Kraštiečius subūrė Holokausto 80-osios metinės

Eisenos dalyviai rinkosi prie „Aitvaro“ malūno, pavenčiuose. Astos ŽUKAUSKIENĖS nuotr.

Minint Holokausto 80-ąsias metines Lietuvoje, mažeikiškiai susibūrė Atminties kelio eisenoje.
Atminties kelias, skirtas Holokausto aukoms pagerbti ir jų skaudžioms istorijoms prisiminti, veda per Lietuvos miestus ir miestelius. Birželį prasidėję renginiai tęsis iki metų pabaigos.

Prisiminė istorinius įvykius

Eisena prasidėjo pavenčiuose, ties „Aitvaro“ malūnu. Nuo jo buvo judama masinės žydų žudynių vietos link. Holokausto aukos įasmenintos eisenos dalyvių rankose neštais akmenėliais.
Žudynių vietoje ant akmenėlių užrašyti Mažeikių krašte gyvenusių žydų vardai buvo ištarti garsiai, o akmenėliai sudėti į Dovydo žvaigždę.
Apie skaudžią 1941 m. vasarą susirinkusiesiems priminė Mažeikių muziejaus istorikas Vytautas Ramanauskas, pasitelkdamas tikrus įvykių liudijimus.

Atminties kelio eisenoje – mažeikiškiai ir Holokausto aukas pagerbti atvykę svečiai. Autorės nuotr.

„Man šiurpiausia yra suvokti žmogaus trapumą. Kiek jis gali būti silpnas, kad paimtų ginklą ir šaudytų į kitą žmogų, ypač vaiką. Juk tie šaudytojai buvo ir tikintys žmonės, turėjo savo šeimas, gyveno paprastus gyvenimus. O po to lengvai paima ginklą ir žudo kitus“, – kalbėjo V. Ramanauskas.
Plačiau apie Holokaustą kalbėjo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovo pavaduotoja Ingrida Vilkienė. Apžvelgusi Antrojo pasaulinio karo įvykius, ji pabrėžė Atminties kelio vaidmens mūsų visuomenėje svarbą: „Tai yra mūsų visų tragedija.
Mes turime žinoti istoriją, turime žinoti ją tokią, kokia ji buvo. Kitaip kelio į priekį nebus.“

Kvietė mokytis iš klaidų

Atminties kelyje daug dėmesio skirta Holokausto įvykių reikšmei pabrėžti ir istorinių žinių perdavimo iš kartos į kartą svarbai akcentuoti.
Izraelio valstybės ambasadoriaus pavaduotoja, konsulė Adi Cohen-Hazanov teigė: norint nekartoti senų klaidų, reikia kalbėti apie holokausto įvykius ir mokyti jaunimą sunkių istorijos pamokų.
„Mes privalome ir toliau mokyti apie Holokausto įvykius. Dabar ir visada. Tai yra geriausia vakcina nuo neapykantos viruso. Tai yra moralinė pamoka, atskleidžianti, jog mes negalime pamiršti skaudžių praeities įvykių“, – sakė A. Cohen-Hazanov.
Mažeikių rajono savivaldybės meras Vidmantas Macevičius pritarė minėjime dalyvavusiai viešniai, sakydamas, kad, norint eiti į priekį, privalu žinoti istoriją ir tas žinias perduoti jaunimui.
„Kuo mes geriau žinosime istoriją ir į ją įsijausime, tuo mes labiau sunaikinsime antisemitizmo daigų apraiškas, joms dar neišdygus“, – akcentavo V. Macevičius.

Atskleidė Holokausto aukų istorijas

Atminties kelio dalyviai stojo į akistatą su istorija. Astos ŽUKAUSKIENĖS nuotr.

Holokausto 80-ųjų metinių minėjimo pagrindinis akcentas – iš nebūties prikeltos atskirų šeimų ir iškilių Mažeikių krašto asmenybių istorijos.
A. Cohen-Hazanov mažeikiškiams pristatė minėjime taip pat dalyvavusio jos vyro šeimos, kilusios iš Laižuvos, istoriją. Ji teigė, kad nors Izraelio ambasados Lietuvoje ekonomikos patarėjo Konstantino Hazanov artimieji holokausto Lietuvoje neišgyveno, jis yra gyvas istorijos Lietuvos bendruomenėje įrodymas.
Žydų kilmės lietuvių poeto, vertėjo ir publicisto, mūsų kraštiečio Alfonso Bukonto šeimos istoriją priminė Mažeikių Gabijos gimnazijos mokiniai. Poeto akimis ir potyriais buvo atskleisti ne tik to meto įvykiai, bet ir žmonių, nuo skaudžios lemties išgelbėjusių mažą žydų berniuką, istorija. Viena jų – Kotryna Šulcienė.
Atminties kelio eisenoje dalyvavę moters vaikaičiai Rolandas ir Rita Jankauskai didžiuojasi savo senelės drąsa, teisingumu ir žmogiškumu. Jie tiki, kad, minint šią sukaktį, svarbu prisiminti ir tuos, kurie gelbėjo žydų gyvybes.
Apie pagalbą ir artimus ryšius su žydų tautybės asmenimis dalijosi vienintelė Mažeikiuose gyvenanti pasaulio teisuolė Genovaitė Dugnienė.

Abejingumo ir nepakantumo problema

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis kalbėjo apie holokausto laikotarpiu vyravusią abejingumo problemą. Ji, pasak S. Kerbelio, negali įsišaknyti.
„Tikiu, kad Lietuvoje vykstantys Atminties keliai yra viltis abejingumui išnykti“, – sakė S. Kerbelis.
Holokausto tragedija paženklinta ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija, 1941-ųjų metų vasarą buvo sušaudyti 24 gimnazijos žydų tautybės gimnazistai ir 4 mokytojai.
Gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė kalbėjo: „Kasmet šią dieną pagalvoju: ką turėjo jausti mokyklos direktorius, 1941-ųjų rugsėjį iš mokinių sąrašo išbraukdamas puikius, gabius, gyvenimą ir žmones mylinčius moksleivius…
Kviečiu visus – ne tik čia esančius, visus lietuvius – supratimo ir tolerancijos kitaip mąstančiam, kitaip atrodančiam, kitą religiją išpažįstančiam ar tiesiog kitą nuomonę turinčiam žmogui.“

Smuiko ir fleitos garsams pritariant iš nebūties prikeltos Mažeikių krašto asmenybių istorijos. Astos ŽUKAUSKIENĖS nuotr.

„Atminties kelias“ – nacionalinis projektas

80-osioms Holokausto metinėms skirta eisena Mažeikiuose yra nacionalinio projekto „Atminties kelias 1941–2021“ dalis.
Šį projektą inicijuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais.
Renginiai, skirti šalies miestų ir miestelių žydų bendruomenių sunaikinimo 80-osioms metinėms paminėti, prasidėjo birželį ir tęsis iki gruodžio mėnesio.
Rugpjūčio 4 dieną tragišką sukaktį minėjo Akmenės rajono žmonės – Klykolių kaime buvusios sinagogos vietoje buvo atidengtas paminklas, iš Akmenės miesto aikštės susirinkusieji į eiseną vyko į Mažeikių žydų kapines. Čia vyko paminėjimo ceremonija, buvo padėti atminties akmenėliai su žinomų nužudytų Akmenės žydų vardais.
Goda KIRKILAITĖ

Astos ŽUKAUSKIENĖS nuotr.
Holokausto aukos įasmenintos eisenoje dalyvavusių žmonių rankose neštais akmenėliais. Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*