Kompozitorius gimtajam kraštui skyrė melodijas

Po dainų švenčių chorvedžio Konrado Kavecko glėbyje sunkiai tilpdavo gėlės.

„Tai vienas ryškiausių Lietuvos chorų patriarchų – po savo mokytojo kompozitoriaus Juozo Naujalio“, – taip mūsų žemietį, kompozitorių, pedagogą, choro dirigentą Konradą Kavecką apibūdino su juo ne kartą bendravęs choro „Draugystė“ vadovas Ričardas Grušas.
Prieš ketvirtį amžiaus Vilniuje užgesusio kultūros veikėjo atminimas įamžintas ir mūsų rajone.

Muzikavo nuo mažens

K. Kaveckas gimė 1905 m. lapkričio 2 d. Tirkšliuose, jo tėvas – vargonininkas, mokytojas ir chorvedys Vladas Kaveckas taip pat buvo J. Naujalio mokinys, todėl nenuostabu, kad nuo pat mažų dienų Konradas buvo gabus muzikai, tėvas leisdavo jam atsisėsti ir prie vargonų.
Sūnui baigus pradinę mokyklą, šeima išsikraustė į Kaišiadoris, bet supratę, kad sūnui reikia mokslo, išleido mokytis į Mažeikių progimnaziją. Ten būsimasis chorvedys įsitraukė į mokyklos chorą, dramos būrelį, o muzikos ir chorinio dainavimo mokėsi pas vargonininką Karolį Pukevičių.
1922 m. baigęs keturias gimnazijos klases būsimasis kompozitorius pradėjo mokytis Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje, baigė ir ją, ir muzikos mokyklą, kur mokėsi vargonauti pas J. Naujalį.
1926 m. K. Kaveckas įstojo į Lietuvos universitetą studijuoti pedagogikos, ten gavo ir vargonininko-chorvedžio vietą, 1929–1933 m. Paryžiaus muzikos mokykloje jis studijavo vargonų mokslą, dirigavimą ir kompoziciją, muzikos teorijos ir istorijos paskaitų klausėsi Sorbonos universitete, o Šv. Grigaliaus institute studijavo grigališkąjį choralą.
„Kaip pasakojo pats kompozitorius, visų šių mokslų galėjo ir nebūti. Lietuvos vyriausybė nusprendė, kad jis privalo tarnauti Lietuvos kariuomenėje, nes yra tik pirmo kurso studentas. K. Kaveckas keturis kartus ėjo pas konservatorijos direktorių, prašė, kad parašytų, jog jis yra penkto kurso studentas, tačiau jo prašymų niekas nepaisė. Ir tik apsilankius bažnyčioje bei paprašius šv. Antano pagalbos, penktasis jo prašymas buvo išgirstas“, – pasakojo R. Grušas.
Grįžęs į Lietuvą K. Kaveckas vis tiek buvo pašauktas į karo tarnybą, jis dirbo kuopos raštininku ir vadovavo karių chorui.

Nepamainomas švenčių chorvedys

Atlikęs karo prievolę K. Kaveckas aktyviai įsitraukė į muzikinį gyvenimą: vadovavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto mišriam chorui, dirbo Kauno arkikatedros bazilikos vargonininku. Vėliau jis išvyko į Vilnių, kur dirbo konservatorijos dėstytoju, vėliau – choro dirigavimo katedros vedėju, sukūrė daug dainų, instrumentinių kūrinių, parašė daug straipsnių, recenzijų.
K. Kaveckas buvo 1939 m. Kaune vykusios Pavasario federacijos dainų šventės dirigentas ir rajoninių dainų švenčių dirigentas, 1946–1990 m. – respublikinių dainų švenčių ir chorų sąskrydžių vyriausiasis dirigentas, chorų konsultantas, meno ir repertuarinių komisijų narys, chorų apžiūrų ir konkursų vertinimo komisijų pirmininkas, išugdė apie 70 choro dirigentų.
Kompozitorius mirė 1996 m. lapkričio 8 d. Vilniuje.

Tikras žemaitis

K. Kaveckas neužmiršo gimtinės – jis dalyvavo Mažeikių muzikos mokyklos veiklos 25-mečio ir 30-mečio šventėse, su Lietuvos radijo ir televizijos choru buvo atvežęs autorinę programą, parašė melodijas garsiajai dainai „Ten, kur Venta“ bei kitai dainai apie mūsų miestą – „Gyvuokit, Mažeikiai“.
Buvęs Mažeikių muzikos mokyklos direktorius R. Grušas prisimena: jam studijuojant muzikos akademijoje, dirigavimo egzamino metu K. Kaveckas paprašė sugroti taip pat Tirkšliuose gimusio kompozitoriaus Vytauto Klovos kūrinį „Mirštantis sveikina gyvenimą“. Po grojimo pagyrė, o toliau viso egzamino metu jie prakalbėjo apie pažįstamus kraštiečius.

Tirkšlių bažnyčios šventoriuje – akmuo, skirtas kompozitoriui atminti.

„Atvykęs į mūsų rajoną, kompozitorius visada prašydavo, kad jį nuvežtume į Tirkšlius. Nors senieji tirkšliškiai sakė, kad kraštiečio gimtojo namo jau nebėra, pats maestro man vis parodydavo nuo miestelio bažnyčios Kapų gatvės link stovintį pirmą dešinėje juodą namą ir sakydavo, kad štai čia jis gimęs. Jis turėjo fenomenalią atmintį – pasakodavo prisiminimus ne tik dienų, bet ir valandų tikslumu, o jo charakterį būtų galima apibūdinti keliais žodžiais: paprastas, nuoširdus, tikras žemaitis“, – prisiminė R. Grušas.

Atminimas gyvas

K. Kavecko 100-ųjų gimimo metinių proga Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčios šventoriuje buvo atidengtas memorialinis akmuo, viena Mažeikių miesto gatvių pavadinta kraštiečio vardu, mūsų mieste kas dvejus metus vyksta tradicinis K. Kavecko sakralinės muzikos festivalis „O Sacrum Convivium“. Tikimasi, kad kitais metais bus surengtas devintasis festivalis.
Mažeikių dailės mokyklos direktorius, skulptorius Zenonas Steponavičius sukūrė akmeninę kompoziciją, skirtą Vytautui Klovai ir K. Kaveckui.
„Buvo idėja ją pastatyti Tirkšlių miestelio bažnyčios šventoriuje, tačiau tam negauta vyskupo leidimo. Manau, kad reikėtų prie tos idėjos sugrįžti, o kompoziciją pastatyti prie Mažeikių muzikos mokyklos. Ji pavadinta V. Klovos vardu, tad čia tikrai tiktų, pagerbiant du iškilius mūsų krašto muzikus“, – kalbėjo R. Grušas.
Nuotr. iš redakcijos archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Rekomenduojami video