Keliukas tapo kaimynų nesantaikos priežastimi

Užliekniškių kaimynų konfliktas dėl keliuko pasiekė ne tik rajono bei apskrities valdžios institucijas, bet ir policijos pareigūnus. Skundus tyrusieji nusižengimų neįžvelgė ir nepatenkintajai pusei pataria kreiptis į teismą.


NEBELEIDŽIA
ĮVAŽIUOTI
Į redakciją užsuko Jonas Jakutis, bandantis padėti savo dukrai Jolantai Majauskienei, kuri paveldėjo savo močiutės Adolfinos Jakutienės sodybą. Nepatenkintas valstybės tarnautojų ir pareigūnų atsakymu žmogus pasakojo, kad kaimynai Šarapnickai sukultivavo keliuką, kuriuo jo mama visą amžių važiuodavo į savo sodybą.
„Mūsų žemė bulvėmis apsodinta. Per kur įvažiuoti į sodybą? Naudojamės kitu įvažiavimu, tačiau kai palyja, jis sunkiai išvažiuojamas“, – guodėsi vyras.
Žmogus mano, kad valdininkai nepakankamai gerai įsigilino į užliekniškių problemas.
NORI
SUSITVARKYTI
KIEMĄ
Onutė ir Edmundas Šarapnickai Jakučių kaimynais tapo prieš 23 metus. Žmonės pasakojo puikiai sutarę su Jakutiene, dėl to, jog kaimynai į savo sodybą patenka per jų sodą, jokių pretenzijų nekėlę.
„Čia niekada nebuvo kažkokio žvyruoto kelio, tik technikos suvažinėtas keliukas. Ir mes patys juo važiuodavome į savo sklypą“, – rodė užliekniškiai.
Šarapnickai pasakojo užsimoję susitvarkyti savo sodybą, apsitverti teritoriją, ją apsodinti tujomis, dėl to kultivatoriumi išlygino buvusias provėžas, pasėjo žolę. Žmonės teigė, kad geodezininkai atliko matavimus, jiems prie sodybos priklauso 25 arai, už tokį plotą ir moka mokesčius. Sklypo dokumentuose jokio keliuko nesą.
KELIUKAS
DOKUMENTUOSE
NENUMATYTAS
Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Zigmantas Šimkus „Santarvei“ paaiškino, kad jei yra būtinybė, kelių projektavimo klausimas sprendžiamas rengiant žemėtvarkos projektus. Šiuo atveju į J. Majauskienės sklypą iš kitos pusės yra įsiterpusi gatvė, atskiras įvažiavimas nebereikalingas.
Prie tokios pat išvados priėjo ir skundą tyrusi Telšių apskrities viršininko administracijos komisija.
„Jūsų žemės sklypas pietinėje dalyje ribojasi su Ažuolų gatve, o prie pastatų taip pat galima privažiuoti ir iš rytinės sklypo pusės“, – taip J. Majauskienei atsakė viršininkas Vidimantas Domarkas.
Skundus tyrę valstybės tarnautojai, išnagrinėję konfliktuojančių pusių nuosavybės dokumentus, nustatė, jog nei O. Šarapnickienės, nei J. Majauskienės žemės sklypų dokumentuose nėra numatytas įvažiavimas per Šarapnickų žemę.
ĮVAŽIAVIMU TURI
PASIRŪPINTI PATYS
Abiejų konfliktuojančių kaimynų žemės sklypai ribojasi su pagrindiniu keliu. Šarapnickai stebėjosi, kodėl J. Majauskienė nori į savo sodybą važinėti per jų sklypą.
„Savaitgaliais pas juos automobiliais atvažiuoja draugų, mūsų anūkams tapo nesaugu savo kieme. Turi savo sklypą, gali įsirengti ten keliuką, ir problemų nebus“, – rodė O. Šarapnickienė.
Savivaldybės vyriausioji architektė Daiva Štakonaitė taip pat mano, kad tuo atveju, kai abu sklypai prieina prie kelio, įvažiavimą kiekvienas turėtų įsirengti savo žemėje. Anot jos, išsiaiškinti tikslias sklypų ribas ir kuriam priklauso keliukas, padėtų kadastriniai matavimai.
PATARĖ KREIPTIS
Į TEISMĄ
Kaimynų konfliktą pagal J. Majauskienės pareiškimą tyrę policijos pareigūnai nusikaltimo neįžvelgė ir skundo autorei patarė kreiptis į teismą.
Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Z. Šimkus taip pat kalbėjo apie tokią galimybę. Anot jo, susidūrė dviejų privačių sklypų savininkų interesai, ir kai susitarti nepavyksta, galima kreiptis į teismą, kad būtų nustatyti papildomi apribojimai, servitutas, numatyti mokesčiai.
„Tačiau vargu ar šiuo atveju būtų nustatytas toks servitutas, nes į Majauskienės sodybą yra įvažiavimas. Dėl to rengiant projektą kito ir nebuvo pasiūlyta“, – teigė Z. Šimkus.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: E. Šarapnickas rodė, kad neoficialus keliukas ėjo per jų sodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto