Lietuvos dainų šventė – „emociškai stiprus renginys, saugomas nuo kičo“

Jūratė Misiūnienė (antra iš kairės) su kolegomis iš rajono savivaldybės administracijos spėjo aplankyti ir Dainų šventės mugėje dalyvaujančius mūsų krašto tautodailininkus

„Kad giria žaliuotų“ – tokiais žodžiais pasitiko šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė, vykstanti birželio 29–liepos 6 d. Kaune, kur ši šventė prasidėjo, ir Vilniuje, kur ji vis dar tęsiasi, žiūrovai galės stebėti 14-os renginių programą, kurioje pasirodys 37 tūkst. dalyvių. Į Lietuvą dėl šios šventės atvyko per 2 tūkst. pasaulio lietuvių iš daugiau nei 20-ies šalių, dalis jų čia lankosi pirmą kartą. Dainų šventę organizuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Apie šį unikalų renginį antradienį telefonu „Utenos dienai“ papasakojo ir savo įspūdžiais pasidalijo sostinėje šiomis dienomis viešinti Dainų šventės Utenos rajono savivaldybės koordinatorė Jūratė Misiūnienė, Kultūros skyriaus vyr. specialistė.

Kiek Utenos rajono kolektyvų dalyvauja Dainų šventėje? Kiek iš viso žmonių sudaro mūsų rajono delegaciją?

Dainų šventėje dalyvauja 22 Utenos rajono kolektyvai. Įskaitant štabą, savivaldybės komandą, lydinčius asmenis, vairuotojus, visų kolektyvų narius ir kitus, bendras dalyvių skaičius siekia bemaž 470.

Be Kultūros skyriaus, kokių dar Utenos rajono savivaldybės administracijos skyrių atstovai dalyvauja Dainų šventėje?

Su manimi, kaip koordinatore, komandoje yra Švietimo ir sporto, Viešosios tvarkos bei Dokumentų valdymo ir bendrųjų reikalų skyrių atstovai.

Kur jūs visi esate apsistoję?

Visa mūsų delegacija yra apsistojusi Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijoje. Sakyčiau, mums pavyksta gyventi jaukiai, draugiškai, gelbėjant vieni kitiems.

Kai kurie kolektyvai į Dainų šventę atvyksta vienai dienai ir po savo pasirodymų vakare grįžta namo, o tokie kolektyvai kaip šokių ir dainų ansamblis „Vieversa“, Utenos mokytojų liaudiškų šokių kolektyvas „Levindra“, chorai atvyksta ir Vilniuje gyvena daugiau dienų, repetuoja prieš pasirodymus, vėliau dalyvauja generalinėse repeticijose ir baigiamuosiuose koncertuose.

Jūsų paminėtų kolektyvų dienotvarkė tikriausiai yra labai įtempta…

„Vieversos“ dalyviai papusryčiauja 8 val. ir iškeliauja į repeticijų vietas – atskiri šokiai statomi skirtingose vietose. Mes jų kartais sulaukiame tik vėlai vakare, 23 val.

Ar Jums, kaip koordinatorei, tenka susidurti su tam tikrais iššūkiais?

Savivaldybėje dirbu jau 22 metus, tad man tai nėra pirma Dainų šventė, o koordinavimas nėra kažkoks ypatingas darbas ar iššūkis, kurio nežinočiau. Koordinatoriaus pareigas einu taip pat ne pirmą kartą. Daug Dainų švenčių jau praėjo, šiuo metu net negaliu pasakyti tikslaus skaičiaus. Aš žinojau, kas manęs laukia, kad tai maždaug pusės metų darbas nuo darbo grupės sudarymo iki atrankų, pasiruošimo. Kolektyvai ruošia repertuarą, mes rūpinamės jų apranga, instrumentais, įvairiais kitais dalykais, peržiūrų organizavimu. O kur dar įvairūs tiek gyvi, tiek nuotoliniai pasitarimai, užduotys… Tai buvo nuolatinis procesas, ėjimas į šią šventę, o dabar, kai visi parengiamieji darbai jau atlikti, gyvename šventės nuotaika ir sprendžiame tik gyvenimiškus klausimus.

Ar viskas vyksta pagal planą? Gal visgi iškyla tam tikrų nesklandumų?

Net nepavadinčiau to nesklandumu, jei, tarkime, tenka pusvalanduku ilgiau palaukti transporto. Man atrodo, viskas sekasi puikiai, vyksta sklandžiai. Kol kas visi esame sveiki.

Savo komandoje turime nuostabią medikę – Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos slaugytoją Rasą Kolesnykienę. Ji labai miela, rūpestinga, bendraujanti, vaikams vakarais verda mėtų arbatą, sakė, jei reikės, ir kojytes jiems pamasažuos.

Praėjusios karštos dienos veikiausiai buvo nelengvos visiems dalyviams…

Tai tikrai buvo didelis iššūkis, nes repeticijos vyko gana intensyviai. Bet, kaip jau minėjau, ačiū Dievui, šiandien visi yra sveiki, patenkinti, geros nuotaikos.

Beje, grįžtant prie gyvenimo sąlygų, šiemet mes galėjome suaugusiems žmonėms suteikti galimybę miegoti sulankstomose lovose ir užtikrinti geresnę poilsio kokybę, nes savivaldybė turi įsigijusi šių lovų kitiems tikslams. Taip pat pasirūpinome higienos priemonėmis. Džiugu, kad yra šeši dušai ir visa delegacija gali nusiprausti.

Jaunimui dar tenka miegoti ant čiužinių, o patys mažiausi „Vieversos“ vaikučiai miega mokyklos, kurioje esame apsistoję, priešmokyklinio ugdymo grupės lovytėse. Juos prižiūri mamos, jie turi žaidimų erdves.

Kaip uteniškiai yra pasipuošę, kad išsiskirtų iš kitų dalyvių ir būtų atpažįstami kaip šio krašto atstovai?

Šie metai išskirtiniai rajono valdžios dėmesiu – visiems dalyviams buvo nupirkti firminiai Dainų šventės marškinėliai, vaikų kolektyvai aprūpinti mėlynomis kepurėlėmis, taip pat visi gavo gertuves su Utenos ir Dainų šventės simbolika. Unikalu tai, kad šioje Dainų šventėje nenaudojami plastikiniai buteliai. „Vilniaus vandenys“ pasirūpino, kad visi dalyviai turėtų galimybę pagrindinėse renginio vietose prisipilti į savo gertuves vandens.

Visiems dalyviams nupirkome ir lietpalčius, o Dainų šventės organizatorius Lietuvos nacionalinis kultūros centras dovanojo spalvotų apyrankių, ženkliukų.

Kaip vertinate Dainų šventės organizatorių darbą?

Iš patirties galiu pasakyti, kad ši Dainų šventė yra geriausiai organizuota iš visų iki šiol buvusių Dainų švenčių. Mums visą laiką viskas buvo aišku, koordinatoriai gavo labai daug informacijos, kuria dalijosi su kolektyvais, buvo paruošta išsami atmintinė, ją galima rasti Dainų šventės tinklalapyje. Kultūros ministro nutarimu paskirstytos lėšos, kuriomis mums, po šventės pateikus tam tikrus dokumentus, bus kompensuojamos transporto išlaidos. Absoliutus aiškumas ir žinojimas, kalbant tiek apie finansavimą, tiek apie komunikaciją. Aš organizatorių darbą įvertinčiau tikrai aukštu balu.

Šiemet labai nebloga maisto kokybė. Turbūt prisimenate, kad 2018 metais buvo ypač daug kalbama apie tai, jog Dainų šventės dalyviai maitinami labai blogu maistu, ką galime paliudyti ir mes. O šioje Dainų šventėje maistas tikrai kokybiškas, šviežias, maistingas.

Į Dainų šventę atvyko ne tik mūsų krašto dainų, šokių, teatro kolektyvai, bet ir nemažai tautodailininkų. Kokia jų misija šiame renginyje?

Mūsų tautodailininkai dalyvauja Bernardinų sode nuo birželio 29 d. vykstančioje mugėje. Į šią mugę buvo pakviesti devyni mūsų rajono tautodailininkai, kurie yra sertifikuoti, kuria aukšto lygio meną. Net 22 Utenos rajono tautodailininkai buvo pakviesti dalyvauti liaudies dailės parodoje „Iš šerdies“, kuri eksponuojama Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Visi jie liepos 1-ą atvyko į šios parodos atidarymą, jiems buvo įteikti parodos katalogai. Tai iš tiesų įspūdinga paroda. Šią parodą galima aplankyti nemokamai (iki rugsėjo 29 d. imtinai – aut. past.).

Minėjote, kad dalyvavote ne vienoje Dainų šventėje. Sakykite, ką Jums asmeniškai reiškia šis renginys?

Ši šventė yra labai stipri emociškai todėl, kad jai sutelkiami patys stipriausi, aukščiausio lygio kūrėjai, mūsų tautinės kultūros puoselėtojai, be galo mylintis Dainų šventę. Šis renginys saugomas nuo kičo, stengiamasi parodyti kuo autentiškesnius tautodailės kūrinius – mugėje nepamatysite jokių kiniškų dalykų, viskas stebima, kontroliuojama.

Tai labai atsakingai ruošiama, išgryninta šventė. Daugelis kūrinių dainuojami jau 100 metų, yra mylimi žmonių, o nauji kūriniai itin kruopščiai ruošiami. Įspūdingo grožio tiek šokiai, tiek dainos, tiek kiti žanrai. Jautru, nuoširdu, tikra… Didžiųjų Dainų šventės koncertų metu tikrai nubyra ne viena ašara, ugdomas pasididžiavimas savo Lietuva.

Šiomis dienomis Vilniuje galima sutikti labai daug užsienio lietuvių, svečių iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių. Žmonės pasipuošę, jie šypsosi, švenčia. Sostinė gyvena šia švente.

Dėkoju už pokalbį.

Deimantė ZARANKIENĖ
deimante@utenosdiena.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto