Kodėl svarbu vaikams ugdyti kritinį mąstymą?

Kritinis mąstymas – viena svarbiausių kiekvieno žmogaus kompetencijų –
turi būti nuolatos ugdoma ir lavinama. Nuotr. iš freepik.com

Dabartiniais technologijų laikais kone visą informaciją galime rasti skaitmeninėje erdvėje. Tačiau ten tūno ne tik oficiali, patikima ir patvirtinta informacija, bet ir visa kita: melas, manipuliacija, melagienos, dezinformacija ir pan.

Tam, kad asmuo gebėtų atsirinkti patikimą informaciją nuo nepatikimos, jis turi turėti įgūdį, leidžiantį tai padaryti. Šis įgūdis – kritinis mąstymas, kuris turi būti nuolatos ugdomas ir vystomas.
Kritiškai mąstyti – tai stabtelėti prieš pradedant naudotis informacija, pagalvoti dar kartą, mokėti pasitikrinti informaciją, nagrinėti alternatyvas, faktus, prielaidas ir nesilaikyti jokių išankstinių nuostatų.
Kritinis mąstymas turėtų būti lavinamas nuo pat vaikystės, kad vaikas nebūtų varžomas jokių išankstinių nusistatymų, o priešingai – būtų laisvas pasirinkti ir gebėtų atsirinkti, būtų smalsus, atviras ir tolerantiškas, kuriantis bei alternatyvių problemų sprendimų būdų ieškantis žmogus.

Teigiama, kad vaikų ir paauglių kritinio supratimo rodikliai palaipsniui auga. Remiantis organizacijos „Ofcom“ tyrimu, 12–15 metų paaugliai vis atidžiau vertina vaizdo turinio kūrėjų veiklą. 2015 m. 47 proc. šios amžiaus grupės paauglių manė, jog vaizdo turinio kūrėjams ar nuomonės formuotojams prekės ženklai arba organizacijos sumoka už teigiamus įrašus apie jų produktus ar paslaugas. 2019 m. taip manančių šioje amžiaus grupėje jau buvo 63 proc.

Be viso to, paieškos sistemų, tokių kaip „Google“, patikimumo suvokimas yra laikomas dar vienu kritinio supratimo elementu. Daugiau nei pusė 8–15 metų vaikų pateikia kritišką paieškos rezultatų, kuriuos gavo, vertinimą. Anot jų, kai kurie paieškos rezultatai gali būti patikimi, o kai kurie – ne.
Nustatyta, kad tarp 12–15 metų amžiaus paauglių toks kritiškas vertinimas yra dažnesnis (59 proc.) nei 8–11 metų grupėje (52 proc.). O ketvirtis 12–15 metų paauglių prisipažįsta nė nesusimąstantys apie skaitmeninėje erdvėje matomos informacijos patikimumą.

Itin svarbu, kad jauni žmonės būtų mokomi rūpestingai vertinti juos pasiekiančią informaciją: įvertinti informacijos šaltinį, gautas žinias palyginti su jau turimomis, kelti klausimus, ir, svarbiausia, kilus abejonėms, paklausti patikimo suaugusiojo nuomonės.

Specialistų teigimu, kritinė mintis gimsta kaskart, kai yra suabejojama tam tikrais reiškiniais, matoma informacija, supančia aplinka. Tačiau tai būtina ugdyti dar ankstyvoje vaikystėje.
Pavyzdžiui, kai vaikai pradeda klausinėti „Kodėl?“, tėvams patariama pasidomėti, dėl kokių priežasčių jis ar ji pateikia šį klausimą, – tokiu būdu vaikai bus paskatinami ieškoti atsakymų ir sprendimų, išreikšti savo pastebėjimus, abejones, vykstant diskusijai, ieškoti argumentų ir faktų.

Vaikams žaidžiant žaidimą, pasidomėkite, kodėl jie žaidžia būtent taip, o ne kitaip, koks yra žaidimo tikslas.
Be to, vaikų analitinį ir kritinį mąstymą galima lavinti paprašius aptarti tam tikrų objektų, pavyzdžiui, dviejų skirtingų vaisių, panašumus ir skirtumus.

Taip pat prie to prisideda istorijų perpasakojimas, kurio metu vaikai ugdo savo fantaziją ir vaizduotę. Šią proto mankštą atlikti labai paprasta – tiesiog paprašykite vaiko papasakoti istoriją, o ją išklausę pateikite nepatogių klausimų apie istorijos faktus, veikėjus, eigą. Tai privers vaikus suabejoti savo pasakojimu, argumentuoti savo nuomonę.

Kritinis mąstymas yra laikoma viena svarbiausių kompetencijų, kurios lavinimu turėtų būti suinteresuoti ne tik tėvai ir mokykla, bet ir valstybė. Nes kritiškai mąstantis vaikas yra tvarios, atviros ir atsakingos visuomenės pagrindas.
Pagal Skaitmeninės etikos centro ir Sostinės vaikų ir jaunimo centro inf. parengė
Kotryna PETRAUSKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto