apskriejo visą Žemės rutulį. Mūsų rajone ši dviguba šventė – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena – buvo pasitikta įvairiais renginiais – ir švietėjiškais, ir kultūros, ir sporto.
ŠIEK TIEK ISTORINIŲ FAKTŲ
Mindaugo karūnavimo – Valstybės šventė, įprasminusi ilgą Lietuvos valstybingumo tradiciją, buvo įteisinta 1990 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nutartimi, po metų ji pradėta minėti.
Mindaugo karūnavimas. 1251 m. įvykęs kunigaikščio Mindaugo krikštas ir 1253 m. liepos 6-ąją surengta jo karūnavimo ceremonija, istorikų teigimu, leido jaunai Lietuvos valstybei tapti to meto lotyniškosios viduramžių Europos politinės sistemos dalimi ir įteisino Lietuvos karaliaus Mindaugo, kaip suverenaus Europos monarcho, valdžią.
Nors katalikiška Lietuvos karalystė gyvavo vos dešimt metų, svarbiausias karaliaus Mindaugo karinės, politinės ir diplomatinės veiklos laimėjimas – suvienyta Lietuvos valstybė – išliko, nepaisant istorinių išbandymų.
Tautiška giesmė. 2009 m. liepos 6-ąją, minint Lietuvos vardo 1000-metį, „Tūkstantmečio odisėjos“ iniciatyva pasaulio lietuviai pirmą kartą tuo pačiu metu giedojo Lietuvos valstybės himną „Tautiška giesmė“, kurios autorius – Vincas Kudirka.
Pamažu susiformavo tradicija kasmet, liepos 6-ąją, 21 val. Lietuvos laiku visame pasaulyje giedoti Tautišką giesmę.
2019 m. pakeistas valstybės šventės pavadinimas ir įtvirtintas kitas – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena.
VALSTYBĖS ŠVENTĖ PRASIDĖJO ANKSČIAU
Penktadienį prie Viekšnių malūno vyko poezijos ir muzikos vakaras „Varpai, varpeliai, varpeliukai“, tai tradicinių, jau devintą kartą surengtų Viekšnių kultūros vakarų dalis.
Auksūdžio kaimo parke tą vakarą surengta vasaros šventė „Drauge su gėlėta vasara“, Buknaičių parke vyko meno saviveiklos festivalis „Prie Vadaksties krantų“. Į Balėnų bibliotekoje organizuotą viktoriną „Karalius Mindaugas – Lietuvos istorija“ rinkosi istorijos žinovai ir protmūšių mėgėjai.
Šeštadienį Pikeliuose, Šaulių aikštėje, vyko šventė „Vakaro žaros“, Renavo bibliotekoje surengtas edukacinis užsiėmimas vaikams „Karūna karaliui Mindaugui“.
TAUTIŠKA GIESMĖ – PO FESTIVALIO ATIDARYMO
Mažeikiškiai Tautiškai giesmei rinkosi prie Mažeikių kultūros centro – po to, kai Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje įvyko IV tarptautinio Mažeikių vargonų muzikos festivalio atidarymo koncertas.
Pirmajame šio festivalio renginyje Aigars Reinis ir Ilze Reine – duetas iš Latvijos keturiomis rankomis atliko vargonų klasikos ir šiuolaikinių latvių bei lietuvių kompozitorių kūrinius. Po koncerto, kaip jau tapo įprasta, buvo surengta edukacinė vargonų pažinimo valandėlė.
Šį festivalį organizuoja Mažeikių kultūros centras, jo meno vadovė ir koncertų vedėja – muzikologė Lukrecija Stonkutė, renginį globoja Savivaldybės merė Rūta Matulaitienė.
Kiti festivalio renginiai numatyti rugpjūtį.
IŠKĖLĖ SENIŪNIJOS VĖLIAVĄ
Šerkšnėnuose ir Žemalėje Valstybės šventė šiemet buvo išskirtinė tuo, kad savaitgalį pašventinti oficialūs šių kaimų simboliai.
Šerkšnėnų seniūnas Donatas Petrulevičius „Santarvei“ pasakojo: „Dar šių metų sausio pabaigoje Lietuvos prezidentas patvirtino Šerkšnėnų ir Žemalės herbus, kuriuos sukūrė dailininkas Algirdas Každailis. Šerkšnėnų herbe pavaizduotas skydas, perskeltas į du
TIRKŠLIUOSE – RENGINIŲ DIENA
VASAROS SPORTO ŽAIDYNĖS
VIENIJO NORAS PAJUDĖTI
Žaidynių naujovės ir rungčių nugalėtojai
Visą straipsnį galite skaitykite laikraštyje „Santarvė" arba užsisakę laikraščio elektroninę versiją.
Prenumeruok internetu
