Šisbeitauskas
Šiandieninį mūsų bendravimą noriu pradėti prašymu Kultūros centrui – ar nebūtų galima jūsų renginių laiką kaitalioti? Dabar įprasta, kad jie prasideda vakare šeštą valandą, tad žmonės taip įpratę prie to laiko, kad į ant bilietų ar skelbimuose parašytą laiką niekas nė nebežiūri – žino, kad šeštą, ir tiek. O štai praėjusią, kaip sako žemaičiai – „nedėlios“ dieną, grupės „Sekmadienis“ jubiliejinis koncertas prasidėjo visa valanda anksčiau, t.y. penktą valandą popiet. IR KĄ JŪS MANOT? Viena mano pažįstama lyg niekur nieko į koncertą atvyko prieš šešias – į bilietą ir ten parašytą renginio pradžios laiką net nekreipė dėmesio. Pavėlavusi beveik valandą, į salę brautis jau nesiryžo – ką žmonės pagalvos?
Todėl ir siūlau renginių pradžios laiką kaitalioti – juk ateityje gali atsirasti ir daugiau tokių, kurie yra pripratę prie nuolatinio laiko. O šis linksmai liūdnas atsitikimas tegu būna pamoka visiems – bilietas yra ne tik leidimas į renginį, bet ir informacinis lapelis.
Beje, jei turime Žiemos laiką, ar negalime turėti ir tokį kultūros renginių sezoną – juk nelabai jauku ir patogu į juos eiti jau sutemus. Aš čia truputį juokauju, nes žinau, kad, paankstinus renginių laiką, žmonės nebespėtų grįžti iš darbų ir į juos nebegalėtų nueiti. O kad „Sekmadienis“ pradėjo savo puikų koncertą penktą valandą – gerai: juk ne darbo diena, be to, koncertas ir taip baigėsi pusę devynių, o pradėjus koncertuoti įprastu laiku, būtų tekę į namus sugrįžti dar visa valanda vėliau. Miestiečiams gal ir nieko, o grįžti į kaimus jau būtų buvę kiek nepatogu: žinant, kad kaimų ir miestelių gatvės vakarais dabar neapšviečiamos, menkas malonumas braižytis tamsoje.
Tamsoje vakarais tebeskendi ir naujai išasfaltuotas pėsčiųjų takas S. Daukanto ir Naftininkų gatvėse, nors nauji žibintai ten atsirado maždaug prieš tris savaites. Žmonės dėkingi, kad tas takas pagaliau sutvarkytas, tad dabar laukia, kada jis bus apšviestas – vakare ten eiti tikrai nejauku.
Buknaitiškiai džiaugiasi ką tik gyvenvietėje pastatytais treniruokliais. Pasižiūrėjęs nuotraukas, pastebėjau vieną trūkumą – jie įrengti tiesiog ant žolės. O ką tai reiškia, galėjome įsitikinti tokią situaciją pamatę Mažeikiuose. Kai daugiau palyja, o žmonės aktyviai sportuoja – juk buknaitiškė Staselė taip ir žadėjo daryti – tose vietose atsiranda purvynai. Tad buknaitiškiams iš karto siūlau ne pulti kažkam dėkoti, o reikalauti, kad po treniruokliais atsirastų kažkoks pagrindas – kitaip žiemą sportuoti galėsite tik šaltomis, o vasarą – sausomis dienomis.
Jau pradeda įpusėti paskutinis rudens mėnuo – lapkritis, tad ir su lapais kiemsargiai ar individualių namų savininkai baigia vargti – jie jau beveik nukritę, tik vienas kitas medis dar bando ožiuotis – matyt, laukia šalnų. Į krūvas sukrauti lapai tikriausiai yra problema tiems, kas juos turi išvežti: daugiabučių namų kiemuose prie šiukšlių konteinerių išaugę didžiausi lapų kalnai tebelaukia, kada juos pagaliau išveš. Šiuo atveju juk tikrai negalima sakyti, kad lapai jų vežėjus užklupo netikėtai – ne vasarą juk jie nukrito.
Šią savaitę minėjome dvi daugiau dėmesio vertas dienas. Pirmadienį sąmoningi šalies piliečiai kepė ir vaišino kolegas, draugus pyragais. Ir vaišino ne šiaip sau, o kvietė aukoti likimo nuskriaustiems vaikams skirtai „Išsipildymo akcijai“. Mažeikiškius sekmadienį pyragais viliojo ir veiklių mamų klubas bei „Bočių“ bendrija. Smagu, kad yra žmonių, negailinčių savo laiko kilniems tikslams – kiek teko girdėti, jiems pasisekė surinkti net du šimtus eurų. Mano galva, tai nemaža suma – jei po tiek surinktų visi miestai ir gal po kiek mažiau – miesteliai, išeitų solidi suma.
Skeptikai, manau, šiuo atveju negalėtų pasakyti, kad tokiomis akcijomis nepasitiki – esą gali būti nesąžiningumo atvejų. Tikrai nenorėčiau tokiais dalykais patikėti – jei jau žmonės aukojasi ir aukoja, tai jų triūsas ir pastangos tikslą tikrai pasiekia. Tą sekmadienį praeidamas ir net pasivaišinęs grybukais, jaučiausi kiek nejaukiai – nežinojau, kad tokia akcija bus ir, kaip tyčia, nebuvau pasiėmęs pinigų, bet pažadu pasitaisyti – mačiau reklamą, kad ta pati akcija, tik be pyragų, kažkada bus vykdoma per televizorių, tad tada jai ir galėsiu paaukoti.
Dar šią savaitę buvo Sveikos mitybos diena. Nemanau, kad jos metu reikėtų lepinti save pyragais – tie tikrai ne iš tų sveikųjų… Taigi, jei jų kas prikirto, trečiadienį galėjo atlikti atgailą – nevalgyti išvis ar rinktis tik sveikus produktus. Apie sveiką mitybą šiais laikais kalbama labai daug – tai viena populiariausių radijo, televizijos laidų, laikraščių, žurnalų straipsnių temų. Kiek visko pripasakojama, prirašoma! Ir kas įdomiausia – mitybos specialistų, gydytojų dietologų nuomonės dėl vienų ar kitų maisto produktų yra skirtingos ar keičiasi. Kiek nuomonių yra vien apie kavą – vieni ją deda į šuns dienas, kiti apie ją kalba kaip apie komponentą, kurį reikia įtraukti į kasdieninių maisto produktų sąrašą. Kad ir kaip ten būtų, bent vieną puodelį to aromatingo gėrimo per dieną vis tiek stengiuosi išgerti. Arba lašiniai, kiaušiniai – vis girdėdavom, kad šie produktai kenksmingi organizmui, kad jų reikia vengti, dabar girdim, kad natūralių riebalų žmogui reikia, o kiaušiniai – vienas sveikatos šaltinių. Aišku, nereikia kasdien rytais valgyti virtus kiaušinius, per pietus – kiaušinienę, o vakarais – kiaušininį pyragą. Kaip sakoma, kas per daug, tas nesveika, tad tų produktų tikrai nereikia bijoti ir kratytis.
Rytoj mūsų laukia Šv. Martynas – paskutinė rudens šventė. Žemaitijoje būdavo kepama žąsis, o kaimo žmonės šią dieną spėdavo orus: jei Martynas su ledu, Kalėdos bus šlapios, o jei bus balos – su ledu. Jei lapkričio 11-ąją giedra, tai lauk labai šaltos žiemos. Tikėkimės, kad taip ir bus.
