Klaipėdoje nušvis kalvio Virgilijaus Mikuckio saulės

Vienas iš Virgilijaus Mikuckio kūrinių, eksponuotų prieš ketverius metus Mažeikių muziejuje vykusioje parodoje. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Penktadienį Klaipėdos etninės kultūros centre atidaroma autorinė kalvio Virgilijaus Mikuckio paroda „Kalviškoji kryždirbystė. Geležinės saulės“.
Paroda veiks iki lapkričio 18 dienos ir mažeikiškiai, kurie lankysis uostamiestyje, kviečiami aplankyti kraštiečio parodą.

Eksponuos trisdešimt saulučių

Kalvis daugelio tautų mituose bei folklore – išskirtinį vaidmenį atliekantis personažas. Baltų mitologijos rašytiniuose šaltiniuose bei lietuvių mitologinėse sakmėse minimas mitinis kalvis, kuriam priskiriamos ypatingos galios, jis nukala saulę ir įmeta į dangų, kad ši šviestų ir šildytų žemę.
Todėl ir kalvio, Lietuvos tautodailininkų sąjungos nario, tarptautinių kalvystės meno ir amatų švenčių Mažeikiuose bei tarptautinių plenerų Lietuvoje, plenerų, simpoziumų dalyvio ir organizatoriaus V. Mikuckio autorinė paroda „Kalviškoji kryždirbystė. Geležinės saulės“ šitaip pavadinta neatsitiktinai.
Parodoje bus eksponuojama apie trys dešimtys V. Mikuckio nukaltų geležinių saulučių.

Etninės kultūros centre – antrą kartą

V. Mikuckis „Santarvei“ sakė, kad Klaipėdos etninės kultūros centre jo darbų paroda jau buvo surengta 2017 metais.
Savo parodos „Geležinė kryždirbystė“ darbus, kuriuos turėjo galimybę pamatyti ir mažeikiškiai, autorius vienu metu buvo padalijęs į dvi dalis. Vieną dalį darbų tuo pačiu metu matė Klaipėdos etninės kultūros centro lankytojai, o kitą darbų dalį kalvis buvo išsivežęs į Kelmės rajone, Užventyje vykusį kasmetinį kalvių plenerą.
Šįvakar Klaipėdos etninės kultūros centre atidaroma paroda bus ta antroji dalis, kurios klaipėdiečiai dar nebuvo matę. Be to, ekspoziciją autorius papildė ir naujomis savo kaltomis saulutėmis.
„Kalvystėje saulutės arba kitaip – mažosios architektūros viršūnės, turbūt yra vienas iš vertingiausių dalykų. Ar paroda, ar ne, bet kryžiai be saulučių turbūt nelabai įsivaizduojami. Didžiausią vertę saulutės įgyja tada, kai atranda savo pritaikomumą. Na, o parodos yra tarsi edukacija. Darai, kuri ir per parodas tas savo kūrybines mintis parodai lankytojams. Bet, tarkim, jei staiga kokiam nors koplytstulpiui reikėtų pritaikyti kokią saulutę iš tų, kurias turi, nebūtinai rastum tinkamą. Kitaip sakant, kiekvienu konkrečiu atveju ir saulutę reikia pritaikyti“, – kalbėjo V. Mikuckis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Rekomenduojami video