“, – susitikimą prisiminė L. Graikšas.
Visur yra įvairių žmonių
Yra sakoma, kad kiekviena kelionė žmogui dovanoja ne tik naujų įspūdžių, iššūkių, bet ir patirčių. Be to, keliaudamas gali palyginti, kaip gyveni pats ir kaip gyvena kitų šalių žmonės.
A. Inta pasakojo, kad stebėjo ir lygino šalis, kurios, kaip ir Lietuva, kadaise buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje.
Pašnekovui į atmintį įstrigo tai, kad Balkanų šalyse dar labai daug senų automobilių. Pavyzdžiui, Lietuvoje antros klasės „Golf“ markės automobilių dabar jau retai pamatysi, o ten gatvėse jų pilna. Pikeliškis pasakojo bandęs palyginti ir policininkų įvaizdį bei darbo priemones Lietuvoje ir Balkanuose. Ten pareigūnai važinėjasi labai senais, surūdijusiais automobiliais.
„Pas mus Lietuvoje pareigūnai dirba kur kas geresnėmis sąlygomis – nauji automobiliai, naujos darbo priemonės. Matėme visokio gyvenimo. Vienos šalys turtingesnės, kitos skurdesnės. Bet ne viskas ir nuo pinigų priklauso. Vienur žmonės tvarkingesni, kitur tas požiūris į tvarką toks laisvesnis, o gyvenimas chaotiškesnis“, – pasakojo keliautojas.
Vokiečiams – lyg gyvas anekdotas
Vaikinai sako, kad kelionės metu jiems buvo iškilę tokių situacijų, kai reikėjo nuspręsti: pasitikėti savo jėgomis ir gebėjimais ir patiems taisyti sugedusį automobilį, ar nesukti galvos ir patikėti jį profesionaliems meistrams, bet už paslaugas atseikėti nemažus pinigus.
Jie rizikavo ir „Ladą“ remontavo patys, o savo atkaklumu kai kam patys buvo lyg gyvas anekdotas.
Kartą lietuviai sustojo kempinge. Turistinis sezonas jau ėjo į pabaigą. Tačiau keliautojų su naujais, prabangiais kelioniniais autobusiukais, kemperiais vis dar buvo.
„Mes nabagai ardome variklį, plūkiamės juodi iki alkūnių. Šalia – du broliai vokiečiai, turintys neribotą kelionės biudžetą, naują kelioninį autobusiuką. Stovi jie rankas susinėrę, klausia, ką darome, pasakoja, kad ir jų technika buvo sugedusi ir kad už remontą sumokėjo keturis tūkstančius eurų“, – nuotykį prisiminė Laurynas.
Vaikinai šią situaciją vadina juokinga, mat vokietukai nuėjo miegoti taip ir nesulaukę, kada lietuviai suremontuos savąjį žigulį. Ryte, kai vokiečiai išmiegojo, pamatė lietuvius bandančius užvesti savo automobilį. Jie manė, kad Balkanų užkariautojai darbavosi visą naktį.
„Žodžiu, jie mus ir filmavo, ir fotografavo. Jie kitaip keliauja, mes kitaip ir nežinia, kam įdomiau. Turbūt, kad kiekvienam savo“, – prisiminė Laurynas.
Keliauja, nes traukia nuotykiai
Keliautojai sako, kad kartais dar būna žmonių, kurie klausia, kodėl jie leidžiasi į keliones sovietmetį menančiu „Lada“ markės automobiliu.
Albertas sako, kad kol esi jaunas, norisi patirti iššūkių, sukaupti prisiminimų visam gyvenimui. O sovietinė technika garantuoja ir iššūkius, ir nuotykius.
Antra, tokios kelionės, kai kelias savaites dardi vienu automobiliu su dar keliais kompanionais, mokina kantrybės, pakantumo ir padeda kitu kampu pažvelgti ir į save, ir į bičiulius.
Be to, kol niekur neišjudi, kartais atrodo, kad gyveni prastai, gyveni per prastame būste ar vairuoji per prastą automobilį. Išvažiavęs pamatai, kad yra šalių, kuriose žmonės gyvena kur kas skurdžiau. Po kelionių iš naujo susimąstai apie tai, kad gal tau iš tiesų visai nereikia vieno ar kito daikto, kad gal visai ir nieko tas tavo automobilis ar būstas.
