Bugenių kaimo bendruomenė, priešindamasi bendrovės „Bugenių agro“ ketinimams toliau tęsti savo veiklą ir didinti danų kiaulių skaičių savo kiaulių komplekse, šiandien Mažeikiuose rengia dar vieną akciją – renkami nepritariančiųjų danų kiaulių auginimui parašai.
Tiems, kurie neįsivaizduoja, kas yra srutų dvokas, bugeniškiai šiandien siūlo tiesiog pauostyti.

REIKIA DAUGIAU PARAŠŲ
Bugeniškiai, praėjusį penktadienį piketavę prie Danijos ambasados, šiandien rengia akciją Mažeikių mieste.
Porą valandų – nuo 10 iki 12 – mažeikiškiai savo protestą parašais šiandien gali išreikšti prie prekybos centro „Senukai“, didžiojo turgaus bei Žemaitijos gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“. O kad mažeikiškiai pajustų, kas yra srutų smarvė, kuria gali tekti kvėpuoti ir jiems, po miestą bus vežiojami bidonai su kiaulių išskiriamu „auksu“.
Po piketo Vilniuje Bugenių aktyvistai sakė išgirdę įvairių atsiliepimų.
„Išgirdome nuomonių, kad jeigu jums, bugeniškiai, smirda, tad jūs ir kariaukit. Mažeikiškiai kartais nesupranta, kad tai ne tik Bugenių ar Ruzgų kaimų, bet ir visų rajono gyventojų problema, nes Bugenių kiaulidėje, padidinus kiaulių skaičių, aplinkinių kaimų laukuose terpiamų srutų smarvė pasiektų ir Mažeikius“, – tikino bugeniškių interesus ginąs Stanislovas Skurvydas.
Bugeniškiai nežino, kokie bus tolimesni danų veiksmai, tad, jei tektų bylinėtis teismuose, didesnis visuomenės interesą ginančių žmonių parašų skaičius būtų kaip įrodymas, kad problema iš tiesų didelė.
ŽMONĖS PRIEŠTARAUJA
Po piketo prie Danijos ambasados bugeniškiai sulaukė daug sveikinimo ir palaikymo žodžių. Antradienį Bugenių kaimo atstovai lankėsi pas rajono Savivaldybės vicemerą Joną Siminkevičių, kuris taip pat dėkojo už jų drąsų žingsnį.
„Veiksmams dėl „Bugenių agro“ Bugenių ir Ruzgų kaimo bendruomenėms visada pritariau ir pritariau: gindami visuomenės interesą, jie pasielgė labai teisingai. Žmonėms niekas negali primesti prievartos ir savo ūkine veikla trukdyti jų veiklai“ , – „Santarvei“ tvirtino J. Siminkevičius.
Vicemeras teigė, kad, leidus „Bugenių agro“ veiklą, dalis ūkininkų laukų pakliūtų į sanitarinę zoną. Baugina ne tiek kiaulės, kiek srutų laistymas dideliuose plotuose, o pas mus tokių plotų nėra – vidutinis ūkių dydis – 10–12 hektarų, tad paskleidus 30 tūkstančių kubų srutų, tai atsilieptų ne tik Bugeniams ar Ruzgams. Savivaldybę pasiekė per pusseptinto tūkstančio Pikelių, Židikų, Žemalės, Račalių gyventojų parašų. Taip protestuojama prieš srutų laistymą jų gyvenamose apylinkėse.
KOMPLEKSO
VEIKLAI NEPRITARIA
Nekirsdama kaimynų laukų plotų, danų srutų laistymo technika niekaip nepatektų į savo plotelius, kurie yra 5–12, didžiausi iki – 20 hektarų. Be to, būtų sugadinti ir keliai.
„Ta didžiulė smarvė – didelė ekologinė bomba visam rajonui, neaplenksianti ir miesto. Protestuodami prieš Danijos ambasadoriaus, kuris, mano nuomone, viršija savo įgaliojimus, veiksmus, bugeniškiai išreiškia savo nuomonę. Verslas danams yra svarbus, bet jų šalyje leidžiamos ne didesnės kaip 2 tūkstančių kiaulių fermelės, todėl didesni kiaulių kompleksai yra iškeliami“, – sakė J. Siminkevičius.
Ne veltui, formuojant rajono plėtros planą, Taryba nepritarė, kad danų kiaulių kompleksas būtų įtrauktas į rajono teritoriją.
„Pas mus turi būti tik tokios fermos, kaip ir visų ūkininkų“, – įsitikinęs vicemeras.
REIKIA
KITOKIŲ ĮSTATYMŲ
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis „Santarvei“ teigė, kad nuomonė dėl danų verslo Bugeniuose buvo vienbalsiai išsakyta Tarybos posėdyje. Taryba Bugenių komplekso plėtrai nepritarė.
„Mūsų pozicija tuo atžvilgiu nesikeičia. Manau, kad bugeniškiai savo veiksmais išreiškia savo teises. Savo balsavimu jiems pritarė ir Taryba. Mes dirbame savo, bugeniškiai – savo darbą ir bendrom jėgom turime rezultatą“, – sakė meras.
Džiugelio tikinimu, danų veiklai Bugeniuose nepritarė ir Seimo nariai Romas Venclovas bei Audronė Pitrėnienė, žadėjusi dėl to imtis veiksmų Parlamente.
„Savivaldybė savo poziciją išreiškė, bet to – per mažai. Seimas yra Seimas – aukštesnė instancija. Dėl to turėtų būti sukurta įstatyminė bazė“, – mano V. Džiugelis.
PROBLEMA
VISOJE LIETUVOJE
„Bugenių kiaulių komplekso nepripažįstu ir esu prieš danų kiaulių auginimą“, – lakoniškas buvo Seimo narys R. Venclovas. Jo teigimu, pagrindinis sprendimas – leisti ar neleisti danams auginti kiaules – priklauso nuo Mažeikių rajono savivaldybės.
„Seime dėl to bandėme aiškintis, bet ta problema egzistuoja jau visoje Lietuvoje“, – paklaustas, ar nebandė inicijuoti įstatymo pataisų Kaimo reikalų komitete, atsakė parlamentaras.
Jis teigė esą labai gerai, kad dėl danų kiaulių verslo žmonės rengia akcijas.
„Nėra ko nusileisti“, – replikavo R. Venclovas.
DVIPRASMIŠKA
SITUACIJA
Seimo narė Audronė Pitrėnienė stebėjosi, ko bugeniškiai nerimsta: auginti kiaules danams savo sprendimu nepritarė rajono Savivaldybės taryba, ir tuo viskas pasakyta.
„Tik Savivaldybė gali priimti sprendimą ginantį visuomenės interesą“, – antrino savo kolegai parlamentarė.
Leisti įstatymus, apribojančius užsieniečių verslo invaziją į mūsų šalį, A. Pitrėnienės teigimu, Lietuvai esant Europos Sąjungoje yra labai sudėtinga ir tai reikia daryti labai apdairiai: ji yra bendroje erdvėje ir susieta su kitomis Europos valstybėmis.
„Žiūrint iš vienos pusės – tai yra verslas, kita vertus, yra visuomenės interesas gyventi švarioje, ekologiškoje aplinkoje, vystyti ekologinius ūkius, kaimo turizmą, o su kiaulių fermų atėjimu visa tai užsibraukia. Todėl susidaro dviprasmė situacija: įstatymai draudžia trukdyti verslui, bet reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesus“, – aiškino A. Pitrėnienė.
Parlamentarė sakė buvusi susitikusi su Žemės ūkio ministerijos atstovais, su kiaulių augintojų asociacijos pirmininku, su Lietuvos žaliaisiais – visi jie teigia, kad gindama visuomenės interesus Mažeikių rajono savivaldybė priėmė teisingą sprendimą.
„Raštiškai kreipiausi į sukurtą darbo grupę dėl sanitarinių zonų praplėtimo ir akcentavau, kad Seimas prieštarauja projektams sumažinti šias zonas. Sustabdyti tos invazijos kitokiu būdu – praktiškai neįmanoma“, – apgailestavo A. Pitrėnienė.
DANAI PASIRYŽĘ VISKAM
Ne pirmus metus nuo danų Mūšos kiaulidžių komplekse auginamų kiaulių srutų kvapo kenčia Pakruojo rajono Linkuvos miestelio žmonės.
Kol kas rajone tai dar tik vienas toks kompleksas, bet to rajono Rozalimo miestelyje gyvenanti Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovė Genovaitė Valčiukienė „Santarvę“ tikino, kad danai deda visas pastangas, siekdami atidaryti dar du kiaulidžių kompleksus.
„Dėl to su danais bylinėjamės teismuose jau nuo 2004 metų. Mūsų bylos jau taip išsišakojusios, kad nebežinau, kiek mes jų turime. Keletą metų dėl naujų kiaulių kompleksų statybos mūsų rajone – visiška tyla“, – pasakojo „žaliųjų“ atstovė.
