Metams likus iki šios Savivaldybės tarybos kadencijos pabaigos, vis labiau pagrįsta atrodo tarp gyventojų tvyranti nuomonė, kad į politiką einama tik tam, jog galima būtų pasirūpinti savais interesais. 
TARYBOJE – ĮDOMŪS
SPRENDIMAI
Šį teiginį iliustruoja ketvirtadienį vykęs Tarybos posėdis.
Pagrindiniai klausimai buvo susiję su pačiais Tarybos nariais: iš Žemės ūkio rėmimo fondo norėta apmokėti už apylinkių seniūnams skirtų mašinų „Škoda“ nuomą (naujuosius automobilius turėtų aptarnauti Tarybos nariui Zenonui Ramonui priklausanti įmonė „Tripletas“), „Mažeikių šilumos tinklams“ (Taryboje ši bendrovė turi net du atstovus) skirta 1,5 mln. litų.
Taip pat Tarybai pristatytas projektas dėl daugiabučių bendrabučio tipo gyvenamųjų namų elektros tinklų rekonstrukcijos (Ekonomikos komitete buvo užsiminta, kad darbus turėtų administruoti Mažeikių butų ūkis, kurio direktorius yra Vidmandas Stonkus).
„Ką padarysi, kad taip sutapo“, – „Santarvei“ sakė opozicijos lyderis J. Jurkus.
„Santarvės“ žiniomis, savo eilės laukia ir meras Vilhelmas Džiugelis bei liberalcentristas Algimantas Urnikis, norintys privatizuoti Mažeikių greitąją medicinos pagalbą.
PAŽEIDĖ NUOSTATUS
Ketvirtadienį Savivaldybės tarybai buvo pristatytas sprendimo projektas dėl lėšų skyrimo seniūnijoms iš Žemės ūkio rėmimo fondo sumokėti transporto nuomos pirmąją įmoką. UAB „Autoairis“ Mažeikių rajono savivaldybės administracijos seniūnijoms išnuomojo 8 automobilius „Škoda“. Pagal sutartį pirmoji įmoka yra 28,8 tūkst. litų.
Posėdyje Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Algimantas Čepys užprotestavo tokio sprendimo galimybę. Anot jo, Žemės ūkio rėmimo fondo nuostatuose nėra numatyta ilgalaikė turto nuoma seniūnijoms. Mašinų skyrimas nėra parama žemės ūkiui.
„Turi būti tvarkingai sudaryta nuomos sutartis. Galbūt Savivaldybė kur nors kitur suras laisvesnių pinigų šioms mašinoms“, – kalbėjo A. Čepys.
Vicemeras Jonas Siminkevičius Tarybos nariams priminė, kad seniūnai važinėja senais, didelių išlaidų reikalaujančiais automobiliais. Jis akcentavo, kad su įmone „Autoairis“ jau yra sudarytos sutartys, todėl pinigai turi būti sumokėti.
Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto pirmininkas Gintautas Šmaižys atkreipė politikų dėmesį į tai, kad sprendimo projekto gale Savivaldybės juridinio skyriaus vedėja Gražina Deltuvienė parašė, jog seniūnijoms yra paskirta dalis žemės ūkio funkcijų, todėl yra galimybė skirti lėšas iš Žemės ūkio rėmimo fondo.
„Nemanau, kad šios išvados atsirado šiaip sau“, – teigė politikas.
„Santarvei“ G. Šmaižys sakė suprantąs, kad seniūnijoms yra reikalingos naujos mašinos, tačiau nesuvokiąs, kodėl norima priimti neteisėtus sprendimus. Anot jo, reikėjo iš anksto išsiaiškinti, ar galima skirti pinigus iš Žemės ūkio rėmimo fondo.
„Blogiausia, kad Savivaldybės juristė rašo, jog tai yra teisėta. Tada kaip išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra teisus? Nejaugi Savivaldybės administracija neturi darbuotojų, kurie galėtų iš karto įvertinti sprendimo projekto teisėtumą? Dabar Ekonomikos komitete mes tvirtiname vienus sprendimus, o Tarybos posėdyje tiesiog „iš tribūnos“ yra siūlomi pataisymai. Vadinasi, administracija neatlieka savo darbo iki galo, kažkur skuba“, – piktinosi socialdemokratas.
Anot G. Šmaižio, piktina ir faktas, kad, nelaukiant Tarybos sprendimo, pinigai už „Škodų“ nuomą jau yra sumokėti. „O jeigu Taryba ir per kitą posėdį nepriims sprendimo? Kas tada bus? Akivaizdu, kad Taryba yra ignoruojama. Kam tada reikia kišti Tarybos nariams tuos sprendimų projektus, jeigu kažkas jau iš anksto yra priėmęs sprendimą?“ – klausė G. Šmaižys.
PRASIDĖJO JUDĖJIMAS
Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto pirmininkas prisipažino pastebėjęs, kad pastaruoju metu kai kurie Tarybos nariai ypač susirūpino savais ar savo įmonių interesais. Be to, būna sprendimų projektų, kuriems komiteto nariai nepritaria, tačiau po kurio laiko paaiškėja, kad „viskas eina į priekį“, nes valdančioji koalicija „savo biure“ priima tokį sprendimą, kuris naudingas jos nariams.
Kaip pavyzdį, G. Šmaižys paminėjo projektą dėl gėlynų, kurį Ekonomikos komitetas atmetė dėl nepakankamo ekonominio pagrįstumo.
„Tačiau dabar matau, kad darbai jau pradėti“, – stebėjosi pirmininkas.
G. Šmaižio nuomone, pastaruoju metu labai jaučiama, kad jau nebetoli rinkimai į vietos tarybas.
„Iš tikrųjų yra judėjimas. Jokių kardinalių strateginių sprendimų Taryboje nebepriimama. Svarstoma tik tai, kokias duris užmūryti, kaip kokiuose įstatuose kabutes nubraukti. Nekalbame apie tai, ką darysime su šildymu, sveikatos apsauga, kaip reorganizuosime mokyklas. Juk yra N klausimų! Viską po kriauklelę išnešiojame ir toliau einame“, – piktinosi socialdemokratas.
RIEKĖ
IŠBADĖJUSIEMS
Kadangi „Tripleto“ savininkas Z. Ramonas yra opozicijos narys, G. Šmaižys nenorėjo kalbėti apie seniūnams skirtų automoblių nuomos sąlygų sudarymo teisėtumą.
Sąlygose buvo įrašyta, kad bus nuomojami tik tie automobiliai, kurių aptarnavimo stotys yra Mažeikiuose. Motyvuota, kad taip būsią pigiau.
Iš keturių gautų pasiūlymų, buvo pasirinkta įmonė „Autoairis“. Paklausus, kodėl pasirinkta būtent šita įmonė, komisijos pirmininkas Romualdas Sakalauskas „Santarvei“ atsakė: „Nes tai – vieni iš arčiausiai esančių atstovų, prekiaujančių „Škodomis“.
Beje, būtent Z. Ramonas pirmasis pradėjo seniūnams kalbėti apie jų pasenusias mašinas, tikino, jog jiems reikia naujų, ir pasakojo apie „Triplete“ esančių mašinų privalumus.
„Išbadėjusiems parodė duonos riekę“, – juokavo spaudoje savo pavardės nenorėjęs skelbti Savivaldybės darbuotojas.
Meras Vilhelmas Džiugelis teigė, kad sprendžiant šitą klausimą jokių privačių interesų nebuvę. Anot jo, taip galima įtarti bet kurį Tarybos narį.
„Manau, kad padarėme labai gerą darbą, nes seniūnai įrodė, jog jiems mirtinai reikia tų mašinų. Šitą nuomą aš prisiimu sau kaip nuopelną, nes iki šiol nėra buvę, kad seniūnai gautų naujas mašinas. Taigi meras ne vien sau perka naują mašiną, bet ir visiems, kam reikia“, – „Santarvei“ kalbėjo V. Džiugelis.
REVERANSAS
OPOZICIJAI?
Ketvirtadienį Taryba gana dosniai „pamalonino“ ir opozicijos lyderį, socialdemokratą J. Jurkų. Jo vadovaujamiems „Mažeikių šilumos tinklams“ iš aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos buvo skirta 1,5 mln. litų.
Tarybos nariams buvo pateikti du sprendimo projektai: viename numatoma skirti milijoną litų, kitame – 1,5 mln. litų.
Pastarasis variantas, nors su juo Tarybos nariai susipažino tik per posėdį, politikams pasirodė teisingesnis.
„Mes turime džiaugtis, jeigu pinigai nueina opozicijai. Matyt, pusantro milijono duoda tam, kad patylėtume. Biesas žino, kodėl pozicija taip daro“, – „Santarvei“ sakė G. Šmaižys.
Taryba nutarė skirti 1,5 mln. litų subsidiją Mažeikių katilinei modernizuoti. Taip pat nurodoma kreiptis į UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ valdybą (jos pirmininkas – Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius) dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Susirinkime numatyta svarstyti įstatinio kapitalo padidinimą papildomais įnašais, išleidžiant 200 tūkst. paprastųjų akcijų 10 Lt nominalios vertės. Jos turėtų būti perduotos Savivaldybei.
Kadangi tie pinigai nebuvo numatyti Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2005 metų priemonių sąmatoje, Taryba nutarė sumažinti lėšas, numatytas Europos Sąjungos ISPA ir SAPARD fondų remiamiems projektams iš dalies finansuoti bei Krakių gyvenvietės nuotėkų šalinimo sistemai ir valyklai projektuoti.
B. Kryžius garantavo, kad šis pinigų atėmimas yra laikinas.
„Jeigu kalbėsime apie mano politinius interesus, tai manęs visai nejaudina tai, kad Jurkus yra opozicijos lyderis. Mano pusėje yra dešimt žmonių, todėl aš jaučiuosi labai ramiai. Paprasčiausiai jis, kaip buvęs Seimo narys, turi patirties ir visiems įrodė, kad Šilumos tinklams yra būtina ši subsidija“, – „Santarvei“ kalbėjo V. Džiugelis.
Apie savo privačius interesus meras nenorėjo kalbėti. Priminus „greitąją“, V. Džiugelis pareiškė, kad jis neketina jos privatizuoti.
NESIEJA
SU NORU PAPIRKTI
„Santarvei“ J. Jurkus sakė, kad gautos lėšos bus naudojamos kondensaciniam šilumokaičiui statyti.
Šis įrenginys turėtų surinkti garus, juos grąžinti į šildymo sistemą. Tai leistų sutaupyti kuro, o į orą patektų tik šilti dūmai. Atsipirktų išlaidos, kurios padidėjo sparčiai brangstant kurui. Be to, gerokai sumažėtų tarša.
Anot „Mažeikių šilumos tinklų“ generalinio direktoriaus, prietaisas atsipirktų per penkerius metus.
J. Jurkus negalėjo garantuoti, kad, pastačius šilumokaitį, kaina už šilumą kurį laiką nedidės. Jis akcentavo, kad Mažeikių šilumos tinklai – vienintelė įmonė Lietuvoje, nekėlusi kainos penkerius metus.
„Neuždavinėkite tokių klausimų, o paklauskite, ką mes iš to išlošime! Ar aš galiu pasakyti, kokia rytoj bus mazuto kaina?“ – piktinosi J. Jurkus.
Tarybos sprendimo politikas nenorėjo susieti su tuo, kad jis yra opozicijos lyderis.
„Čia Savivaldybės, o ne Jurkaus turtas, todėl būtų didelė nesąmonė sieti tai su papirkinėjimu“, – sakė jis.
G. Šmaižys neabejoja, kad šilumokaitis turėtų duoti didelį ekonominį efektą.
„Jeigu įmonė nėra ruošiama privatizuoti, tai iš tikrųjų tikslinga, kad tas prietaisas būtų pastatytas“.
Socialdemokratas abejoja kitkuo: „Negalima tikėtis, kad kainos neaugs. Jos didės. Tačiau jeigu įmonę numatoma privatizuoti, tai šįkart be reikalo išmetėme pinigus. Šios kadencijos Taryba nespės to padaryti, tačiau kita… Kas gali neleisti to padaryti? O tai jau nuo mūsų pačių priklauso. Būtų gerai, kad žmonės pradėtų galvoti, už kokius politikus balsuoja per rinkimus“, – kalbėjo Ekonomikos komiteto pirmininkas.
Tęsinys kitame numeryje
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
