Statistika rodo, kad iš viso EŽTT atmeta 95 proc. skundų prieš Lietuvą. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Lietuva pagal bendrą skundų Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) Strasbūre skaičių nėra tarp lyderių Europoje – 2011 m. Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų teko 0,94 pareiškimo.
Kaimynai skundžiasi dažniau
Tokius duomenis pateikė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka. Jis atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, Estijoje šis rodiklis – net 2,98 pareiškimo, Lenkijoje – 1,32, Latvijoje – 1,30 pareiškimo, tačiau Didžiojoje Britanijoje – vos 0,25 pareiškimo.
„Lietuva šiuo klausimu yra geresnėje situacijoje nei daugelis Europos valstybių. Tiesa, mes turime silpnų vietų – Lietuvoje bylų nagrinėjimas galėtų būti spartesnis, ypač visuomenėje didelį atgarsį sukėlusiose bylose. Būtina įgyvendinti subsidiarumo principą ir pirmiausia užtikrinti maksimalią žmogaus teisių gynybą mūsų nacionaliniuose teismuose tiesiogiai taikant konvenciją“, – teigė A. Lydeka.
Dauguma atvejų pažeidimai nustatyti
Pasak jo, Lietuvos teismuose žmonės neišnaudoja visų gynybos galimybių – tai specialistai patvirtino Seime vykusioje konferencijoje „Teisė į teisingą teismą: Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos jurisprudencija“. Ji surengta kaip įvadas į Europos Tarybos švietimo programą Lietuvos teisinei bendruomenei.
Vienas konferencijos iniciatorių Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A. Lydeka teigė, kad nuo 2000 metų iki šios dienos EŽTT yra priėmęs 77 sprendimus bylose, susijusiose su Lietuva. Iš jų 66 atvejais nustatyta, kad buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
Du trečdaliai nepalankių Lietuvai sprendimų priimta dėl Konvencijos 6-ojo straipsnio pažeidimų. Juo numatyta kiekvieno asmens teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo, taip pat – nekaltumo prezumpcijos laikymosi prievolė.
Nagrinėjo tik 5 proc. peticijų
Statistika rodo, kad iš viso EŽTT atmeta 95 proc. skundų prieš Lietuvą – teismas Strasbūre nagrinėjo 5 proc. visų siųstų peticijų.
Lietuvos advokatūros tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Meškauskaitė teigė, kad žmonės, besikreipiantys į EŽTT, dažnai neišnaudoja visų teisinės gynybos priemonių Lietuvoje. Būtent dėl šios priežasties Strasbūro teismas atmeta didelę dalį skundų.
„Tokia situacija susiklosto dėl kelių priežasčių. Kai kada tai nulemia paprasčiausia teisės žinių stoka, neišmanymas – pavyzdžiui, pamirštama, kad net nesant atskiro įstatymo, visuomet galima remtis šalies Konstitucija ar tarptautine konvencija. Žinoma, kai kada žmonės tiesiai į Strasbūrą kreipiasi ir dėl nepasitikėjimo Lietuvos teisine sistema“, – sakė L. Meškauskaitė.