Jos žodžiais, danai daro viską, kad savo veiklą įteisintų – papirkinėja teismus, advokatus, juos gina kai kurie garsūs politikai. Taip pat renkami parašai esą žmonės sutinka, kad jų laukuose būtų laistomos srutos. Tarp tų pasirašiusiųjų – net mirusių žmonių pavardės.
„Kiek kiaulių auginama Mūšos komplekse – nežinome: savininkas ten nieko neįsileidžia. Manau, kad apie 45 tūkstančius“, – spėliojo rozalimietė.
G. Valčiukienė pasakojo, kad netoli Linkuvos gyvenanti moteris, serganti astma, bandžiusi danams priekaištauti, kad normaliai kvėpuoti galinti tik vonioje, tad jai buvo pasakyta, kad ten ir būtų.
„Rengdami akcijas prieš danų komplekso steigimą, bugeniškiai elgiasi labai gerai. Žinau jų situaciją ir juos palaikau. Jokiu būdu kiaulių neįsileiskit“, – patarė G. Valčiukienė.
LABIAUSIAI KENČIA
NUO SMARVĖS
Linkuvos bendruomenės pirmininkas Irmantas Pėželis taip pat sakė nežinąs, kiek kiaulių auginama už poros kilometrų nuo miestelio esančiame Mūšos kiaulių komplekse – pašalinių ten niekas neįsileidžia.
Aplinkinių gyvenviečių žmonės tokia kiaulių kaimynyste yra nepatenkinti, bet pakeisti jau nieko nebeįmanoma.
„Labiausiai kenčiame nuo smarvės. Ypač kai prasideda srutų laistymas ir vėjas pučia į mūsų pusę. Tada tenka uždarinėti langus. O gyvenantieji dar arčiau komplekso negali padžiauti skalbinių – jie prasmirsta“, – pasakojo linkuviškis.
Vėjas srutų dvoką nuneša po 1516 kilometrų, tad kartais srutų smarvę jaučia ir pakruojiškiai, gyvenantys už 16 kilometrų (nuo Mažeikių iki Bugenių – vidutiniškai 7–9 km – V. M.).
„Srutų pripilama be proto, jos teršia upelius, tad apie kaimo turizmą pas mus galima tik pasvajoti. Mums vienintelis pliusas, kad kiaules auginanti danų įmonė „Saerimner“, lyg kompensuodami už smarvę, čia pat superka grūdus – nereikia toli vežti“, – teigė I. Pėželis.
Kas laukia linkuviškių ateityje – nežinia, niekas apie tai nešneka.
„Tyli visi kaip ir tada, kai pradėjo kompleksą statyti. Mes nieko apie tai nežinojome, o rajono valdžia neaiškino. Protestai, parašų rinkimas prasidėjo tik tada, kai kompleksas ėmė veikti“, – pasakojo bendruomenės pirmininkas.
Pasvalio savivaldybei tai buvo naudinga, tad danų kiaulių komplekso statybai neprieštaravo.
„Savivaldybė mus išdavė: jiems tai buvo kapitalo investicija. O dabar ir jiems – jokios naudos. Visuomenė nieko nebegali padaryti, rinko parašus tik prieš tai, kad tų kompleksų nebestatytų daugiau. Ypač aktyvūs šiuo atžvilgiu yra rajono „žalieji“, – teigė I. Pėželis.
PATARĖ
IEŠKOTIS PAGALBOS
Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko Rimanto Braziulio žodžiais, danai laikosi ekonominės okupacijos politikos, skatina kiaulių verslo iškėlimą į Lietuvą, supirkinėja žemes ir ateina kompleksiškai: vieni augina javus, kiti – kiaules, ruošiamasi statyti perdirbimo kompleksus.
„Mūsų valdžia kažkodėl į tai nekreipia dėmesio, o danai priėmė sprendimą kiaulių verslą iškelti į Rytų Europą. Kiaulių augintojai, mėsos perdirbėjai, ūkininkai bus sužlugdyti. Jau žlugdomi ir pieno tiekėjai“, – piktinosi R. Braziulis.
Lietuvos žaliųjų judėjimo vicepirmininkė Janina Gadliauskienė patarė bugeniškiams ieškotis teisininkų pagalbos, kad neapgautų, daryti valdžiai spaudimą, ieškoti politikų, norinčių rūpinantis jų interesais.
„Kad patektų į pasaulio akiratį, mažeikiškiams reikėtų ieškoti ir užsienio organizacijų, kurios darytų spaudimą, pagalbos“, – rekomendavo J. Gadliauskienė.
Jono STRAZDAUSKO ir redakcijos archyvo nuotr.: Siekdami bendro tikslo – neleisti Bugeniuose įsikurti danų kiaulėms – gyventojai nevengia įvairių protesto akcijų.