Kūrybos vakare-koncerte dalyvavo ir tirkšliškių „Subatvakaris“

„Subatvakario“ kvartetas.

Prieš devynerius metus Klaipėdoje, Žvejų rūmuose, vyko mano kūrybos vakaras. Šiemet Klaipėdos meno kolektyvo „Šeimyna“ vadovė Danutė Krakauskienė sugalvojo tokį kūrybos vakarą pakartoti.
Iš tiesų, tai buvo visai kitoks vakaras. Dabar D. Krakauskienė pakvietė dalyvauti pagarsėjusią Prano Škimelio vadovaujamą kapelą „Klaipėda“, pajėgų Kretingos trečiojo amžiaus universiteto moterų ansamblį, vadovaujamą Alfonso Žilio, Tirkšlių „Subatvakario“ kapelą, kuriai vadovauja Antanas Erlickas. Padainuoti kelis kupletus iš Vilimo Malinausko ir mano – Juozo Elekšio operetės „Laumės pirtyje“ pakviesta gerai žinoma Klaipėdos muzikinio teatro aktorė Judita Butkytė.
Taigi, dalyviai buvo labai stiprūs, turintys didelę sceninio dainavimo patirtį. Viso renginio metu žiūrovams grojo patyrusi „Šeimynos“ kapela, vadovaujama Viktoro Šusterio. Koncertuoti pilnutėlei Klaipėdos Bendruomenės namų salei kolektyvai buvo labai gerai pasirengę. Koncertas vyko beveik tris valandas. Visos dainos buvo sukurtos pagal mano žodžius.
Koncertą pradėjo labai gerai žiūrovų sutikta „Šeimyna“, padainavusi Danutės Krakauskienės dainą „Jei galim – mylėkim“. Nėra galimybės išvardinti visų dainų, nes kiekvienas kolektyvas dainavo 5–6, todėl paminėsiu bent man labiausiai įsiminusias.
Kretingiškiai įsimintinai padainavo Alfonso Žilio sukurtą „Gimtoji kalba“. Tas mano eilėraštis praėjo vingiuotą kelią. Vilniuje jis įvertintas net kritiškai, nes kalbant apie tėvynę nepaminėtas nei Nemunas, nei Baltijos jūra, Tėvynės grožis. Po to pasirodė prof. Onos Voverienės straipsnis, kur ji eilėraštį vertino kaip vieną gražiausių tarp savo gimtinei skirtų kūrinių. Kretingiškiai pagal tuos žodžius tikrai puikiai padainavo Alfonso Žilio dainą ir pelnytai sulaukė audringų plojimų. Nesu kompetentingas vertinti po to dainavusios Juditos Butkytės pasirodymo. Faktas tai, kad ji gavo net kelias gėlių puokštes, o žmonės vis klausinėjo – iš kur jūs ištraukėte tokią puikią dainininkę ir labai šiltą žmogų.
Visus nustebino garsi kapela „Klaipėda“ (vad. Pranas Škimelis). Jūrininkų kepurėmis pasipuošę žmonės dainavo labai darniai ir galingai. Gražiai skambėjo vyrų balsai. Ansamblis bent man įsiminė padainavęs mano dainą (žodžiai ir muzika) „Gyvenimas eina“ ir pagal mano žodžius Prano Škimelio sukurtą „Žemaičių žemė“. „Subatvakario“ kolektyvui atstovavo kvartetas, padainavęs keturias dainas. Vis dėlto jų dainos salės plojimų sulaukė tiek pat, kaip ir garsiųjų kolektyvų padainuotosios. Žemaitiškai uždainavus jau klasikine tapusią „Raganiokę“, salė į taktą plojo visą laiką, o paskutinius dainos žodžius: „…raganiokė mona žmuona, žemaitoka, žemaitoka vėsė vaka mona“ per salę nusirito juoko banga.
Buvo malonu, kad sulaukiau daug gerų atsiliepimų po koncerto, daug skambučių grįžus į Vilnių. Su savo draugu Ipolitu Petrošiumi padainavome bendros kūrybos „Ainių dainą“. Dainoje yra žodžiai: „ainiams tik dainas paliekam“. Kai kurie sveikintojai vylėsi, kad kai kurios dainos tikrai paliks ainiams.
Juozas ELEKŠIS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto