Kultūros centrui – pinigai ir darbuotojai, seniūnijoms – rūpestis pastatais

Pagal Kultūros skyriaus parengtą projektą, kaimo kultūros namai turėtų tapti Savivaldybės kultūros centro filialais.
Seniūnijų kultūros darbuotojai tam pritaria. Seniūnai nesutinka likti ūkvedžiais. Jiems ir toliau tektų rūpintis pastatų, kuriuose įsikurs filialai, priežiūra, remontu, šildymu. BŪTINAS JURIDINIS STATUSAS
Savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Angelė Rupkutė „Santarvei“ paaiškino, kad tinklo pertvarką paspartino nuo 2005 metų sausio veikiantis Kultūros centrų įstatymas.
2001 metais Savivaldybės kultūros centro filialus perdavus seniūnijoms, jie neteko juridinio statuso.
„Seniūnijose dirbantys kultūros darbuotojai negali dalyvauti Savivaldybės, Apskrities administracijų, Kultūros ministerijos rengiamuose konkursuose ir gauti lėšų kultūrinei veiklai. Be juridinio statuso, kultūros įstaigos kaime neturi ateities, nes Savivaldybės biudžeto galimybės ribotos“, – teigė A. Rupkutė.
Anot Kultūros skyriaus vedėjos, kai kurie apskrities rajonai jau išsprendė problemą: kaimo kultūros įstaigos tapo savarankiškais centrais ar filialais. Panašus modelis siūlomas ir mūsų rajone.
„Viekšnių ir Sedos kultūros namai galėtų tapti savarankiškais centrais, kiti penkiolika – filialais. Arba savarankišką centrą su filialais galėtų turėti kiekviena seniūnija“, – samprotavo pašnekovė.
Kultūros centrų įstatymas numato darbuotojų atestaciją, kuri lems jų atlyginimus. Seniūnijų kultūros darbuotojams atestacija netaikoma.
„Kultūros darbuotojų atlyginimai vargani, atestacija – galimybė juos padidinti“, – teigė A. Rupkutė.

KULTŪROS DARBUOTOJAI NORI POKYČIŲ
Kaimo kultūros darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininkė Regina Stonkuvienė „Santarvei“ sakė, kad daugelis darbuotojų seniai laukia permainų. Ne tik dabar, bet ir prieš metus profsąjungos nariai kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydami spręsti juridinio statuso problemą.
R. Stonkuvienė, Leckavoje dirbanti kultūrinio darbo organizatore, teigė, kad daugelis jos kolegų pasisako už Savivaldybės kultūros centro filialų steigimą.
„Mūsų materialinė bazė labai prasta, sunku būtų išgyventi savarankiškai. Be to, kuriant savarankiškus centrus, būtų atleidžiami darbuotojai. Kas garantuotų, kad paskelbus konkursą neatsiras norinčiųjų užimti jų vietas“, – teigė pašnekovė.
R. Stonkuvienė įsitikinusi, kad juridinis statusas padėtų spręsti finansines problemas. Kultūros darbuotojai nusiteikę rengti projektus, dalyvauti įvairiuose konkursuose finansavimui gauti.
Sedos kultūrinio darbo organizatorius Gintautas Griškėnas „Santarvei“ teigė, jog negalėtų skųstis dėl dabartinės padėties: su seniūnu sutaria, sulaukia pagalbos. Tačiau biudžete trūkstant lėšų, seniūnijos parama ribota.
„Neturinčios juridinio statuso kaimo kultūros įstaigos – neturi ateities, nes negalime pritraukti lėšų iš šalies “, – teigė pašnekovas.

SENIŪNAI NENORI BŪTI PRIŽIŪRĖTOJAI
Neseniai vykusiame pasitarime, kuriame jau trečią kartą su seniūnais buvo aptariama rajono kultūros įstaigų pertvarka, netrūko diskusijų ir karštų ginčų.
„Seniūnai sutinka, kad būtų nustatytas kultūros įstaigų juridinis statusas, tačiau permainos turėtų būti naudingos visiems. Deja, kol kas yra daug neaiškių klausimų“, – „Santarvei“ teigė Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė. Anot jos, juridinį statusą kultūros namai galėtų įgyti, tapę savarankiškomis įstaigomis ar seniūnijų kultūros centrų, o ne Savivaldybės kultūros centro filialais.
„Pinigai, keliaudami centralizuotai, gali pakelėje išsibarstyti“, – replikavo pašnekovė.
Šerkšnėnų seniūnas Alfonsas Šakauskas taip pat įžvelgė centralizuoto pinigų skirstymo trūkumų. Jis pasidžiaugė, kad seniūnijos kultūros darbuotojai jau sugebėjo uždirbti apie 6 tūkst. litų. Šie pinigai liko vietos kultūriniam darbui organizuoti.
„Jeigu pinigai patektų į centralizuotą katilą, vargu ar jie besugrįžtų vietos bendruomenei“, – abejojo A. Šakauskas.
Savivaldybės kultūros centrui būtų perduotas visas materialusis turtas, išskyrus statinius. Seniūnijos ir toliau turėtų prižiūrėti, remontuoti, garantuoti patalpų šildymą statiniuose, kuriuose įsikurs Savivaldybės centro filialai.
Seniūnai nesutinka likti ūkvedžiais.
A. Šakauskas pastebėjo ir kitą pertvarkos trūkumą: „Su seniūnijos kultūros darbuotojais nesunku buvo susitarti, kad jie padirbėtų savaitgaliais ar pasibaigus darbo valandoms. Kitos įstaigos darbuotojų nepakomanduosi“.

VICEMERAS PRIMINĖ ARTĖJANČIUS RINKIMUS
Kai kuriems mažeikiškiams noras seniūnijose steigti Savivaldybės kultūros centro filialus primena sovietinius laikus – Maskvos norą valdyti iš aukščiau.
„Dabar daugelis atsisako centralizuoto valdymo, mes norime grįžti į praeitį“, – kritiškai planuojamas permainas vertina ir Savivaldybės mero pavaduotojas, Tarybos kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Siminkevičius.
„Jeigu Kultūros centras pasiima darbuotojus, atiduokime jiems ir pastatus“, – per susitikimą siūlė balsuoti Tirkšlių seniūnas Klemas Sobutas.
Rajono vicemeras Viktoras Bugnevičius „Santarvei“ teigė, kad seniūnai, pagal valstybės politiką, turėtų užsiimti viešuoju administravimu, t.y. garantuoti, jog seniūnijoje būtų teikiamos tam tikros paslaugos.
„Šiuo atveju susiduriame su psichologine problema – seniūnams norėtųsi ir toliau vadovauti kultūros darbuotojams“, – nepasitenkinimo priežastį nurodė vicemeras.
Jeigu dėl seniūnų kaltės nepavyks laiku nustatyti kaimo kultūros įstaigų juridinio statuso ir dėl to nukentės ne tik kultūrinė veikla, bet ir darbuotojų atlyginimas, V. Bugnevičius žadėjo per kitais metais vyksiančius rinkimus į Savivaldybės tarybą žmonėms išrėžti visą teisybę.

PERTVARKA NEBUS SKUBINAMA
Kultūros skyrius jau buvo parengęs Savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl kultūros įstaigų tinklo pertvarkymo. Nuo 2006 m. sausio 1 dienos kaimuose turėjo pradėti veikti Savivaldybės kultūros centro filialai.
V. Bugnevičius informavo, kad planus šiek tiek pakoregavo jo dalyvavimas Vilniuje vykusiame rajonų vadovų susitikime su kultūros ministru. Anot jo, pirmą kartą per 15 metų buvo bandoma sudėlioti kultūros strategiją.
Buvo iškeltas klausimas dėl Vietos savivaldos įstatymo pataisos, kurią priėmus, kultūra būtų valstybės, o ne savivaldybių savarankiška funkcija.
„Jeigu valstybė užsakytų politiką, skirtų ir pinigų jai įgyvendinti. Pasikeistų ne tik finansavimas, bet ir požiūris į juridiškumą, atsirastų bendri rėmai, kaip ką daryti“, – samprotavo vicemeras.
V. Bugnevičius patikino, kad permainos rajone nebus skubinamos. Tuo labiau kad kalbama apie naują valstybės politiką, atidėta kultūros darbuotojų atestacija. „Diskutuosime, tarsimės, kol rasime kompromisą, visiems tinkamiausią sprendimą“, – tikino vicemeras.
Galutinį žodį tars Savivaldybės taryba.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Skip to content