Laisvės gatvėje atkasti akmenys – beverčiai?

Dar vasarą „Santarvė“ rašė apie Laisvės gatvėje statybininkų atkastą akmenimis grįstą plotą. Nors tąkart diskutuota apie radinio istorinę vertę, šiuo metu akmenys jau išsibarstė po mažeikiškių kiemus.
Rasto grindinio liekanos paliktos rangovams kaip statybinė atlieka.


Žadėjo aiškintis svarbą
Vasarą „Santarvė“ rašė, kad Laisvės gatvę rekonstruojantys statybininkai netoli Mindaugo gatvės atkasė ir išardė akmenimis grįstą plotą.
Savivaldybės Kultūros skyriaus vyresnioji specialistė Eugenija Kupliauskienė tąkart „Santarvei“ sakė apie tokius akmenis išgirdusi pirmą kartą. Apžiūrėjusi radinį, paminklotvarka besirūpinanti specialistė svarstė, kad Laisvės gatvėje po asfaltu galėjo būti išlikę senojo grindinio, bet tai nebūtinai brukis (akmeninis grindinys).
Tačiau istorikų ir architektų tvirtinimu, klojant asfaltą akmenys po šia danga negalėjo būti dedami.
E. Kupliauskienė „Santarvę“ tada patikino aiškinsiantis šio radinio svarbą. O jeigu dar būsią atidengta senojo kelio, visa tai būsią užfiksuota ir informuoti atitinkami asmenys.
Tačiau koks Laisvės gatvėje rastųjų akmenų likimas, šiuo metu E. Kupliauskienė pasakyti negali. O sužinojusi, kad akmenys jau pasklido į mažeikiškių kiemus, nustebo: „Oho, net nežinojau to…“

Paėmė iš privačios teritorijos
Nors E. Kupliauskienė „Santarvei“ dar vasarą sakė, kad rastieji akmenys turėtų būti panaudoti kitoms gatvėms kloti, pasirodo, mažeikiškiai istorijos „dalelių“ gali parsinešti ir į savo kiemą.
Tai patvirtino į „Santarvę“ kreipęsis du riedulius namo parsinešęs mažeikiškis.
„Pasirinkau gražesnius, ant kurių matyti, kad tikrai važiuota jais buvo. Man leido jų pasiimti, kiek noriu, – teigė vyriškis ir pridūrė: – Gal čia ir nėra jokio kriminalo, tiesiog įdomus jų likimas.“
Žmogus samprotavo: būtų šaunu, jeigu tie akmenys atgultų kokioje viešoje mieste erdvėje. Šioje vietoje galėtų būti lentelė, žyminti, kad čia – senojo Laisvės gatvės grindinio akmenys. O dabar, pašnekovo teigimu, šie akmenys stūkso privačioje teritorijoje.
Kur ši vieta, „Santarvei“ sužinoti nepavyko. E. Kupliauskienė pasiūlė kreiptis į miesto šeimininką – seniūną. Tačiau Šarūnas Armonas taip pat buvo lakoniškas.
„Mes galime žinoti, bet aš bijau, kad tai nebūtų sugedusi informacija – gal ten laikinai pasidėję ar ką. Yra projekto vadovai, kurie yra smegenų centras, o mes dirbame tuos kasdienius darbus. Mes už tokius stambius darbus neatsakingi,“ – paaiškino seniūnas.

Radinys – statybinė atlieka
Miesto seniūno siūlymu, atsakymo kreipėmės į Laisvės gatvės rekonstrukciją kuruojantį Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėją Alfonsą Žiulpą.
Specialistas „Santarvei“ pirmiausia paaiškino, esą rastieji akmenys – tai paprasčiausias netašytų akmenų sluoksnis. O kadangi jų nebuvo tikėtasi rasti, nebuvo numatytas ir jų panaudojimas, tad akmenys liko rangovams kaip statybinė atlieka.
„Ko gero, ją sutvarkė rangovas, kaip gali tvarkyti tokius dalykus: ar sumalė, ar kažkur sandėliuoja – nežinau. Tai jau yra rangovo turtas, o mes į jį nesikėsiname. Jeigu atkasė ką nors gero, mes negalime sakyti, kad mums atiduotų. O, geras žvyras, atiduokite mums, atkasėte akmenį – o, atiduokite mums, atkasėte kokį metalo gabalą – mums taip pat jo reikia,“ – situaciją aiškino vedėjas ir pridūrė, kad rangovams buvo nurodyta atiduoti tik šaligatvių plyteles.
Tiesa, pašnekovo teigimu, dalis atkastų akmenų vis tik bus panaudoti nedideliems darbams. Pavyzdžiui, šiais akmenimis išgrįsta aikštelė aplink šiemet Lūšėje atidengtą paminklą žuvusiems kovotojams.
Gatvės rekonstrukciją kuruojantis A. Žiulpa „Santarvei“ sakė, kad kitas reikalas būtų, jei čia būtų buvę kažkas vertinga, tada būtų reikėję stabdyti darbus.


Atliks tyrimus
Su tokiu pasakymu nesutinka Kultūros skyriaus vyresn. specialistė E. Kupliauskienė. Paminklotvarkininkė vis dar viliasi, kad pavyks pratęsti šių akmenų gyvenimą.
„Tiek Vilniuje esantis grindinys, tiek Mažeikiuose, tiek Telšiuose – visus juos vienija istorija. Jie turi mums ką papasakoti – kitokios kalbos nėra. Tikrai sumąstę buvome ir pasakę: akmenis reikia panaudoti,“ – pasakojo pašnekovė.
Kai statybininkai atkasė akmenis, E. Kupliauskienė „Santarvei“ sakė, esą atlikusį brukį būtų galima panaudoti klojant grindinį Vasario 16-osios gatvėje.
Tačiau šios gatvės likimas kol kas neaiškus. Vietinio ūkio skyriaus vedėjas A. Žiulpa „Santarvei“ sakė, kad šiuo metu yra tik užsakyta galimybių studija, tad dar nėra atlikti projektui reikalingi tyrinėjimai.
„Bus daromi gręžiniai, tikrinama, kokios dangos šioje gatvėje buvo. Jeigu ten kažką įdomaus rasime, kas būtų istoriškai aktualu – užasfaltuotą brukį ar dar kažką, projektavimo metu reikės galvoti ir spręsti, ką ten galime išsaugoti, jeigu apskritai reikės kažką saugoti,“ – sakė pašnekovas ir patikino, kad šiuo klausimu bus išklausyta ir visuomenės nuomonė.

Tiktų Bažnyčios gatvei?
Paminklotvarkininkės mintį, kad rastus akmenis būtų galima panaudoti Vasario 16-osios gatvei atnaujinti, Mažeikių seniūnas Š. Armonas vertino atsargiai. Jis suabejojo dėl praktiškumo.
„Kas nustatė, kad juo bus galima važinėti mašinomis? Juk ta gatve važiuoja autobusai. O anksčiau gal su arkliais važinėjo, o gal tik su kaliošais vaikščiojo arba su vyžomis. Gal net vaikiško vežimėlio čia nepastumsi, jau nekalbu apie moteris aukštakulniais bateliais,“ – svarstė pašnekovas.
Tačiau seniūnas pripažino, jog teoriškai pasamprotauti galima: jo manymu, šiuos akmenis būtų galima panaudoti Bažnyčios gatvei atnaujinti. Jis priminė, kad ši viena seniausių miesto gatvių yra saugoma paveldosaugininkų, tad galbūt jai tiktų grindinys?
„Galima pasamprotauti, realus dalykas čia, ne svajonės. Tiesiog išmesti tų akmenų – jokiu būdu negalima, nes jie buvo atrinkti. Gal jie ir netašyti, tačiau viena pusė būna lygesnė. Parinkus, dailiai sudėjus, galima suformuoti, kad mažiau plyšių būtų. Ir padarome senovinę gatvelę – vaikštai susikabinęs rankomis, užeini į kavinukę, gal net mašinoms uždrausti važiuoti,“ – savo vizija pasidalijo Š. Armonas.
Kristina VARKALYTĖ
Nuotraukos iš redakcijos archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto