Kombainų gaisrai: kaip jų išvengti?

Kombainininkas Martynas Verikas akcentuoja: jei nori dirbti saugiai, gesintuvas visada turi būti po ranka. Nuotr. iš PAGD archyvo

Šalyje prasidėjusią javapjūtę sunkina nepastovūs orai. Žemdirbiai priversti skubėti. Deja, derliaus nuėmimo metu technikai dirbant maksimaliomis apkrovomis, didėja ir gaisrų rizika. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) statistikos duomenimis, pernai liepsnojo 36 kombainai. Šiemet ugnis jau suniokojo 3 kombainus. Net 45 kombainus ugnis nusiaubė 2020-aisiais.

PAGD primena, kokių reikalavimų būtina laikytis, kad javapjūtės metu nekiltų žemės ūkio technikos gaisrų.

Gesintuvai – visada po ranka

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, kad įsitikintų, ar pakankamai dėmesio žemdirbiai skiria derliaus nuėmimo technikos priešgaisriniam saugumui, javapjūtės metu surengė pirmuosius reidus javų laukuose. Jie ne tik tikrino, ar pasirūpinta pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, bet ir paprašė ūkininkų pasidalinti gerąja patirtimi.

Kombainininkų teigimu, gesintuvas visad turi būti „po ranka“. Pasak dvidešimt trejų metų patirties turinčio Žemės ūkio bendrovės „VG Ausieniškė“ mechanizatoriaus Virginijaus Uselio, jau tapo įpročiu sėdant prie brangios technikos vairo dirstelėti į gesintuvą, ar jis tebėra įprastoje vietoje, ar gesintuvo manometro rodyklė rodo pakankamą slėgį, o po darbų – nepatingėti atlikti technikos apžiūrą, kartu nuvalyti ir degias nuosėdas nuo galinčių įkaisti mechanizmų.

Veikti greitai, drąsiai ir tiksliai

Buvęs ilgametis Širvintų rajono savivaldybės ugniagesių tarnybos ugniagesys, vėliau ir šios tarnybos vadovas, o dabar – Verikų ūkio įkūrėjas ir savininkas Vidmantas Verikas puikiai žino, kad išvykstant į javų laukus reikia būti pasiruošusiam gesinti kilusį gaisrą ir nesitikėti, kad iškviesti ugniagesiai atskubės per kelias minutes.   

„Na, nebent javai būtų pasėti gaisrinės kieme, – pašmaikštauja Vidmantas. – Nes iškviesti ugniagesiai atvyks gal po 10, gal po 15 ar 20 minučių, juk akimirksniu nenuskraidinsi gaisrinės cisternos į nelaimės vietą, o per tokį laiką ugnis kaipmat nusiaubs brangiai kainuojančią techniką. Ji geriausiu atveju bus tinkama tik atsarginėms dalims, o gal tik metalo laužui. Todėl tokio gaisro metu tenka pasikliauti savimi ir gesintuvais.“

Pasak V. Veriko, užsidegus kombainui, ugnis sparčiai plinta, tai matant apima neviltis, o gal net ir panika.

„Juk neretai tokiai technikai daugelį  metų buvo taupyta, gal net ir paskola imta, o ji tiesiog akyse virsta metalo laužu, – prisimindamas savo senesnės gamybos vakarietiško kombaino variklio skyriuje kilusį gaisrą, pasakojo Vidmantas. – Jei ne gesintuvai, – būčiau tada netekęs, nors ir seno, ne visai tvarkingo, bet nemažus pinigus kainavusio kombaino.“

Gaisro metu ir minutė brangi. Kiekvienas mechanizatorius tokiomis akimirkomis turi veikti greitai, drąsiai ir tiksliai. Tad pirminės gaisro gesinimo priemonės (gesintuvai ir nedegus audeklas) turi būti čia pat. Todėl šiemet pirmąjį sezoną besidarbuojančiame ūkininko naujame kombaine gesintuvas „pasitinka“ jį dar prieš įlipant į kabiną.

Idealu, jei kombainus vairuotų…  ugniagesiai

Kalbant apie senesnę techniką, kaip vieną iš dažnų ir pavojingesnių situacijų ūkininkas nurodė tiek variklio skyriuje, tiek ir prie kitų mechanizmų dėl senų ir sukietėjusių sandarinimo tarpinių, riebokšlių ir tekančius tepalus (aišku, jei prasiveržia kuras – technika turi būti stabdoma nedelsiant).

Degios dulkės kaipmat prilimpa prie dirbančio kombaino tepaluotų mechanizmų. Net per vieną darbo dieną  jų gali susikaupti tiek, kad jos gan lengvai užsidegtų nuo įkaitusių detalių.

Šalinant tokias pavojingas sankaupas, gelbsti tik aukšto slėgio plovimo įranga, deja, jos lauke nepanaudosi.

Jei kombainas tvarkingas – kas kita. Smulkias degias sankaupas galima pašalinti akumuliatoriniu oro pūstuvu. Juo pasinaudoti galima atokvėpio minutę, tiesiog javų lauke.

Paklaustas, ką dar patartų, kad būtų išvengta gaisrų, ūkininkas Vidmantas šypsodamasis sako, kad tokią techniką galėtų vairuoti… ugniagesiai gelbėtojai, bent jau savanoriai ugniagesiai – būtent jų praktinė patirtis kritinėmis sekundėmis yra neįkainojama. Beje, jų  šeimos ūkyje be buvusio ugniagesio Vidmanto, jo žmonos Daivos, darbuojasi ir abu sūnūs – Liudas ir Martynas. Martynas pastaruoju metu dirba ir Ukmergės rajono savivaldybės priešgaisrinėje komandoje ugniagesiu gelbėtoju.

Ką būtina turėti ir žinoti

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad kombainai turėtų būti aprūpinti ne mažiau kaip dviem gesintuvais, su mažesniu kaip 4 kg gesinimo medžiagos užtaisu ir nedegiu audeklu, kita žemės ūkio technika – ne mažiau kaip vienu ugnies gesintuvu, ne mažiau kaip 4 kg gesinimo medžiagos užtaisu.

Taip pat labai svarbu išvykstant patikrinti gesintuvą – jo manometro rodyklė (jei yra manometras) turėtų būti žaliame fone. Beje,  gesintuvą ir nedegų audeklą būtina laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje.

Kartais net nepanaudojus gesintuvo (panaudojus – beveik visada), dėl nuolatinės vibracijos slėgis jame sumažėja nepastebimai, gesintuvo čiaupui praradus sandarumą. Laiku vizualiai gesintuvo neapžiūrėjus, kad jis neveikia, suprasime tik kilus gaisrui, todėl gesintuvo apžiūra, kaip ir technikos patikrinimas, turi tapti kasdieniu įpročiu. Be to, nors, trumpam panaudojus gesintuvą, privalu atlikti jo patikrą. 

Be tinkamo aprūpinimo pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, didžiausią dėmesį intensyvaus technikos eksploatavimo metu būtina skirti technikos apžiūrai: prasiskverbiantys tepalai, netvarkinga kuro sistema, netvarkinga išmetimo sistema, užstrigę guoliai, praslystantys diržai, nepritvirtinta elektros instaliacija, atjungtos ar netvarkingos įspėjimo apie mechanizmų avarinį darbo režimą sistemos, laiku nepašalintos degios nuosėdos ant įkaistančių variklio ir kitų mechanizmų, aplink besisukančias detales apsivejantys šiaudai ir šienas – visa tai gali būti gaisro priežastimi.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai primena, kad už gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė (iki 600 eurų), bet pats didžiausias nuostolis – netekti savo turto, kurio vertė kartais siekia ne vieną dešimtį ar šimtus tūkstančių eurų.
Parengta pagal PAGD pranešimą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto