Pirmuoju Europos Sąjungos „krašto apsaugos“ komisaru visai ką tik patvirtintas mūsų šalies deleguotas politikas Andrius Kubilius. Tikslus naujai įsteigto posto Europos Komisijoje pavadinimas yra gynybos ir kosmoso komisaras. Iki šiol tokios pozicijos Europos Komisijoje nebuvo.
Tai, kad tokioje pozicijoje yra lietuvis ir dar politikas, kurio antirusiška pozicija yra žinoma nuo pat jo politinės karjeros pradžios, šiems laikams kaip niekada tinka, nes ne mes, o pati Rusija ėmė elgtis taip, kad su ja derybinėmis priemonėmis kalbėtis tampa nebeįmanoma. O Europa, tiksliau, ES šalys iki šiol gynybai nuo Rusijos, bet labiau jos atgrasymo ir sutramdymo prasme, buvo padirbėjusios lygiai nieko. Net priešingai: taip giliai kai kurie Europos politikai buvo sužiurę į Putino akis, kad dalis jų už nemenkus pinigus net pradėjo jam tarnauti.
Nėra jokios abejonės, kad Europa privalėtų pagaliau tapti taikos vieta žemėje. Tačiau pasaulio tarpusavio sugyvenimo ir mandagios kaimynystės supratimas yra toks nevienodas ir iškreiptas, kad nori nenori senutei Europai būtina kuo greičiau traukti iš muziejų lankus ir kalavijus. Tik ne viduramžiškus, o šiuolaikinius. Būtent tuo ir turės pasirūpinti naujas gynybos ir kosmoso komisaras A. Kubilius. Jis, beje, prisistatydamas Europos Parlamento nariams ir atsakinėdamas į klausimus, pajuokavo, kad naują komisarą, jei kam patinka, galima vadinti taikos, o ne militarizacijos komisaru. Juokas juokais, bet įvykiai Rytų Europoje, pradedant Sakartvelo suskaldymu, parodė, kad taikos su Rusija neįmanoma išlaikyti neturint stiprių karinių raumenų.
Todėl be Rusijos grėsmės, kuri, pasak Vokietijos žiniasklaidos, yra čia pat: Rusija per penkerius metus gali būti pasiruošusi agresijai prieš ES, mūsų šalies deleguotas komisaras akcentavo keletą svarbių dalykų. Tarp jų – būtinybę stiprinti ES gynybos pramonę, vykdyti bendrus ginkluotės ir amunicijos pirkimus. Gynybos stiprinimą naujasis komisaras siūlo finansuoti iš naujojo ES biudžeto, kuris pradės veikti 2028 metais.
Kaip ir dera postui, o ir šiuolaikiniams kariavimo reikalavimams diktuojant, A.Kubilius pažymėjo ir saugumo kosmose svarbą. Beje, Lietuva tarp NATO valstybių gynybai skiria bene daugiausia nuo bendrojo vidaus produkto (BVP): šiemet asignavimai Lietuvos krašto apsaugai siekia apie 3,2 proc. BVP, kitais metais valstybės biudžete planuojamas apie 2,5 mlrd. eurų arba 3,03 proc. BVP finansavimas. Prezidentas G. Nausėda yra minėjęs, kad netolimoje ateityje gali būti pasiektas ir 4 proc. BVP dydžio finansavimas.
Lietuvos pavyzdys Europai yra geras. Niekas kitas, o tik pati Europa gali susiimti ir save apginti. Juo labiau, kad ES potencialas, lyginant su Rusija, – milžiniškas. Trūksta tik valios ir veiksmo. Gal todėl A. Kubilius Europos Parlamente teigė, kad turime pamiršti Donaldą Trumpą, nes poreikis stiprinti gynybą susijęs ne su JAV prezidentu, bet su Rusija ir jos prezidentu Vladimiru Putinu.
Naujojo komisaro Europos Komisijoje misija – pakankamai aiški ir konkreti. Karinės galios Europoje sustiprėjimas reikštų ir bendrai NATO pajėgumų padidinimą. Jei A. Kubiliui pavyktų atlikti bent dalį užsibrėžtų tikslų, tai jau būtų stiprus judesys parodant bet kuriam Europos nedraugui, kad geriau jėgos su Senuoju Pasauliu nenaudoti. O tokio mūsų priešų mąstymo šiandien, deja, nėra. Tikėkimės – tik kol kas nėra.
Linas KONTRIMAS
VU KF Politikos komunikacijos tyrimų
centro vadovas
