Rajone esantys nelegalūs sąvartynai artimiausiu metu bus perduoti Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui. Panaudojus Europos Sąjungos lėšas jau kitąmet tikimasi juos likviduoti. Būsimieji atliekų tvarkytojai baiminasi, kad šių sąvartynų vietoje neiškiltų kiti, nes rajone vangiai įgyvendinama konteinerinė atliekų tvarkymo sistema. 
NIEKIENO ŠIUKŠLĖS
Valdininkai pripažįsta, kad nelegalūs sąvartynai – vienas didžiausių atliekų tvarkymo sistemos trūkumų. Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjo Alfonso Žiulpos duomenimis, rajone yra 22 nelegalūs sąvartynai.
„Tokie sąvartynai yra beveik prie kiekvienos didesnės gyvenvietės. Jie – kolūkinės sistemos palikimas“, – patikslina pašnekovas.
Aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Zigmanto Kristučio teigimu, nesant savininkų, tokių sąvartynų tvarkymu turėtų pasirūpinti rajono Savivaldybė. Apie tai agentūra yra ne kartą priminusi Savivaldybei.
SĄVARTYNAIS RŪPINAMASI NEPAKANKAMAI
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas mūsų rajone pavasarį surengė patikrinimą. Nustatyta daug netvarkos. Agentūra įpareigojo nelegalius sąvartynus sutvarkyti iki gegužės 15 dienos.
Daugiausia nerimo aplinkosaugininkams kelia senų padangų krūvos. Ypač blogai, kai jos deginamos, nes dūmai labai kenksmingi.
Rajono ekologas Algimantas Mikuta nesutiko, kad rajono sąvartynai palikti likimo valiai. Jau kelerius metus juos prižiūri UAB „Lanksmas“: buldozeriu sustumdomos atliekos, kiek įmanoma jos užverčiamos žemėmis. Piktžaizdėms tvarkyti seniūnai kviečia talkas, pasitelkia viešuosius darbus dirbančius žmones. Tačiau po kurio laiko sąvartynai vėl „atauga“.
IŠLEIDŽIAMA PER 100 TŪKSTANČIŲ LITŲ
Anot A. Mikutos, nelegaliems sąvartynams tvarkyti išleidžiama nemažai Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų. Šių išlaidų kasmet daugėja, nes daugėja ir atliekų. Pavyzdžiui, šiemet nelegaliems sąvartynams prižiūrėti skirta 90 tūkst. litų.
Kasmet iš sąvartynų į Šiaulių utilizavimo įmonę išvežamos padangos. Pavasarį atlikus inventorizaciją, jų suskaičiuota apie 600. Joms išvežti skirta 30 tūkst. litų. Neseniai skelbtą konkursą laimėjo Mažeikių komunalininkai. Jau kitą savaitę padangos turėtų atsidurti Šiauliuose.
Dar 16 tūkst. litų bus išleista stambiagabaričių ir pavojingų atliekų aikštelei eksploatuoti.
A.Mikuta paaiškino, kad tokia aikštelė veikia Algirdo gatvėje. Siekiant apsaugoti gamtą, iš gyventojų nemokamai priimamos padangos (per metus 8 vienetai), gyvsidabrio lempos, tepalai, tepaluoti skudurai, akumuliatoriai, kitos pavojingos atliekos.
NESUTARIA DĖL STATUSO
Valdininkai nesutaria dėl nelegalių sąvartynų statuso ir paskirties. Anot Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjo A. Žiulpos, prieš porą metų Savivaldybės tarybos patvirtintose atliekų tvarkymo taisyklėse aiškiai parašyta, kad atliekos turi būti kaupiamos vienoje vietoje – Dargių sąvartyne.
A. Mikuta ir Z. Kristutis šiuos nelegalius sąvartynus vadina laikinosiomis atliekų kaupimo aikštelėmis.
„Kad ir kaip pavadinsi, tai yra šiukšlynai, arba, kitaip tariant, aplinkos teršimo vieta“, – replikavo A. Žiulpa.
Rajono ekologas A. Mikuta ir Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Zigmantas Kristutis „Santarvei“ aiškino, kad į šias aikšteles galima vežti tik buitines atliekas, A. Žiulpa – kad teršti gamtą jomis nevalia.
Klausantis valdininkų, kyla klausimas, kuriuo tikėti? Dar daugiau klausimų ima kirbėti, atsidūrus prie tokių nelegalių sąvartynų. Pavyzdžiui, ranka nekyla pilti atliekų į Krakių laikinąją aikštelę, netoli kurios – graži Ventos pakrantė. Tačiau nepavyksta rasti lentelės su draudimu ar informacija, kaip žmogui elgtis, kokias atliekas galima palikti.
LAUKIAMA ES LĖŠŲ
„Miške irgi nėra tokios informacijos, tačiau visi žinome, kad ten šiukšlių negalima pilti“, – lakoniškas A. Žiulpa. Jis abejoja, kad užrašas sustabdytų žmones.
