Lietuvos maršų karaliaus šaknys – Žemaitijoje

Bronius Jonušas, švenčiantis savo muzikinės veiklos 50-metį. 1968 m. liepa.
Nuotr. iš JAV lietuvių laikraščio „Dirva“, Nr. 77, 1968 m. liepos 12 d.

Vasario mėnesį yra minimos kompozitoriaus, pedagogo, orkestrų bei chorų dirigento, kapelmeisterio Broniaus Jonušo gimimo ir mirties metinės.
Lietuviškų maršų karaliumi vadinamas kompozitorius kurį laiką yra gyvenęs Renave.

Talentingų tėvų vaikas

B. Jonušas gimė 1899 metų vasario 27 dieną Pašilės kaime, esančiame Skuodo rajone.
Būsimasis kompozitorius augo gausioje savo tėvų Juozo Jonušo ir Emilijos Baranauskaitės-Jonušienės šeimoje. Jis turėjo devynis brolius ir keturias seseris.
Manoma, kad gabumus muzikai būsimasis kompozitorius paveldėjo iš tėvų. Jo tėvas J. Jonušas mokėjo groti įvairiais instrumentais, vadovavo pučiamųjų orkestrams, o motina buvo garsi apylinkės dainininkė. B. Jonušas vaikystėje smuiku ir trimitu pradėjo groti tėvo suburtoje kapeloje, vėliau ir pučiamųjų orkestruose.
1911–1914 metais jis lankė Ylakių pradžios mokyklą. Dirbdamas įvairius darbus, mokėsi ir sėkmingai išlaikė stojamuosius egzaminus į Skuodo vidurinę mokyklą. Būdamas 17 metų pradėjo vadovauti tėvo įkurtam orkestrui. Sulaukęs dvidešimties įstojo į Rygos konservatoriją mokytis grojimo pučiamaisiais instrumentais meno.
Būdamas studentu suorganizavo mišrųjį chorą, dainavo garsaus lietuvių dainininko, chorų vadovo Antano Vaičiūno suburtame lietuvių chore.
B. Jonušas 1920 metais buvo priimtas į Latvijos kariuomenės štabo komendantūros reprezentacinį pučiamųjų instrumentų orkestrą.

Gyveno ir dirbo daugelyje miestų

Tačiau Latvijoje jis neužsibuvo, grįžo į Lietuvą ir 1921–1937 metais dirbo kapelmeisteriu įvairiuose šalies kariuomenės pulkuose. Iš pradžių 1-ajame savanorių pulke Kaune, vėliau Lietuvos kunigaikščio Vaidoto 8-ajame pėstininkų pulke Šeduvoje. Vėliau dirbdamas Panevėžyje, Šiauliuose, Kėdainiuose vadovavo šių miestų simfoniniams ir pučiamųjų orkestrams, suorganizuodavo chorus, buvo pučiamųjų orkestrų kapelmeisteriu.
1937–1944 metais B. Jonušas vadovavo Lietuvos vidaus reikalų ministerijos reprezentaciniam policijos pučiamųjų orkestrui.

8-to pėstininkų Vaidoto pulko orkestras su dirigentu, pulko kapelmeisteriu
Broniumi Jonušu koncertuoja Mažeikiuose. 1929 m.
Nuotr. iš JAV lietuvių laikraščio „Dirva“, Nr. 77, 1968 m. liepos 12 d.

Nuo 1939 metų jis buvo Šaulių sąjungos orkestro instruktoriumi, Lietuvos muzikų draugijos orkestrų sekcijos vedėju, organizavo orkestrų sąskrydžius, dalyvavo dainų šventėse. 1939 m. dirigavo 400 muzikantų jungtiniam orkestrui Šaulių sąjungos 20-mečio jubiliejaus iškilmėse. Rūpinosi kūrinių pučiamųjų orkestrams leidyba – 1929 m. „Aukuro“ knygynas Šiauliuose išleido jo „Lietuviškus maršus“.
1940–1941 metais dirbo Kauno vakarinių muzikos kursų pučiamųjų instrumentų klasės vedėju ir mokytoju.
Pirmąjį maršą B. Jonušas sukūrė Stasio Šimkaus dainos „Kur bakūžė samanota“ motyvais. Maršas turėjo didelį pasisekimą ir šios sėkmės įkvėptas jis vieną po kito kūrė ir kitus maršus.
Už kūrybinę veiklą kompozitorius 1927 metais apdovanotas 5-ojo laipsnio Gedimino ordinu.

Teko emigruoti į Ameriką

Antrojo pasaulinio karo metais drauge su šeima B. Jonušas pasitraukė į Vokietiją, 1945 m. Kemptono lietuvių stovykloje suorganizavo 25 dalyvių vyrų chorą, kurį pavadino „Lithuania“ vardu. Vėliau su choru persikėlė į Dilingeno lietuvių stovyklą, kur surengė keletą koncertų.
1946–1948 metais Hanau lietuvių stovykloje vadovavo „Dainavos“ ansambliui, kurį sudarė vyrų ir mišrusis chorai, šokėjų grupė.
Chorų repertuare buvo ir sudėtingesnių Stasio Šimkaus, Jeronimo Kačinsko, Vakarų Europos klasikos kūrinių. Chorai dažnai koncertuodavo lietuvių stovyklose bei svetimtaučiams.
1949 metais persikėlęs į Jungtines Amerikos Valstijas B. Jonušas suorganizavo ir metus vadovavo mišriajam chorui Baltimorėje. Po trejų metų nuvykęs į Kolumbiją subūrė nedidelį chorą, dalyvavo radijo laidoje.
1952–1954 metais vadovavo Čikagos lietuvių vyrų chorui. Kolektyvas surengė nemaža koncertų, išleido plokštelių albumą „Tėviškės aidai“, dalyvavo įvairiuose tautiniuose renginiuose.
B. Jonušas 1953–1957 metais vadovavo Čikagos aukštesniosios šeštadieninės lituanistinės mokyklos mišriajam chorui, 1955 metais dar vadovavo Švč. Marijos kazimieriečių mokyklos simfoniniam orkestrui. 1959 metais persikėlęs gyventi į Omahą daug metų vadovavo Lietuvių bendruomenės mišriajam chorui „Rambynas“. Šis choras giedojo bažnyčiose, organizavo koncertus lietuvių kolonijose, dainavo televizijos laidose, dalyvavo tautiniuose renginiuose, JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje.
B. Jonušas buvo lietuvių tautinių šokių ir dainų švenčių dirigentas, šioms šventėms sukūrė instrumentinių ir vokalinių kūrinių. 1970 metais kompozitorius, pedagogas lankėsi Lietuvoje, dalyvavo respublikinėje dainų šventėje.

Kompozitoriaus atminimas saugomas

Muzikas B. Jonušas turėjo absoliučią klausą ir yra vadinamas lietuviškų maršų karaliumi. Jo sukurti maršai pučiamųjų orkestrui turi gražius ir skambius pavadinimus: „Kur bakūžė samanota“, „Plaukia sau laivelis“, „Rūtų darželis“, „Tai ne miškas šlama“, „Gaudžia trimitai“, „Leiskit į Tėvynę“, „Prabočių keliai“ ir kt.
1958 metais Vokietijoje su Štutgarto simfoninio orkestro pučiamųjų grupe, diriguojant autoriui, į plokštelę „Gaudžia trimitai“ buvo įrašyta dvylika B. Jonušo maršų.

Broniaus Jonušo antkapinis paminklas.
Skuodo rajono savivaldybės archyvo nuotrauka

Lietuvoje 1993 metais išleisti 6 jo maršai pučiamųjų orkestrui rinkinyje „Gaudžia trimitai“ (rinkinį sudarė ir redagavo Antanas Radzevičius).
B. Jonušo dainos „Einu per kiemą“, „Kurteliai sulojo“, „Namo, broliukai“ skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje ir Toronte.
Sulaukęs 76 metų kompozitorius 1976 metų vasario 12 dieną mirė JAV, Čikagoje. 2009 metų birželį kompozitoriaus palaikai buvo parvežti ir palaidoti Ylakių kapinėse.
Kompozitoriaus atminimą Lietuvoje bandoma įprasminti: vyksta pučiamųjų orkestrų festivaliai ir kūrinių konkursai pučiamųjų orkestrams. Vilniuje veikia B. Jonušo vardo muzikos mokykla.
Yra išleista dirigento Algirdo Radzevičiaus parengta knyga „Bronius Jonušas“.
Loreta BUTKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Naujienos iš interneto