Į Krakių kaimo bendruomenės centro surengtą šventę susirinko dabartiniai kaimo gyventojai, buvę krakiškiai ir svečiai. Iškilmingai pastatytas ir pašventintas kryžius, pagerbti seniausi kaimo žmonės, susipažinta su Krakių istorija.
Šventė baigėsi svečių iš Tirkšlių koncertu.
DAUGELIS DIRBA MIESTE
Savo jubiliejų ant Ventos upės kranto įsikūrę Krakiai pasitinka su beveik septyniais šimtais gyventojų: vieni čia gyvena visą amžių, kiti atvykę šiek tiek vėliau, naujuose namuose kuriasi ir neseniai atvykusios šeimos. Kadangi kaimas visai netoli miesto, daugelis krakiškių dirba Mažeikiuose: didelių įstaigų ar įmonių ten nėra.
Šiuo metu Krakiuose veikia parduotuvė, jau per devyniasdešimt metų skaičiuojanti mokykla, pieno supirkimo punktas, biblioteka, medicinos punktas, prieš ketverius metus įkurtas Krakių kaimo bendruomenės centras, kuriam šiuo metu vadovauja Audronė Tenienė.
Anksčiau kaimas turėjo kultūros namus, kino demonstravimo punktą, valgyklą, lentpjūvę, vaikų darželį – Krakiai buvo vieno geriausių rajone kolūkio „Lenino keliu“ centras.
ŪKININKAI PADOVANOJO KRYŽIŲ
Krakiškių šventė prasidėjo šv. Mišiomis Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Kaimo aikštėje žmonės rinkosi prie ką tik pastatyto didžiulio ąžuolinio kryžiaus, kurį pašventino kanauninkas Vincentas Gauronskis, o Viekšnių bažnyčios klebonas Kęstutis Zybartas pasidžiaugė, kad Krakiuose pastatytas ne koks nors kitas paminklas, o kryžius, kuris yra tikėjimo, meilės ir vilties ženklas.
Kryžių per mėnesį vakarais sukūrė iš Sedos kilęs medžio drožėjas, tautodailininkas Liudas Šopauskas, o Krakiams jį padovanojo ūkininkai Valytė ir Alvydas Juškos.
Krakių bendruomenės centro pirmininkė A. Tenienė sakė, kad pastatyti kaime kryžių ūkininkai norėjo jau seniai – tai ilgai gyvavusi idėja.
„O dabar tai padaryti atsirado svarbus pretekstas – vis dėlto kaimui trys šimtai penkiasdešimt metų. Tai žmonės, kurie myli savo kaimą, serga už jį ir nėra jam abejingi“, – tikino A. Tenienė.
PRIMINĖ KAIMO ISTORIJĄ
Kraštotyrininkas, Krakiuose gyvenantis Algirdas Vilkas nušvietė šventės dalyviams kaimo istoriją, pažymėdamas, kad šio kaimo apylinkėse žmonės gyveno jau II–X amžiuje, bet pirmasis rašytinis šaltinis Krakių pavadinimą fiksuoja 1661 metais Viekšnių seniūnijos inventoriuje. Čia nurodytos 7 valstiečių pavardės, tačiau dokumentas išsilaikęs labai blogai ir sunkiai įskaitomas. Tos pačios pavardės pateiktos ir 1665 metų inventoriuje, esančiame toje pat inventorių byloje.
2005 metų rudenį netoli kelio Mažeikiai–Viekšniai, pamiškėje, kiek tolėliau už Krakių gyvenvietės, pastatytas Vyčio kryžiaus formos pilkas paminklas su įrašu, kad šiame miške 1948 metų sausį žuvo Žemaičių apygardos partizanai: „Alkos“ rinktinės narys, grupės vadas Albertas ŠvažasVanagas ir Pranas Šiuipys. Tai pirmas Mažeikių rajone pastatytas paminklas, žymintis pokario rezistencinių kovų partizanų žūties vietą.
PAGERBTI VYRIAUSIEJI
A. Vilko teigimu, Krakiuose gimė ir gyveno ne vienas garsus žmogus: Lietuvos karo aviacijos lakūnas A. Keršis, jo sesuo Elvyra Keršytė buvo dailininkė, kunigai Simanas Šultė, Kazimieras Andriuška, Stasys Mažeika, medikas – chirurgas J. Zubavičius, matematikos mokslų kandidatas V. Daukšas. Krakiuose gyveno ir Naikių pradinę mokyklą baigė ekonomistas, Žemės ūkio universiteto doc. Jurgis Žabaliūnas, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis veterinarijos karininkas Antanas Čapas.
Per Krakių kaimo jubiliejaus iškilmes susirinkusiųjų dėmesio susilaukė seniausieji kaimo žmonės: Zofija Strazdinienė, Jadvyga Žindulienė, Jonas Simaitis, Alfonsas Lengvenis ir Alfonsas Virkutis. Jiems padėkota už tai, kad į Krakių žemę giliai įleido šaknis, užaugino vaikus, susilaukė anūkų ir proanūkių.
Šventėje koncertavo Tirkšlių kultūros centro liaudiška kapela „Subatvakaris“.
Algirdo VILKO nuotraukos.: Krakiškių teigimu, tokios svarbios šventės kaime nebuvo jau seniai.
Kryžių kaimui paaukojo ūkininkai V. ir A. Juškos.
Nuo šiol Krakius saugosiantį kryžių pašventino kanauninkas V. Gauronskis.
Šventėje pagerbti vyriausi Krakių gyventojai.
