Liga nėra mirtina ir su ja reikia išmokti gyventi

Per metus Lietuvoje užregistruojama 16 tūkstančių naujų vėžio susirgimų. Šiuo metu Lietuvos onkologijos įstaigose gydoma 67 tūkstančiai šalies gyventojų, tiek, kiek apytikriai yra visame mūsų rajone. Praėjusiais metais kas penkta netektis – tai mirtis nuo vėžio. Kasdien į Vilniaus universiteto onkologijos institutą kreipiasi daugiau kaip 300 žmonių ir maždaug šimtui iš jų diagnozuojami piktybiniai navikai.
Siekiant, kad onkologiniai ligoniai gautų kuo išsamesnę informaciją apie savo ligą, prie Onkologijos instituto Vilniuje jau pora metų veikia Vėžio informacijos centras. Birželio viduryje toks centras įkurtas ir Šiaulių ligoninėje. Dvasinę ir psichologinę pagalbą šia liga sergantiems žmonėms bei jų artimiesiems teiks pirmasis Lietuvoje onkologinių ligonių informacijos ir pagalbos centras, kuris turėtų būti pastatytas Klaipėdoje po dvejų ar trejų metų.


MIRTINGUMAS NEDIDĖJA
Onkologų teigimu, laiku nustačius vėžį ir paskyrus reikiamą gydymą, žmogų galima išgelbėti nuo mirties. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje mirtingumas nuo onkologinių ligų palyginti su kitomis Europos šalimis nėra labai didelis. Jeigu mūsų šalyje nuo piktybinių navikų 2006 metais 100 tūkstančių gyventojų teko 299 vyrų ir 133 moterų mirtys, tai mus gerokai aplenkė Vengrija, Kroatija, netgi kaimynė Estija. Pastebėta, kad tose šalyse, kurios yra senesnės ES narės, sergamumas onkologinėmis ligomis yra mažesnis negu šalyse, įstojusiose į ES nuo 2004 ar 2007 metų.
Pasak Savivaldybės gydytojos Irenos Vaicekavičienės, onkologinių susirgimų skaičiai mūsų rajone lyginant su respublikos vidurkiu taip pat niekuo neišskirtiniai, gal netgi kiek žemesni nei kituose rajonuose. Remiantis tais pačiais jau minėtais duomenimis, jei sergamumas šia liga Lietuvoje būtų pasiskirstęs tolygiai, mūsų rajone per metus būtų skaičiuojama iki 200 vyrų ir apie 170 moterų mirčių.
Gydytoja parodė 40 metų laikotarpio pagal Lietuvos vėžio registro duomenis sergamumo ir mirtingumo nuo piktybinių navikų 100 tūkst. gyventojų nubrėžtą kreivę. Jeigu iki 1989 metų šios abi kreivės tolygiai kyla į viršų, tai nuo 1989 metų sergamumo kreivė į viršų kyla kur kas staigiau negu mirtingumo. Vadinasi, išaugus sergamumui (naujai registruoti susirgimai per tam tikrą laikotarpį tam tikroje teritorijoje), ligonių mirtingumas nelabai padidėjo. Tai reiškia, kad diagnozuojama ligos ankstyvesnės stadijos, pagerėjo gydymo kokybė.
SERGA SKIRTINGOMIS
LIGOS FORMOMIS
Kokiomis vėžio formomis daugiausiai serga Lietuvos vyrai ir moterys? Tarp vyrų dažniausiai paplitęs plaučių vėžys. Per pastarąjį dešimtmetį iki 2005-ųjų pastebėta, kad sergančiųjų plaučių vėžiu skaičius turi tendenciją mažėti, nors sergamumas tebėra aukštas. Jį lenkia tik priešinės liaukos (prostatos) vėžys, kurio susirgimo atvejų vis daugėja. Anot I. Vaicekavičienės, dešimt metų stabilūs lieka statistiniai sergamumo žarnyno, šlapimo sistemos piktybiniais navikais skaičiai. Rečiausiai vyrai serga melanoma.
Tarp moterų onkologinių ligų labiausiai paplitęs krūties vėžys, už jį kiek mažiau – odos. Trečioje vietoje yra kiaušidžių ir gimdos piktybiniai navikai. Rečiausiai moterys serga burnos ertmės vėžiu.
LĖŠOS NEPANAUDOJAMOS
Kad laiku būtų užkirstas kelias šiai klastingai ligai, vykdomos įvairios prevencinių priemonių programos. Mažeikių rajonas buvo Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programos lyderis Šiaulių ir Telšių apskrityse 2004–2006 metais. Programa skirta moterų nuo 30 iki 60 metų amžiaus susirgimų prevencijai. Rajone buvo patikrinta 55 proc. minėto amžiaus moterų. I. Vaicekavičienė sako, kad tai nėra džiuginantis rezultatas, nes buvo galima ištirti visus 100 proc. moterų. Lėšos tam buvo skirtos, bet liko nepanaudotos. Pavyzdžiui, šalies mastu 2004 metais planuota suma buvo 4 milijonai, o panaudota tik 700 tūkstančių litų. Net ir po trejų metų, 2007-aisiais, planuota 3,5 mln., panaudota – 2,3 mln.
2005–2007 metais imtinai Mažeikiuose pagal šią programą buvo patikrinta 47 procentai moterų. Nors šio amžiaus rajono moterys apie minėtą programą buvo informuotos 100 procentų, bet, kaip matyti, pasitikrinti atėjo tik kas antra.
Kaip pastebi Savivaldybės gydytoja, Mažeikiai programą pradėjo vykdyti 2001 metais iš Savivaldybės sveikatos fondo lėšų. Nuo 2004-ųjų ji apima visą Lietuvą ir finansuojama iš ligonių kasų lėšų.
VYRAI AKTYVESNI
NEGU MOTERYS
Antroji valstybinė Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu patvirtinta Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa, skirta moterų nuo 50 iki 69 metų amžiaus susirgimų prevencijai, Telšių apskrityje vykdoma vangokai, nes mūsų apskritis neturi mamografo. Tad rajono moterys, norinčios atlikti šį tyrimą, priverstos vykti į Šiaulius arba Klaipėdą. Per dvejus metus patikrinta tik 14 procentų rajono moterų. Lyginant su Rietavo savivaldybe, kur mamografinė patikra atlikta beveik 35 proc. moterų, tai yra labai mažai.
Anot I. Vaicekavičienės, galbūt tokį skirtumą lėmė tai, kad Rietavas yra arčiau Klaipėdos. Pagerėjus susisiekimui su Šiauliais, tikėtina, kad ir mūsų moterys aktyviau dalyvaus šioje programoje.
Mažeikių savivaldybės teritorijoje jau nuo 2003 metų pradėta Atrankinės ultragarsinės patikros dėl krūties vėžio programa, pagal kurią atlikti šį tyrimą kviečiamos jaunesnės moterys. Šiais metais planuojama patikrinti apie 900 moterų iki 50 metų amžiaus. Programa vykdoma iš Savivaldybės sveikatai skirtų lėšų.
Trečioji Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, apimanti visą šalies teritoriją, vykdoma nuo 2005 metų vidurio. Ji skirta vyrų nuo 50 iki 75 metų amžiaus ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, ligos prevencijai. Mažeikių savivaldybės lėšomis ši programa buvo vykdoma 2003 metais.
Per 2006–2007 metus Mažeikių rajono vyrai, kurie gali dalyvauti šioje programoje, buvo gana aktyvūs: patikrinti 57,6 proc. vyrų. Sprendžiant pagal kitus Telšių apskrities rajonus, aktyvesni už mūsų rajono vyrus buvo tik rietaviškiai.
GALIMYBĖMIS
NEPASINAUDOJA
Pastebima, kad Mažeikių savivaldybė minėtas programas stengiasi pradėti vykdyti kuo anksčiau. Tačiau, anot Savivaldybės gydytojos, liūdna, kad gyventojai nepasinaudoja suteikta galimybe atlikti nemokamus tyrimus. Tai rodo labai kuklūs skaičiai. Jeigu moterims dėl mamografinio tyrimo reikia važiuoti į kitą miestą, tai dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos galima kreiptis į kiekvieną pirminės sveikatos priežiūros centrą, kurių mūsų rajone yra net 8.
Kodėl atsirado visos šios programos? Atsakymas vienareikšmiškas: stebint ir analizuojant tam tikros rūšies piktybinių navikų sergamumo didėjimo tendencijas. Konkrečiai – vyrų prostatos vėžio, moterų – krūtų, kiaušidžių ir gimdos piktybinių navikų. Kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo sėkmingiau galima taikyti gydymą ir žymiai sumažinti ligotumą ir mirtingumą.
Visos programos tebevykdomos ir bus tęsiamos toliau. Labai svarbu profilaktika. Turi keistis požiūris į profilaktinius patikrinimus, būtina suprasti jų svarbą.
Mūsų rajono gyventojai, pasak I. Vaicekavičienės, kartais labai sureikšmina „Mažeikių naftos“ kaimynystę ir be reikalo panikuoja, kad šalia yra toks objektas. Pas mus kasdien atliekamas oro taršos monitoringas. Jeigu tik rodikliai viršijami, Savivaldybė gauna pranešimus iš Šiaulių aplinkos apsaugos departamento. Per metus tokių pranešimų gaunama tik keletas, ir jie dažniausiai susiję ne su „Mažeikių nafta“, bet su kelio remonto darbais ir jų metu keliamomis dulkėmis arba tais atvejais, kai, esant ramiam be vėjo orui, jame susikaupia mašinų išmetamosios dujos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto