Knygoje – ir pasakojimas apie mažeikiškę tremtinę

Po ilgų vargo ir išsiskyrimo metų Žulpų šeima vėl susirinko Mažeikiuose, 1958 metai. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga leidžia atsiminimų knygų seriją „Tremties vaikai“. Netrukus pasirodys ketvirtoji knyga.
Joje keturios dešimtys vaikų istorijų, kuriose pasakojama apie piktą, alkaną ir skausmingą jų vaikystę, kai jie su tėveliais, broliais ir seserimis gyvuliniais vagonais buvo išvežti į Sibirą. Knygos autorius, prozininkas, poetas, publicistas Stanislovas Abromavičius „Santarvę“ informavo, kad viena iš ketvirtosios knygos herojų yra Mažeikiuose gyvenanti Danutė Žulpaitė-Puidokienė. Trėmimo metu jai tebuvo šešeri metukai, laimingai kaime gyvenančiai mergaitei okupantai buvo paruošę skausmingą tolesnės vaikystės scenarijų…
Žulpų šeimos atsiminimus užrašė Mažeikiuose gyvenęs kraštotyrininkas Albertas Ruginis (1931–2019) – buvęs politinis kalinys, pogrindinės organizacijos narys, Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas, Mažeikių miesto garbės pilietis. Deja, jau ruošiant šią knygą spaudai, tai yra 2019 metų spalio 2 dieną, netikėtai užgeso šio garbingo žmogaus gyvybė. Kaip nekrologe rašė LPKTS valdyba ir „Tremtinio“ laikraščio redakcija, A. Ruginis iki pat paskutiniųjų savo gyvenimo dienų buvo aktyvus „Tremties vaikų“ knygų leidėjų ir šio laikraščio redakcijos talkininkas. Palaidotas Mažeikių kapinėse.
Knygos autoriaus siūlymu, spausdiname ištraukas iš prieš šešerius metus A. Ruginio užrašytų D. Žulpaitės-Puidokienės atsiminimų.

Įsikūrusi Troškučių kaime

Mažeikių miesto pakraštyje išsibarsčiusio buvusio Troškučių kaimo gražioje sodyboje gyvena buvusi tremtinė Danutė Žulpaitė-Puidokienė. Aplink namą ošia išlakios pušys. Šalia sodybos – du meniški kryžiai, pastatyti Danutės sesers Pranutės ir brolio kunigo Romualdo, menantys buvusią Žulpų gimtinės vietą.
Danutė gyvena kartu su dukra Virginija ir žentu Rimantu. Mažeikiuose gyvena ir jos sūnus Raimondas su šeima.
Troškučiai yra Reivyčių seniūnijoje. Jie minimi nuo 1668 metų Tirkšlių parapijos bažnyčios santuokos metrikų knygoje. 1738 metais kaime buvo keturi kiemai (dūmai). Lietuvos nepriklausomybės metais kaime veikė pradinė mokykla. Apie 1980 metus dabartinių savininkų Žiurlių sodyboje pastatyta koplytėlė mirusiems kaimo gyventojams atminti. 2009 metais ji perkelta į kitą vietą, pašventina kunigo Vytauto Dvaržeckio.

Kilusi iš garsios giminės

Danutės mama Rozalija Januškaitė gimė 1898 metais Čekių kaime, Viekšnių valsčiuje, kilusi iš garsios Gedimino palikuonių giminės. Sako, Danutės senelės Uršulės brolis Jonas Gediminas Klausutis Beržanskis dar caro laikais dokumentais įrodė, jog Beržanskių giminė kilusi iš didžiojo kunigaikščio Gedimino dinastijos.
Danutės mama Rozalija, kilusi iš gausios penkių brolių ir keturių seserų šeimos, 1919 metais, būdama 20 metų, ištekėjo už 24 metų Juozo Žulpos ir apsigyveno jo 50 hektarų ūkyje Troškučių kaime.
Būdami darbštūs, pasistatė trobesius ir jau 1930 metais jų sodyboje įsikūrė pradinė Troškučių kaimo mokykla. Augo Žulpų vaikai, pagal jėgas padėdami tėvams ir samdiniams ūkio darbuose. Prie stalo kartu su samdiniais sėsdavo septyni sūnūs ir keturios dukterys.
Per pirmąją sovietų okupaciją 1940 metais šeima išliko nepaliesta. Vokietmečiu jų ūkyje buvo apgyvendinta iš Rusijos atgabenta gausi pabėgėlių rusų šeima. Užtekdavo duonos ir jiems. Tiktai sovietams grįžus, jie už tai nepadėkojo…

Nepasidavė „verbavimui“

1944 metų rudenį, artėjant frontui ir kylant bolševikų grėsmei, sūnus Vytautas traukėsi į Vakarus. Deja, nesėkmingai. Jų laivą, išplaukusį iš Liepojos uosto, perėmė sovietai, ir Vytautas pateko į filtracijos lagerį. Mažeikių NKVD tampė motiną, kvosdami, kur dingo jos sūnus. Grįžusį iš filtracijos lagerių Vytautą bandė užverbuoti, jis pabėgo į Kuršėnus.

Lietuvių tremtinių vaikai su mokytoja Mikutavičiene Sujetichos mokykloje.
Pirmoje eilėje pirma – Stasė Rakštytė, antra – Onutė Rakštytė, devintas – Romas Žulpa;
antroje eilėje: mokytoja Mikutavičienė, septintas – Vytautas Valtas; trečioje eilėje:
antras – Valius Žulpa, penktas – Albertas Valtas, septintas – Mazilauskas,1949 metai. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Žulpų ūkį apkrovė pyliavomis ir kontribucijomis. Kalnėnų kaimo aktyvistas Volkovas su naganu rankoje išbuožino ūkį: atėmė arklius, karves ir kiaules, išvežė grūdus, paliko tik vieną arklį, karvę ir vištas.
Kartą į namus atėjo aukštas nepažįstamas vyriškis ir liepė motinai pasirašyti, kad „dirbs jiems ir gyvens gerai“. Motina atsakė, jog išdavikė nebuvo ir nebus.

Įsijungė į partizaninę kovą

Pokariu Mažeikių krašte vyko žūtbūtinės partizanų kovos su okupantais. 1946 metų pabaigoje Mažeikių okupacinės struktūros (MVD ir MGB) sukūrė šešių agentų smogikų grupę „Siaubas“ kovai su partizanais. 1948 metų sausio 18–28 dienomis buvo suimti Mažeikių kuopos partizanai, jų rėmėjai, ryšininkai, iš viso 22 žmonės. Suimtas vadas A. Skurvydas-Gintaras, gimęs 1915 metais, buvęs agronomas, 1941 metų sukilimo dalyvis. Jis dar bandė atsišaudyti… Būrį likvidavus, paimtas vienas kulkosvaidis, šeši šautuvai, trys automatai, keturi pistoletai, susirašinėjimo su Alkos rinktinės vadu Venckumi korespondencija.
Maskvoje Ypatingojo pasitarimo šeši asmenys nuteisti po 25 metus lagerio, likusieji – po 10 metų. Ne visi sugrįžo namo.
…Atėjo 1948 metai. Vyresnieji Žulpų vaikai Juozas, Vytautas, Jonas ir Pranutė jau buvo įsijungę į partizaninę kovą. Suimti, nuteisti ir išvežti į sovietinius lagerius.
Apylinkės pirmininkas Chlopinas slapta pranešė, kad šeima slėptųsi, nes bus tremiama. Tėvas, sušlavęs iš po kontribucijos likusių grūdų likučius, išvažiavo į Stulpino malūną susimalti miltų duonai į tolimą kelionę. Malūne eilėje pralaukė visą naktį. Namuose liko motina Rozalija su septyniais vaikais: Virginija, jau baigusia gimnaziją, Valerija – 15 metų, Aleksu – 14 metų, Aloyzu – 8 metų, Danute – 6 metų, Valiumi – 5 metų ir Romu – 3 metų.

Kelias į tremtį

Ankstų 1948 metų rytą pas Žulpas atvyko trys stribai ir du kareiviai. Liepė ruoštis kelionei. Motinai nežinant ko griebtis, kareiviai į paklodes rišo visą jų turtą ir nešė į vežimą. Kol kareiviai rišo antrą ryšulį, pirmą stribai paslėpė už daržinės. Kareiviai stribams liepė ryšulį su daiktais padėti atgal į vežimą, o patiems dingti. Tvarte bebuvusį tik vieną paršelį kareiviai, padedami sūnaus Alekso, papjovė, nusvilino, išdorojo ir, gavę iš mokytojos Šiaulienės stiklainį druskos, mėsą susūdė ir sudėjo vežiman. Šita mėsa nuo bado gelbėjo per visą kelionę.
Kaimynas Adomas Beinoras buvo pavarytas išvežti Žulpų šeimynos. Jam motina įsiūlė pirkti jaučio odą už 10 červoncų. Tai ir buvo visi jų pinigai. Išvežamųjų vilkstinė judėjo pro Leckavą ir Kušlėnus, pakeliui prisijungiant vis naujoms tremiamųjų šeimoms. Taip pat ir Kuodžių malūno savininko Daukanto šeimai. Stribų vyresnysis malūne nerado tėvo, nes šis, sužinojęs apie tremiamą šeimą, pabėgo į Latviją.
Ties Leckavos ar Kušlėnų žvyrduobe stribas, pasivijęs išvežamuosius, sustabdė Žulpų vežimą, ištraukė motiną į žvyrduobę ir naganu grasindamas sušaudyti, reikalavo pasakyti, kur tėvas. Vaikai, garsiai verkdami, apspito motiną, o stribas keikdamasis sėdo ant motociklo ir nurūko.
Žulpų vežimas pasiliko gurguolės gale. Mažeikiuose į geležinkelio vagoną įsikraustė paskutiniai, ir vietos jiems beliko tik prie pat vagono durų ant grindų. Motina ryšulyje rado tėvo švarką ir jame buvusį tėvo pasą. Jai pasą pavyko perduoti šalia stoties gyvenusiam Mikai, kad atiduotų tėvui.

Gyvenimas svetur

Kelionė baigėsi Irkutsko srities Taišeto rajono Sujetichos (dabar Biriusinskas) gyvenvietėje. Tremtiniai buvo iškraustyti mokyklos kieme po plynu dangumi. Daukantai turėjo pinigų ir nusipirko namelį. Žulpų aštuonių žmonių šeima po kurio laiko, iš barako iškrausčius jame gyvenusius suomių belaisvius, gavo dvylikos kvadratinių metrų ploto kambarėlį.
Jau pirmoji atvykimo diena buvo pažymėta mirtimi. Su seneliais Ligeikiais atvežtas berniukas Andriuška užsimušė leisdamasis nuo stataus Biriusos upės kranto.
Žulpienė su dviem vyresnėmis dukterimis ir sūnumi Aleksu pradėjo dirbti sunkius vyriškus darbus medžio apdirbimo kombinate. Kambarėlyje likdavo keturios alkanos burnelės. Motina net duonos skonį buvo pamiršusi, viską atiduodavo vaikams. Mažasis Romukas, namuose gražiai bėgiojęs, nebepaėjo.
Jų šeimai daug padėjo kartu atvežti auksodiškiai Ligeikis, Andriuškos, Dargiai, Barauskai iš Viekšnių. Jie tremtyje mirė, jų palaikai į Lietuvą buvo parvežti 1989-ųjų liepą.
Motina, melsdama Dievą stiprybės, per dešimtį metų, praleistų tremtyje, išsaugojo ir užaugino visus vaikus.
Danutė prisimena, kaip naktį prieš Velykas buvo apvogti. Visiems miegant vagys pro langelį ilgu vielos kabliu ištraukė visus jų drabužius, sudėtus ant palangės. Pajuto, kad kablys jau traukia nuo jų ir antklodę. Tada vagys pabėgo. O Danutė per Velykas vietoje suknelės vilkėjo mamos sijoną. Vėliau Danutė prižiūrėjo pašto viršininko vaikus ir gaudavo pavalgyti.
Grįžusi į Mažeikius Žulpų šeima savo ūkyje vietos neberado. Džiaugėsi priglausti Mažeikių pašto specialiojo ryšio pareigūno Valentino Savicko namelyje. Danutė prisimena, jog Valentina Savickienė jiems buvusi labai gera.

Sugrįžimas į Lietuvą

Taip po ilgų vargo ir išsiskyrimo metų 1958-aisiais visa šeima vėl susirinko Mažeikiuose. Tėvas Juozas parėjo iš Latvijos, ten sėkmingai išsislapstęs. Sūnūs ir duktė grįžo iš lagerių. Tik sūnus Vytautas, nuteistas 25 metams, išleistas iš lagerio, pasiliko Vorkutoje. Vedė lietuvę. Užaugino vaikus. Lankydavosi gimtinėje Lietuvoje. Jo duktė Laima su šeima įsikūrė Alytuje. Vytauto sūnus vedė ukrainietę. Dirba Maskvoje tramvajaus vairuotoju. Vytautas, būdamas 90 metų, dar 2017 metais buvo atvažiavęs į Alytų aplankyti dukters Laimos. Tik į Mažeikius užsukti sutrukdė prasta sveikata.
Vyriausioji duktė Pranutė, gimusi 1920 metais, kaip partizanų ryšininkė Birutė, buvo suimta 1948 metų vasario 6 dieną. Nuteista 10 metų, kalėjo Džezkazgane. Intoje ištekėjo už savo kaimyno bendrabylio A. Butos. Į Lietuvą grįžo 1958 metais su tremtyje gimusiomis dukterimis Audrone ir Rima. Pranutė Butienė mirė 1991 metų lapkričio 25 dieną.
Sūnus Juozas, gimęs 1921 metais, taip pat buvo partizanų ryšininkas. Agentams smogikams Purvėnų kaime, Undžienės sodyboje, nužudžius tris Mažeikių kuopos partizanus, Juozas sėkmingai pasitraukė. Slėpėsi Klaipėdoje, ten suimtas. Kalėjo Karagandoje. Grįžęs dirbo melioracijoje Latvijoje. Mirė 2002 metais.
Sūnus Jonas, gimęs 1929 metais, buvo Alkos štabo ryšininkas. Suimtas 1948 metų sausio 18 dieną, nuteistas 25 metams lagerio, kalėjo Intoje. Tremtyje vedė jaunystės draugę Jadvygą Butaitę. Užaugino dukterį Laimą ir sūnų Joną. Mirė 2001 metais.
Sūnūs Aleksas, Aloyzas, Valerijonas ir duktė Valerija Jarmoškienė (mirė 2017 metais), sukūrę šeimas, gyveno Mažeikiuose. Virginija, gimusi 1930 metais, ištekėjo už buvusio partizano J. Riboko, gyvena Vilniuje.
Jauniausias sūnus Romualdas, gimęs 1944 metais, atitarnavęs sovietų kariuomenėje, baigė vidurinę mokyklą. 1971 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją ir 1976 metais buvo įšventintas į kunigus. Dėl patriotinių pamokslų sovietų valdžios buvo persekiojamas, kilnojamas į Kuršėnus, Klykolius, Kruopius, Skaudvilę, Upyną, Židikus, Dauginius, Viekšnius.
Danutė mena, kaip į tėvelių vestuvių 50 metų jubiliejų buvo suvažiavusi visa šeima. Vėliau, sulaukęs 82 metų, mirė tėvelis. Greitai amžinybėn iškeliavo ir vyriausioji duktė Pranutė. Jau nebėra Juozo, Jono ir Valės.
Motina Rozalija Žulpienė mirė 2002 metais pas sūnų Romualdą, nors jau buvo apakusi, tačiau aiškaus proto ir geros atminties, sulaukusi 105 metų. Į Tirkšlių miestelio kapines partizanų motiną lydėjo vaikai, 23 vaikaičiai ir 27 provaikaičiai.
Nutyla Danutė, paglosto petį vežimėlyje sėdinčiam savo Kostui, kariui savanoriui, buvusiam Šilalės krašto partizanui. Spintoje kabo žento Rimanto šaulio paradinė uniforma. Greitai abu su dukra Virginija grįš iš Norvegijos. Puidokai nesijaučia vieniši, dažnai aplanko Mažeikiuose gyvenantis vaikaitis su savo puikia drauge. O ir visa plati giminė čia pat, Mažeikiuose.
„Neišnyko Žulpų giminė, nors ir naikinta, – sako Danutė,– vien brolio Aloyzo užaugo šeši vaikai“. Ir pažvelgia pro langą į brolio kunigo Romualdo statytus du meniškus kryžius, pašventintus Telšių vyskupo Antano Vaičiaus, žyminčius, jog čia gyveno ir visados gyvens Juozo Žulpos ir Rozalijos Jonušaitės-Žulpienės Gediminaičių dinastijos palikuonys.

Parengta pagal Algimanto Ruginio užrašytus tremtinės atsiminimus.