Kritinis mąstymas – kompetencija, kurios trūkumą pajutęs šiuolaikinis pasaulis staiga, be galimybės sugrįžti, gali įtraukti į informacijos pančius.
Mintimis apie tai, kaip pradinių klasių mokiniai mokomi kritiškai mąstyti ir kodėl tai yra svarbu, dalijosi Mažeikių „Vyturio“ pradinės mokyklos mokytoja metodininkė Bernadeta Jarmoškienė.
Integruojama į kasdienes užduotis
Pasak pašnekovės, kritinis mąstymas prasideda nuo klausimų ir problemų, kurias reikia išspręsti. „Kritiškai mąstantys vaikai domisi pasauliu, pamatę ką nors naujo natūraliai nori sužinoti, kas tai, klausia ir ieško atsakymų.
Šiuolaikiniai vaikai, augdami socialinių tinklų ir gausiame informacijos sraute, mokosi suvokti, kad svarbu ne tik žinoti faktus, bet ir juos patikrinti“, – sakė B. Jarmoškienė.
Pedagogė įsitikinusi: kritinį mąstymą būtina ugdyti jau pradinėje mokykloje. Tai – esminė pradinio ugdymo kompetencija, padedanti analizuoti ir vertinti informaciją, spręsti problemas bei kūrybiškai mąstyti.
„Vaikų požiūris į mokymąsi ir pasaulį formuojasi ankstyvame amžiuje. Jie mokosi ne tik įsiminti informaciją, bet ir klausti, aiškintis, abejoti. Tai padeda tapti savarankiškiems, atsakingiems ir labiau pasitikėti savo jėgomis. Jei vaikas neturi įgūdžių kelti klausimų, vertinti, kas teisinga, o kas ne, jis gali tiesiog sutikti su tuo, ką sako kiti – net jei tai klaidinga ar žalinga. Be kritinio mąstymo vaikui, o vėliau ir suaugusiajam, gali būti sunkiau priimti sprendimus ir orientuotis pasaulyje.
Taip pat svarbu mokėti išklausyti, priimti kitą, būti tolerantiškam, bet turėti ir savo nuomonę“, – pabrėžė ji.
Pašnekovė kritinio mąstymo ugdymą įtraukia į kasdienes savo klasės mokinių veiklas – tekstų analizę, uždavinių sprendimą, situacijų aptarimą ir akcentuoja proceso svarbą labiau nei patį teisingą atsakymą.
Vienas iš požymių – drąsa suklysti
Pedagogė kartu su mokiniais diskutuoja, užduoda ir atsako į klausimus „kodėl?“, „kaip tu manai?“, moko lyginti skirtingus informacijos šaltinius, ieškoti faktų, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę.
„Vaiko galvoje vykstantį mąstymo procesą išduoda klausimai „kodėl?“, „iš kur gavome tokį atsakymą?“. Mąstantys vaikai nebijo pasakyti „aš nesuprantu“.
Mąstymo pažangą rodo aklas informacijos nepriėmimas – prašoma paaiškinimų ar net įrodymų, gebėjimas palyginti skirtingas nuomones ir išsakyti savąją, savanoriškas atsakymų pagrindimas argumentais, o ne tik „man taip atrodo“. Taip pat ir atsakymų nekopijavimas nuo kitų – „aš irgi taip pat galvoju kaip draugas“, – tvirtino B. Jarmoškienė.
Mokytoja pastebi, kad kritiškai mąstantis vaikas pripažįsta klaidas, nebijo suklysti, spręsdamas užduotis paaiškina, kaip galvojo, o ne tik pateikia rezultatą. Tai rodo, kad vaikas mokosi ne tik atsakyti, bet ir mąstyti.
Dažniausios kliūtys kritiniam mąstymui – greitas rezultatas, skubėjimas ir vieno „teisingo“ atsakymo ieškojimas. Būtent todėl vaikai bijo suklysti ar pasakyti „neteisingai“.
„Neretai rišliai ir argumentuotai išreikšti mintis sunku ir dėl kalbinių gebėjimų. Todėl labai daug dėmesio skiriu saugios aplinkos kūrimui, atviram bendravimui. Klaidos yra mokymosi dalis, o mąstymo procesas vertinamas labiau nei pats rezultatas“, – dėstė „Vyturio“ pradinės mokyklos mokytoja.
Svarbi saugi aplinka
Šiuo metu B. Jarmoškienės mokiniai – trečiokai. Vaikams patinka vadinamasis minčių lietus, žaidimai, projektai, STEAM praktinė veikla – jie smalsūs ir aktyvūs.
„Nuolat skatinu domėtis, eksperimentuoti, išbandyti ir diskutuoti. Ir jiems tai patinka! Mokau klausti: kas tai pasakė? Iš kur ši informacija? Ar yra įrodymų?
Lietuvių kalbos ir literatūros pamokoje mokėmės, kaip skirti faktą nuo nuomonės. Projektų metu raginu mokinius ieškoti informacijos bent keliuose šaltiniuose, nepasikliauti tik internete rasta informacija.
Ne mažiau svarbi ir emocija. Jei informacija vaiką piktina, gąsdina, raginu sustoti ir patikrinti, pasikalbėti su suaugusiuoju.
Klasėje kuriu saugią aplinką, kurioje mokiniai gali abejoti, klausti, o svarbiausia – nebijoti klysti. Pertraukų metu taip pat iškyla problemų ir įvairių klausimų, kuriuos aiškinamės, tariamės, išklausome vieni kitus ir kartu priimame sprendimus. Tai primena ir mūsų klasės šių mokslo metų šūkis: „Neklysta tie, kurie nieko nedaro!“ – pasakojo pedagogė.
Mažeikių „Vyturio“ pradinės mokyklos mokytoja metodininkė B. Jarmoškienė primena, kad kritinį mąstymą galima ir reikia lavinti, o tai pradėti daryti niekada nėra per vėlu.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
