Savivaldybės delsimas pirkti bei remontuoti kaimo kultūros namus reikalauja vis didesnių biudžeto lėšų
Rajono kaimų ir miestelių gyventojai, turintys kur susiburti, pabendrauti, ateiti į spektaklį ar koncertą, gali save laikyti laimės kūdikiais. Daugiau nei prieš dešimtmetį privatizuotų kultūros reikmėms skirtų pastatų Savivaldybė neskuba atpirkti iš privatininkų, o nupirkusi – neranda pinigų jų remontui.
MIESTELIS LAUKIA
Tirkšliškiai jau daugiau nei dešimtmetį neturi kultūros namų. Pastatas yra, bet jo būklė apgailėtina. Stogas varva, nėra tinkamų durų ir langų. Dar pernai Savivaldybė iš privataus asmens nupirko kažkada buvusius kultūros namus, tačiau remonto darbai nejuda į priekį.
Tirkšlių seniūnas Klemas Sobutas „Santarvei“ sakė, kad valdžios delsimu yra pasipiktinęs visas miestelis. Esą gyventojai nesupranta, kam reikėjo pirkti pastatą, o vėliau palikti jį likimo valiai toliau trūnyti. Seniūno teigimu, nupirktų kultūros namų remontui pernai buvo skirta 30 tūkst. litų, bet tai esąs tik lašas jūroje.
„Šiuo metu paskaičiuota, kad kultūros namams suremontuoti reikia apie 400 tūkst. litų“, – sakė seniūnijos vadovas.
Suremontuotame kultūros namų pastate būtų įrengta salė įvairiems renginiams, turėtų įsikurti biblioteka.
„Seniau, kol kultūros namai dar veikė, čia lankydavosi įžymių žmonių. Norime, kad taip būtų ir dabar“, – kalbėjo K. Sobutas.
NELINKĘ PASIDUOTI
Seniūnas nerimauja, kad delsiant ir nepradedant remonto, darbų sąmata gali išaugti dar daugiau.
„Iš pradžių buvo prašoma 200 tūkstančių litų, tačiau patikslinus sąmatą paaiškėjo, kad pinigų reikės dvigubai daugiau. Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius pažadėjo, kad per metus bus surasta lėšų kultūros namams sutvarkyti. Bet neaišku kada – gal tik metų pabaigoje“, – nerimavo K. Sobutas.
Seniūno teigimu, žmonės nelinkę pasiduoti. Nesulaukę vietos valdžios paramos, pagalbos ieškos kitur.
„Jau kalbėjau su Seimo nare Audrone Pitrėniene. Jei reikės, kreipsimės ir į žemės ūkio ministrę Kazimierą Prunskienę. Rasim būdų, kad tik Tirkšliai turėtų savo kultūros namus“, – įsitikinęs K. Sobutas.
IEŠKOMA GALIMYBIŲ
Savivaldybės administracijos direktorius B. Kryžius „Santarvei“ sakė, kad klausimas dėl Tirkšlių kultūros namų remonto metų pradžioje svarstant rajono biudžetą nebuvo įtrauktas, kadangi trūkę lėšų.
„Šiuo metu svarstoma, iš kur būtų galima gauti lėšų remontui. Kultūros namai yra nupirkti ir, žinoma, yra prioritetinių darbų sąrašo viršuje“, – tikino administracijos vadovas. Pirmiausia būtų sutvarkytas stogas, įstatytos naujos durys ir langai. Pasak direktoriaus, tuos darbus būtina atlikti, kad į pastatą galėtų įsikelti biblioteka.
B. Kryžius nesiryžo prognozuoti, kiek lėšų reikia tirkšliškių kultūros namams sutvarkyti, tačiau pažadėjo, kad reikiami pinigai bus surasti.
„Nemanau, kad pakaks dabar numatytos sumos – žinome, kaip sparčiai kyla kainos. Bandysime gauti lėšų iš Valstybės investicijų programos“, – žadėjo rajono administracijos vadovas.
ŽINOMOS BĖDOS
Mažeikių rajono vicemeras Jonas Siminkevičius „Santarvei“ sakė, kad visos Tirkšlių kultūros namų bėdos politikams yra žinomos ir šiuo metu yra ieškoma būdų, kaip padėti.
„Metų eigoje tikslinant biudžetą planuojama iš viršplaninių lėšų skirti pinigų remontui. Iš karto lėšos nebuvo skirtos, nes formuojant biudžetą nebuvo tikslios kultūros namų remonto sąmatos. Nežinojom, kiek reikės pinigų ir kokie darbai bus reikalingi. Svarbiausia, kad yra nupirktas pastatas, ir darbai tikrai pajudės“, – sakė mero pavaduotojas.
