Šisbeitauskas
Lapkritis šiemet vėl įrodė, kad yra bjauriausias metų mėnuo: pridrėbė sniego, o kai jis pradėjo tirpti, tėkštelėjo dar daugiau. Tik antrąjį kartą jau šlapio ir niekam tikusio. Kiek teko girdėti sinoptikų prognozes, šios savaitės pabaigoje ir kitą savaitę žada, kad orai atšils, tad pirmoji žiema tikrai baigėsi.
Beje, pati gamta, nutirpdžiusi sniegą, davė puikią galimybę miestą tvarkančioms įstaigoms išvežti paskutinius lapus – negi ir vėl lauksime, kol jie apsnigs?
Antrą savaitę stebiu V. Burbos gatvėje dirbančią moterį: kai buvo daug prisnigę, ji labai sąžiningai triūsė gatvių pakraščiuose valydama sniegą nuo automobiliams statyti skirtų vietų. IR KĄ JŪS MANOT? Nuvalius beveik visas aikšteles, gamta jai iškrėtė pokštą: vėl pridrėbė, tik šį kartą jau šlapio sniego. Ta darbšti moteris šią savaitę vėl kasė tą pliurzą, nors aiškiai matėsi, kad po dienos kitos to sniego tikrai neliks. Gaila darbininkės, atliekančios beprasmį darbą – negi darbdaviai nežinojo, kokios orų prognozės ir liepė užsiimti niekine veikla? Gal neturi kitų darbų? Ir kaip senos humoro laidos veikėjai „ravi šieną“?
Darbą pradėjo naujasis Seimas. Minkštas, patogias kėdes užims net 77 naujokai. Nuo jų turėtų padvelkti naujais vėjais. Kiek teko matyti, daugelis naujokų neblogai kalba angliškai – tai ne buvusio premjero bandymai susišnekėti. Kai išgirdau jo anglišką kalbėseną, net gėda pasidarė. Su tokia tartimi galima bet kur apsijuokti – dabar angliškai geriau kalba mokinukai, o čia – valstybės galva. Gerai, kad nelabai kur premjeras ir važinėdavo, tad gal užsienyje jį kalbant nelabai kas ir girdėjo.
Naujajam parlamentui dabar belieka tinkamai susistumdyti kėdes, pasiskirstyti, kas kuo bus, kas taps ministeriais, o kas ir liks sėdėti Seime ir – pirmyn prie darbų.
O šiaip nauji vėjai jau pradėjo pūsti: vienas iš pokyčių – nebebus nuomojami prabangūs automobiliai, tad seimūnai turės važinėti savais. Tiesa, kuro įpils iš Seimo sąskaitos.
Kaip žinome, naują prezidentą išsirinko ir amerikiečiai. Kažkaip visi to Donaldo Trumpo prisibijo, mano, kad jis savo politika ir sprendimais bus sunkiai prognozuojamas. Kaip bus iš tikrųjų – dar neaišku. Reikia palaukti jo inauguracijos, tada ir pamatysim.
Ir dar dėl to paties D. Trumpo: jo pavardę tariam taip, kaip ji tariama angliškai – su „a“ , bet kodėl ją angliškai ir rašome, t. y. su „u“ raide? Juk tai yra įprasta rašant anglų kalba, tad, mano galva, JAV prezidento pavardę turėtume taip ir rašyti, kaip tariame.
Man kiek keistokai atrodo kai kurie mūsų tautiečių pasisakymai apie valstiečių ir žaliųjų lyderį Ramūną Karbauskį. Jis dar – ne valdžioje ir išvis neaišku, kiek aukštai kops, kokie bus jo darbai, o kai kas jau teigia, kad jo nemėgsta ir netiki jo galimybėmis. Iš kur toks išankstinis nusistatymas – gal, priešingai, viskas bus daug geriau? Bent jau tuo norėtųsi tikėti. Viltis, kaip sakoma, miršta paskutinė. Yra ir dar kitoks posakis apie viltį, bet šiuo atveju gal užteks ir pirmojo…
Dar viena tema, kalbant apie naująją valdžią, – esą bus griežčiau tvarkomasi dėl prekybos alkoholiu. Kiek su tuo jau kovota, kokių tik apribojimų nebuvo, o poslinkių – jokių. Tautiečiai kaip gėrė, taip ir tebegeria. Negalės įsigyti parduotuvėje, nusipirks kitur. Tikriausiai suprantat, apie ką kalbu. Beje, neseniai kažkas paskelbė informaciją, kad pas mus kas penktas išgeriamo alkoholio butelis – nelegalus.
Naujovių turi ir kalbininkai – jie naminę siūlo vadinti tiesiog visiems žinoma svetimybe, tiesiai šviesiai – samagonu. Esą tai būtų tikrasis pavadinimas, informuojantis, iš kur tas gėrimas atsirado. Žodžiai samanė, naminukė, kalbos sergėtojų nuomone, yra per švelnūs.
Oficialiuose dokumentuose naminė – nelegalus alkoholio distiliatas. Viena televizijų jį įvertino kaip krūmuose virtą šamarliaką. Kiti siūlymai – miškinė, pakrūminė nusakytų jos gaminimo vietą. Dar galima vadinti velnio pamazgomis, velnyne, vyturine, šiktine, miško pasaka, raganų ašaromis, kaukoline, katinine ar burzginuke.
Matot, kokia kūrybinga mūsų tauta, bet, kita vertus, koks skirtumas, kaip tą daiktą pavadinsi, juk tai tikrai ne esmė. Svarbiausia, kad tauta mažiau gertų, butelio su alkoholiu neverstų universalia valiuta, kai už gerą darbą būtent juo atsiskaitinėjama. Tradicijas sunku išgyvendinti: juk net gydytojams nešamas butelis gero alkoholio… Ir nieko, paima.
Kažkada kažkurioje parduotuvėje žioplinėjau ir dairiausi: kokios tik alkoholio taros nėra! Ir šautuvo, ir automobilio, ir kokio nors gyvūno, lagamino ar moters formos. Vien dėl to galima pirkti – ne kaip gėrimą, o kaip suvenyrą. Kodėl tokiose formose nepardavinėjamas limonadas, kiti gaivieji gėrimai?
Ir šiek tiek apie prekybos centrus, tiksliau – apie akcijas juose. Žmonės pastebi, kad akcijinės prekės kažkodėl būna padėtos lentynų apačioje, tad norint jas pamatyti, reikia vos ne atsiklaupti. Informacija ant prekių pateikta taip, kad su savimi reikia turėti lupą, t. y. padidinamąjį stiklą. Dar vienas atvejis, kai akcijinių prekių vietoje atsiduria neakcijinės – pirkėjas per neapsižiūrėjimą gali greitai apsigauti – tad renkantis tokią prekę būtina stebėti vadinamąjį „bar“ – prekės kodą. Tad būkime atidūs ir sportuokime
sisbeitauskas@santarve.lt
