Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Statistika negailestinga – sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje nuolatos auga.
Higienos instituto duomenimis, nuo 1997 m. sergančiųjų skaičius išaugo 40 proc. ir 2012 m. siekė beveik 18 tūkst.
Pernai piktybiniai navikai buvo antra pagal dažnumą mirties priežastis šalyje.
Dažniausia kritinė liga – vėžys
Higienos instituto duomenimis, 2016 m. piktybiniai navikai buvo antra pagal dažnumą mirties priežastis šalyje. Nuo jų praėjusiais metais mirė 17,7 proc. moterų – daugiausia dėl krūties, storosios žarnos ir kiaušidžių piktybinių navikų, ir 22,3 proc. vyrų – daugiausia dėl trachėjos, bronchų, plaučių ir prostatos onkologinių ligų.
Nuo kraujotakos sistemos ligų, kurios buvo pirma pagal dažnumą mirties priežastis šalyje, mirė 64,4 proc. moterų ir 47,8 proc. vyrų.
Šalies tendencijos atsispindi gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ naujausioje statistikoje. Dažniausia kritinė liga, už kurią bendrovės klientai pastaruosius trejus metus gavo išmokas, buvo vėžys.
Kritinių ligų draudimas užtikrina išmoką sunkių ligų, tokių kaip vėžys, insultas ar infarktas atveju. Dažniausiai išmokos gautos susirgus lytinės sistemos, krūties ir prostatos piktybiniais navikais.
„Šalyje ne tik didėja sergančiųjų kritinėmis ligomis skaičius, bet ir jaunėja amžius. Išmokas už onkologines ligas išmokame nė trisdešimties nesulaukusiems savo klientams. Tokia statistika verčia susimąstyti, pagalvoti apie save. Gyvybės draudimas negali apsaugoti nuo sunkios ligos, tačiau išmoka, gauta susirgus, gali padėti kovoti su liga, rinktis efektyvų gydymą ir reabilitaciją“, – sako „Aviva Lietuva“ vyr. draudimo rizikos vertintojas, gydytojas Šarūnas Žemaitis.
Vidutinė išmoka – 10 tūkst. eurų
Per pastaruosius trejus metus kritinių ligų draudimą pasirinkusių įmonės klientų skaičius augo beveik dešimtadaliu. Atitinkamai didėjo ir išmokų už kritines ligas suma. Vien praėjusiais metais išmokėta 621 tūkstantis eurų.
Vidutinė išmoka kritine liga susirgusiam klientui siekia 10 tūkst. eurų. Didžiausios išmokos siekė 58 tūkst. eurų už skydliaukės vėžį ir 51 tūkst. eurų už ūmų miokardo infarktą. Kitos ligos, už kurias išmokėtos didžiausios sumos, buvo prostatos, skydliaukės, kepenų ir gimdos gleivinės onkologinės ligos.
„Vėžio atsiradimo priežastys iki šiol nėra iki galo aiškios. Tai lemia daugelis veiksnių. Vis dėl to, specialistai vieningai sutaria, kad efektyvi vėžio profilaktika yra imuniteto stiprinimas sveikai maitinantis, sportuojant ir kokybiškai pailsint. Taip pat svarbu atsisakyti žalingų įpročių ir vengti streso“, – komentuoja Š. Žemaitis.
