Antradienį vykusiame Telšių regiono tarybos posėdyje buvo pritarta Mažeikių ir Telšių savivaldybių parengtoms investicinėms programoms, kurios bus vykdomos 2007–2013 metais iš ES lėšų (pagal URBAN programą). Ne vienas iš dalyvavusiųjų posėdyje pastebėjo, kad telšiškių programa gerokai išsamesnė ir aiškesnė nei mūsiškė.
Kaimyninio rajono specialistai jau kuris laikas vardija konkrečius darbus, kuriems panaudos ES milijonus, tuo tarpu mažeikiškiai vis dar tebelaukia nurodymų iš sostinės.
TRŪKSTA AIŠKUMO
Mažeikių miestui URBAN programai vykdyti skiriama 61 mln. litų, Telšiams atitenka 45,2 milijono.
Šie pinigai bus naudojami tvarkyti ir gražinti miestų aplinką.
Mažeikių savivaldybės investicinę programą rengė balandžio mėnesį sudaryta darbo grupė. Į ją įtraukti Savivaldybės specialistai Edvardas Benediktas Eičinas, Arūnas Knystautas, Tomas Pudžiuvis, Valdemaras Padskočius, Sigutė Jucytė ir Loreta Rubežienė.
Programa, pasak Projektų valdymo skyriaus vedėjo E. B. Eičino, buvo parengta pagal UAB „Eurointegracijos projektai“ atliktą galimybių studiją ir kitus reikalingus dokumentus. Tačiau joje skamba paprastam mirtingajam sunkokai suprantamos frazės: „miesto naujamiesčio urbanizuotų erdvių tvarkymas …“, „senamiesčio zonos viešųjų erdvių kompleksinis tvarkymas …“, nors toliau yra ir žvaigždutėmis pažymėti paaiškinimai, jog bus atnaujinami pastatų fasadai, rekonstruojama šaligatvių, gatvių ir aikštelių danga, įrengti viešieji tualetai, videokameros, dviračių ir pėsčiųjų takai, tvarkomi skverai, poilsio zonos ir pan.
Kai kurie minėtos komisijos nariai ir politikai, nagrinėdami investicinę programą, pasigenda didesnio architekto T. Pudžiuvio indėlio. Tą patį mano ir Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis, kuris „Santarvei“ sakė dedąs dideles viltis į naująją Architektūros skyriaus vedėja Daivą Štakonaitę.
IŠDĖSTYTI
KONKRETŪS DARBAI
Telšiškiai pagrindinius investicinės programos rengimo darbus patikėjo būtent savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjui Algirdui Žebrauskui.
Jau šiandien telšiškių programoje išdėstyti konkretūs darbai: Masčio ežero pakrantės pritaikymas turizmui, centrinio miesto stadiono rekonstrukcija, buvusios žydų mokyklos restauracija ir pritaikymas turizmui, buvusio kalėjimo pastato rekonstrukcija, Respublikos gatvėje esančią akmeninę sieną ruošiamasi atnaujinti ir papuošti istoriniais fragmentais – svarbiomis datomis. Taip pat numatytas penkiolikos pastatų fasadų atnaujinimas, senamiesčio viešųjų erdvių sutvarkymas, šalia katedros esančių laiptų tvarkymas, apšvietimas, vaizdo kamerų įrengimas.
Pristatydamas šią programą regioninei tarybai A. Žebrauskas pasakojimus vaizdžiai iliustravo nuotraukomis. Jose įamžinti objektai, į kuriuos bus investuoti URBAN milijonai.
ARCHITEKTAI DAUG LEMS
PANAUDOJANT LĖŠAS
Didesnio architektų indėlio rengiant Mažeikių investicinę programą pasigedo ir Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Algimantas Čepys. Telšiškių programą jis pavadino įspūdinga ir kur kas vaizdingesne nei Mažeikių, nors esminių skirtumų teigė nepastebėjęs. A. Čepio manymu, Telšiams pasisekė, kad jie turi stiprius Architektūros skyriaus specialistus.
„Mano kaip piliečio nuomone, Architektūros skyrius labai daug lems net ir lėšas įsisavinant. Matyti, kad telšiškiai savo miesto vaizdelį gali padaryti kur kas geresnį nei mažeikiškiai, – sakė Mažeikiuose gyvenantis Vyriausybės atstovas. – Telšiams galbūt yra kiek lengviau, nes tai senas, turintis gilias tradicijas miestas su ežeru, turtingu senamiesčiu, bet reikia pripažinti, jog ten padaryta yra daug daugiau nei pas mus, kad miestas nebūtų pilkas“.
Programų parengimas, A. Čepio teigimu, dar ne viskas: „Programos programomis, jose viskas gražu, bet kokie bus vykdomi konkretūs darbai, kaip juos seksis įgyvendinti.“
Vyriausybės atstovas įsitikinęs, kad savivalda ne viską gali padaryti savo jėgomis, reikia samdyti specialistus, o tokius darbus dirbančių žmonių šiandien Lietuvoje yra mažai. Daugeliui darbų atlikti (gatvių, skverų ir kitų objektų teisinei registracijai, techniniams projektams rengti ir t. t.) reikia didelių pinigų.
„O pinigų kažkaip Mažeikiams vis trūksta, Telšiai su biudžetu kažkaip geriau susitvarko, nors anksčiau jie turėjo daug didesnių problemų negu Mažeikiai“, – pastebėjo A. Čepys.
TELŠIŠKIAI RUOŠTIS
PRADĖJO IŠ KARTO
Mažeikių savivalda iki šiol tebelaukia taisyklių, kurias turi parengti VRM. Pastaroji jas jau lyg ir parengė, tačiau dokumentai „nugulė“ Vyriausybės stalčiuose. Ir vėl laukiame.
Telšių savivaldybės administracijos Ekonomikos, strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Lina Plieniūtė „Santarvę“ patikino, jog specialistai, laukdami nurodymų iš URBAN programą kuruojančių ministerijų bei Vyriausybės, rengia projektus, yra paskelbę daug konkursų detaliesiems planams.
„Yra pradėtas rengti Masčio ežero pakrantės detalusis planas, poveikio aplinkai vertinimas, stadiono detalusis planas, yra jau parengtų techninių projektų (pastatų fasadų tvarkymo, kalėjimo, žydų mokyklos rekonstrukcijos), – vardijo L. Plieniūtė. – Esame nemažai padarę. Kai tik sužinojome, kad bus skiriami šie pinigai, pradėjome ruoštis iš karto“.
Architekto A. Žebrausko teigimu, pirmiausia, buvo atsižvelgta į tai, ko pageidauja miesto gyventojai. Savivaldybė, anot architekto, gavo daugiau nei du šimtus pasiūlymų. Apie 70 proc. užpildžiusiųjų specialias anketas siūlė sutvarkyti ežero pakrantę.
Mažeikių savivaldybė gyventojų pasiūlymų sulaukė mažai – iki šiol jų gauta vos 46.
Sunkiai Savivaldybėje rengiami ir techniniai projektai. Projektų valdymo skyriaus vedėjo E. B. Eičino žiniomis, šiuo metu yra parengti du – dalies Žemaitijos gatvės ir Melioratorių parkelio techniniai projektai, tačiau abu juos reikia perdaryti.
DARĖ DIDELIUS
PAKEITIMUS
Vadinamąją URBAN teritoriją – Senamiestį ir Ventos, Gamyklos, Naftininkų bei Žemaitijos gatvių žiedą, taip pat Senamiesčio parko ir stadiono, Juodpelkio ir Melioratorių parkus, savivaldybės darbuotojų teigimu, per pusdienį parinko UAB „Eurointegracijos projektai“ specialistai Vidaus reikalų ministerijos užsakymu. Didelių pakeitimų vėliau nebuvo padaryta.
Tie patys „Eurointegracijos projektų“ specialistai teritoriją nustatė ir Telšiuose. Tik ten nebuvę didelio skubėjimo. Specialistai Žemaitijos sostinėje lankėsi, L. Plieniūtės teigimu, bene tris kartus, bet telšiškiams to buvo maža.
„Vilniečiai parinko teritoriją, parengė schemą, tačiau mes darėme labai didelius pakeitimus, dažnai siųsdavome jiems informaciją“, – prisimena L. Plieniūtė.
DIRBTI GALIMA PRADĖTI
Vidaus reikalų ministerijos Struktūrinių fondų valdymo skyriaus vedėjas Arūnas Grumadas „Santarvę“ informavo, jog spalio pabaigoje posėdžiavo ilgai lauktas Stebėsenos komitetas, kuris patvirtino specifinius projektų atrankos kriterijus. Tai vedėjas pavadino žingsniu į priekį, nors dar trūksta Vyriausybės patvirtintų teisės aktų.
„Teoriškai galima jau pradėti dirbti, nors praktiškai dar ne viskas yra sudėliota, – teigė A. Grumadas. – Savivaldybės gali dirbti. Bet kuriuo atveju, kai jau yra suformuluota, kokie turi būti projektai, galima rengti galimybių studijas. Su pinigais galimybių studijoms rengti kiek sudėtinga, tačiau lėšos, panaudotos techninių projektų rengimui, bus grąžintos, jeigu tik projektai pateks tarp tų, kuriuos bus nuspręsta finansuoti“.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Tarp planuojamų tvarkyti – ir Naftininkų gatvės „viešosios erdvės“ bei daugiabučiai namai.