J. Siminkevičius išreiškė viltį, kad tirkšliškiams iki metų pabaigos pinigų remontui laukti gal ir nereikėsią. Yra sudaryta komisija (į jos sudėtį įeina ir J. Siminkevičius), kuri lankėsi Tirkšliuose, įvertino pastato būklę. Vicemeras pastebėjo, kad pernai remonto darbams skirti 30 tūkst. litų visiškai panaudoti.
NEGALIMA DELSTI
Už pernai Tirkšlių kultūros namams skirtus pinigus nupirktos ir prie įėjimo išklotos terasinės plytelės, sustiprintos pastato sienos ir padarytas dar vienas įėjimas. Apie tai „Santarvę“ informavo Tirkšlių kultūros namų direktorius Vytautas Dainius.
„Šiais metais yra pažadėta daugiau pinigų, bet kada ir kiek skirs, neaišku. Girdėjau kalbas, kad jau yra skirti du šimtai tūkstančių litų, bet tai netiesa“, – sakė vadovas. Jo nuomone, ir dabartinė sąmata, kurioje remonto darbų numatoma atlikti už 400 tūkst. litų, nėra galutinė, nes statybinės medžiagos sparčiai brangsta.
Pašnekovas baiminosi, kad jei bus dar ilgiau delsiama remontuoti kultūros namus, darbų sąmata gali išaugti vos ne dvigubai. „Akivaizdus pavyzdys – kultūros namų pirkimas. Prieš kelerius metus pastatas galėjo būti nupirktas už kokius 60–70 tūkstančių, tačiau buvo uždelsta, o pernai tik už dalį pastato jau teko sumokėti per 200 tūkstančių“, – sakė V. Dainius.
Direktorius įsitikinęs, kad ir bendruomenė, ir patys kultūros darbuotojai galėtų rodyti daugiau iniciatyvos, jei kultūros namų pastatas priklausytų tiesiogiai jiems. „Savarankiškai ieškotume rėmėjų ir bandytume pagreitinti remonto darbus, o dabar mūsų rankos surištos. Viskas priklauso nuo šeimininkų – rajono Savivaldybės“, – kalbėjo direktorius.
TIKĖJOSI DAUGIAU
V. Dainius mano, kad neteisinga kultūros namus atiduoti keliems šeimininkams. „Iš pradžių manėme, kad tas pastatas bus skirtas tik tirkšliškių kultūros reikmėms. Dabar pastatas turi jau keturis šeimininkus: dalis atiduota privačiam sektoriui, po remonto įsikelsim mes ir biblioteka“, – sakė direktorius.
Kultūros darbuotojo manymu, kultūros namams numatytos patalpos yra per mažos. Bus apie 400 vietų salė ir keli kabinetai. Svarstoma, kam atiteks dar viena patalpa. „Ten mes buvom numatę rengti parodas, bet, kiek žinau, šias patalpas norima atiduoti bibliotekai. Nors, žinoma, reikia džiaugtis ir tuo, ką turime“, – pridūrė V. Dainius.
Direktorius pripažino, kad Tirkšliuose kultūrinis gyvenimas šiuo metu yra priblėsęs. Kultūros darbuotojai gali planuoti tik tokius renginius, kurie vyksta lauke, dažniausiai jie organizuojami pušyne. Suremontavus pastatą, pasak vadovo, turėtų kur pasirodyti ir žinomi šalies atlikėjai, save išreikšti galėtų vietos gyventojai.
LĖŠOS – IŠ ĮVAIRIŲ
ŠALTINIŲ
Mažeikių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Angelė Rupkutė neabejojo, kad kultūros namai tirkšliškiams reikalingi – miestelyje daug jaunimo, aktyvių vyresnio amžiaus žmonių. Tačiau vedėja sakė abejojanti, ar patys gyventojai pajėgtų ką nors pakeisti, kad gautų lėšų ir pagreitintų remontą.
Anot vedėjos, seniūnijos gyventojams ir kultūros darbuotojams lieka laukti rajono valdžios sprendimo. A. Rupkutė pasidžiaugė, kad kultūros darbuotojai nelaukia paramos vien tik iš rajono valdžios, jie rašo projektus, dalyvauja konkursuose ir gauna pinigų iš Europos Sąjungos fondų. Panaudojant tokiu būdu gautas lėšas remontas jau atliekamas Židikų ir Urvikių kultūros namuose. Be to, Židikų kultūros namų stogui sutvarkyti Savivaldybė skyrė apie 40 tūkst. litų.
Pinigų remontui iš ES fondų tikisi gauti ir Sedos kultūros centras, jo pastatas yra avarinės būklės. A. Rupkutė įsitikinusi, kad padėtis nėra labai tragiška. Gavus vienokį ar kitokį finansavimą, visi kultūros namai būsią sutvarkyti.
GLAUDŽIASI
PIRTYJE
Deja, mūsų rajone yra kultūros centrų, kurie kol kas nesulaukia ir „nesuprojektuoja“ pinigų remontui – nes paprasčiausiai neturi ko remontuoti.
Viekšnių kultūros centro darbuotojai glaudžiasi miestelio pirtyje, o renginius organizuoja Mažeikių politechnikos mokyklai priklausančioje salėje.
Viekšnių seniūnas Aldonis Eselinas „Santarvei“ sakė, kad yra ketinimų salę, kur dabar vyksta renginiai, ir dar keletą kabinetų perduoti kultūros darbuotojų ir gyventojų reikmėms. „Jau metus deramės su Mažeikių politechnikos mokykla dėl salės perleidimo, bet kol kas kalbos lieka kalbomis“, – prisipažino seniūnas.
Viekšniuose buvę kultūros namai sudegė beveik prieš keturis dešimtmečius. Dar nepaskelbus Lietuvai nepriklausomybės buvo pradėti statyti nauji kultūros namai, tačiau taip ir liko nebaigti. Kol Viekšniai priklausė Akmenės rajonui, buvo nuspręsta juos nugriauti, nes užbaigti statybą buvo per brangu – viekšniškių kultūrinio gyvenimo problemą priminė seniūnijos vadovas.
UŽSITĘSĖ
BENE ILGIAUSIAI
Remonto laukia ir Žemalės kultūros namai – Šerkšnėnų kultūros centro filialas. Savivaldybė juos nupirko praėjusių metų pabaigoje. Šis pirkimopardavimo sandoris užsitęsė kelerius metus. Šių namų, kaip ir Tirkšliuose, pirkimo istorija pamokanti – kol buvo svarstoma ir deramasi, pastatas pabrango daugiau nei tris kartus. Savivaldybės neryžtingumas kainavo daugiau nei penkiasdešimt tūkstančių litų.
Prieš keletą metų pradėjus derybas savininkas iš Savivaldybės paprašė 25 tūkst. litų. Tuo metu Savivaldybė pinigų neskyrė ir pastato nenupirko. Laikui bėgant buvo sudaryta komisija, kuri nustatė, kad pastatas yra tinkamas eksploatuoti, todėl buvo kreiptasi į šeimininką dėl kultūros namų pardavimo.
„Tada jis paprašė jau 59 tūkstančių litų. Remdamasi nepriklausomo turto vertinimo eksperto išvadomis, Savivaldybė jau buvo nutarusi pastatą pirkti. Bet šoktelėjo nekilnojamojo turto kaina, šeimininkas panoro gauti daugiau. Todėl buvo atsisakyta minties pirkti šį pastatą“, – Žemalės kultūros namų pirkimo peripetijas prisiminė J. Siminkevičius.
Galutiniam Savivaldybės sprendimui įtaką padarė Žemalės bendruomenė, ir derybų procedūra pradėta iš naujo. Pagaliau pernai pastatas iš savininko buvo nupirktas už 79 tūkst. litų.
LAIKAS –
VIS BRANGESNIS
Nupirkus pastatą seniūnijai reikėjo spręsti kitą problemą – kaip suremontuoti kultūros namus, kad juose galėtų vykti renginiai ir įsikurtų biblioteka.
„Remontuoti reikia beveik viską – keisti langus ir duris, dengti stogą. Tik neaišku, kada atsiras lėšų. Pažadėjo padėti rajono valdžia, bet ir mes nesėdim rankų sudėję. Rašom įvairius projektus, dalyvaujame programose. Tikimės pritraukti lėšų iš Europos Sąjungos fondų“, – „Santarvei“ sakė Šerkšnėnų seniūnas Alfonsas Šakauskas.
Aktyviausi seniūnai bei kultūros darbuotojai stengiasi suskubti pasinaudoti ES teikiama parama, tačiau laikas ne tik bėga, bet ir vis brangiau kainuoja.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Tirkšlių kultūros namai nupirkti, tačiau remonto darbų neskubama pradėti.