Vėliau A. Žiulpa prasitars, jog tikroji priežastis, kodėl nieko nebedaroma, – laukiama Europos Sąjungos pinigų. Savivaldybėje buvo svarstyta, ar nereikėtų prie sąvartynų padaryti iškabas su informacija. Pagailėta… 10 tūkstančių litų.
Gamtos apsaugos agentūros vedėjas Z. Kristutis pastebėjo, kad kai kurie rajonai, tvarkydami nelegalius sąvartynus, nuveikė kur kas daugiau. Kai kur, panaudojus Gamtos apsaugos fondo lėšas, tokie sąvartynai likviduoti (jų nebėra Telšių ir Rietavo savivaldybių teritorijose, – B. R.), įdiegta konteinerinė atliekų tvarkymo sistema.
Anot mūsų valdininkų, šią problemą spręsti suvėluota. Apytiksliais skaičiavimais, nelegaliems sąvartynams uždaryti reikėtų apie 300 tūkst. litų.
„Kam mesti į šiukšles tokią sumą, jeigu tuos darbus bus galima padaryti panaudojus Europos Sąjungos lėšas?“ – klausė A. Žiulpa.
Pagal neseniai priimtą Savivaldybės tarybos sprendimą, rajono sąvartynas ir laikinosios atliekų tvarkymo aikštelės iki birželio 15 dienos turėtų būti perduotos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“. Tačiau vargu ar iki šios datos bus suspėta tai padaryti.
NELEGALIŲ SĄVARTYNŲ NELIKS
Vidimantas Domarkas, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ direktorius, „Santarvei“ sakė, kad, pagal Europos Sąjungos reikalavimus įgyvendinus regiono atliekų tvarkymo sistemą, nelegalių sąvartynų neliks. Šiems reikalavimams įvykdyti pinigus skirs pati Sąjunga.
V. Domarkas teigė, kad laukti likę neilgai. Jau paruoštas apytikslis projektas. Šiais metais turėtų būti parinktas rangovas jam įgyvendinti.
„Kitąmet, kai tik sniegas nutirps, turėtume kibti į darbus“, – patikino pašnekovas.
GYVENTOJAI BUS MOKOMI TVARKOS
Anot V. Domarko, nelegalių sąvartynų uždarymas neišspręs problemos, jeigu žmonės neišmoks tinkamai tvarkyti atliekų. Jis apgailestavo, kad Mažeikiuose iki šiol vangiai diegiama konteinerinė atliekų tvarkymo sistema.
Telšių regiono atliekų tvarkymo centras yra paruošęs visuomenės informavimo programą. Švietėjiška veikla bus užsiimta jau šią vasarą. Ir mažeikiškiai bus mokomi, kaip tinkamai tvarkyti atliekas.
Kalbėdami su „Santarve“, rajono atliekų tvarkymo operatoriaus UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“ negyrė nei Gamtos apsaugos agentūros, nei Savivaldybės atstovai.
Pašnekovų manymu, komunalininkai labiau turėtų plėsti konteinerinį atliekų tvarkymą, užsiimti švietėjiška veikla. Tokį atliekų tvarkymą numato įdiegti 2003 metais Savivaldybės tarybos patvirtintos taisyklės.
LAUKIA NAUJO TARIFO
Mažeikių komunalinio ūkio direktorius Eugenijus Butkus nesutinka su kaltinimais. Anot jo, kaime visu šimtu padaugėjo sutarčių su gyventojais. Bendrovės konteinerius turi apie tūkstantis kaimiečių.
Pavyzdžiui, Krakiuose iš 161 sodybos, sutartis yra sudarę 105 savininkai. Kai kurias seniūnijas aptarnauja dar dvi bendrovės. Mieste konteinerius pasistatė 1327 individualių namų gyventojai.
E. Butkus prasitaria, kad sutarčių būtų galima sudaryti ir daugiau, tačiau kol kas tai neapsimoka.
„Nors atliekų tvarkymo taisyklės patvirtintos, jos neturi teisinės bazės, kad galėtume vykdyti numatytas funkcijas. Tarybos sprendime parašyta, kad taisyklės įsigalios, kai bus patvirtintas atliekų tvarkymo tarifas“, – teisinosi bendrovės direktorius.
Komunalininkai vadovaujasi 2000 metais patvirtintais tarifais, kurie, anot E. Butkaus, bene mažiausi šalyje. Pavyzdžiui, vienam daugiabučio gyventojui per mėnesį tenka mokėti 1,65 lito, kai Šiauliuose, Telšiuose, kitur – visu litu brangiau.
Pernai Savivaldybės tarybai tvirtinti buvo pateikti didesni tarifai. Politikai, artėjant rinkimams į Seimą, matyt, pabūgo priimti nepopuliarų sprendimą.
„Sudaryti sutarčių dabar neapsimoka, nes, įsigaliojus taisyklėms, jas teks anuliuoti ir sudaryti naujas vadinamąsias viešąsias sutartis. Jos taip pat gali būti laikinos. Nes neaišku, kas bus pasirinktas operatoriumi įsigaliojus regioninei atliekų tvarkymo sistemai“, – situaciją apibūdino komunalininkų vadovas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
