Kompensuojamuosius vaistus vartoja beveik pusė pacientų

Nuotr. iš sam.lrv.lt

Kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai vartojo apie 1,2 mln. šalies gyventojų – 42 proc. prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų prisiregistravusių asmenų, – rodo Valstybinės ligonių kasos atlikta analizė.  

Daugiau vyresnio amžiaus gyventojų – daugiau ligonių

2022 m. kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) suvartojimo analizės duomenimis, pernai didžiuosiuose Lietuvos miestuose, įskaitant ir rajonų gyventojus, kompensuojamųjų vaistų ir MPP įsigijo 52 proc. Vilniaus, 54 proc. Kauno, 60 proc. Klaipėdos, po 63 proc. Šiaulių ir Panevėžio gyventojų. Pastebėta, kad per metus vaistų suvartojimas didmiesčiuose išaugo 10–16 procentų.

„Natūralu, jog didžiausi vaistų įsigijimo rodikliai pasiekti miestuose, kuriuose yra didesnis vyresnio amžiaus gyventojų skaičius. Pavyzdžiui, Tauragėje – 69 proc., Šilutėje – 68 proc., Elektrėnuose – 67 proc. gyventojų. Mažiausi rodikliai pastebimi tose savivaldybėse, kuriose mažesnis gyventojų skaičius. Pavyzdžiui, Neringoje – 41 proc., Rietave – 43 proc.“, – sakė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.

Vidurkis – 380 eurų PSD lėšų per metus

VLK atlikti skaičiavimai rodo, jog už kompensuojamuosius vaistus vienam gyventojui pernai atiteko apie 380 eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Gyventojai primokėdavo vidutiniškai apie 16 eurų, o tuo atveju, kai paciento priemoka buvo padengiama valstybės biudžeto lėšomis, už vieną gyventoją vidutiniškai sumokėta apie 56 eurus priemokų.

Iš viso praėjusiais metais priemokos buvo padengtos 341 tūkst. kompensuojamuosius vaistus vartojančių pacientų, arba 28 proc.

Vaistininkas privalo pasiūlyti

VLK primena: vaistinėse parduodami skirtingų gamintojų, bet tos pačios veikliosios medžiagos kompensuojamieji vaistai. Už juos gyventojų sumokamos priemokos gali labai skirtis – kai kurių net dvigubai. 

Dėl šios priežasties vaistininkas kiekvienam pacientui privalo monitoriuje parodyti visus pagal išrašytą receptą tinkamus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų kompensuojamuosius vaistus ar MPP. Taip pat – kiekvieno jų kainas ir priemokas.

Vaistai, už kuriuos primokėti reikia mažiausiai, visuomet monitoriuje parodomi aukščiausiai – pirmoje eilutėje. Jei reikiamo vaisto ar MPP su mažiausia priemoka vaistinė tądien neturi, vaistininkas jį privalo pasiūlyti užsakyti ir pristatyti į vaistinę mieste per 2, o kaime – per 4 dienas.

„Jei pacientai vaistinėse rinktųsi vaistus su mažiausia priemoka, ne tik būtų taupomos pacientų namų ūkių išlaidos, bet ir racionaliau naudojamos valstybės biudžeto lėšos, kuriomis padengiamos pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones“, – atkreipia dėmesį I. Medžiaušaitė.

Kokie ligoniai nemokės priemokų

VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja informavo, kad nuo šių metų liepos 1 d. valstybės biudžeto lėšomis bus dengiamos priemokos ir tų pacientų, kurie nuo metų pradžios patyrė daug išlaidų, mokėdami priemokas už pigiausius vaistus. Sukaupus nustatyto dydžio priemokų krepšelį, vėliau, iki metų pabaigos, už pigiausius vaistus šie pacientai vaistinėje priemokų mokėti neturės.

VLK primena: pagal šiuo metu galiojančią tvarką, visiems 75 metų ir vyresniems gyventojams, taip pat neįgaliesiems ir pensininkams, jeigu jų pajamos už praėjusį mėnesį buvo mažesnės nei 100 proc. einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris šiuo metu siekia 354 eurus, priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir MPP mokėti nereikia.
Pagal VLK informaciją parengė Asta ŠILAITYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto