Pirmą kartą šiais metais į polikliniką atėjusių mažeikiškių laukia ne visiems suprantamos naujovės. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas ir mažeikiškius medikus verčia reikalauti ligonių parašų.
REIKALINGAS SUTIKIMAS
Po Naujųjų metų pas poliklinikos gydytojus atėję mažeikiškiai sutriko dėl naujos tvarkos. Gydytojai visiems lankytojams pasiūlo pasirašyti kažkokį ne visiems suprantamą raštą. „Kokia čia rašymosi manija“, – stebisi žmonės, paskambinę į redakciją.
„Man tas pats, dėl ko pasirašiau. Svarbu, kad gerai gydytų“, – „Santarvei“ sakė nenorėjęs prisistatyti iš gydytojos kabineto ką tik išėjęs jaunas vyras ir pridūrė, kad kažkokį lapą pasirašyti pakišusi slaugytoja gerai net nepaaiškino, kodėl būtina pasirašyti. „Nemanau, kad čia kažkokia afera“, – pridūrė jis.
Prie kabinetų laukiančios moterys, ypač vyresnio amžiaus, pasirodė įtaresnės. „Pasirašiau, nes bijojau supykdyti savo daktarą, dažnai pas jį lankausi“, – prisipažino pensinio amžiaus moteris.
„Manau, kad toks parašas reikalingas ir gydytojui, ir ligoniui. Mes pasirašome, kad bus suteikta visa informacija apie gydymą, galėsime pareikšti savo nuomonę dėl gydymo būdo“, – džiaugėsi inteligentiška dama.
VERTINA SKEPTIŠKAI
Mini apklausa poliklinikos koridoriuose parodė, kad žmonių, įtariai, skeptiškai vertinančių naujovę, yra daugiau.
„Medikai stengiasi apsidrausti. Žmonės neišmano taip gerai medicinos, kad galėtų nuspręsti, koks gydymas kuriam tinkamiausias. Ligoniui kraunama per didelė atsakomybė“, – samprotavo „Santarvės“ pašnekovai.
Ligonių manymu, ant jų pečių norima perkelti atsakomybę už gydymo pasekmes. Teoriškai įsigaliojus Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymui galima kreiptis į teismą ir reikalauti, kad būtų atlyginta žala. Tačiau kas žino, kokią įtaką bylos baigčiai turės ligonių parašai?
REGLAMENTUOJA TEISĘ
Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotoja Ona Juočinskienė paaiškino, kad naujasis įstatymas visų pirma gina paciento teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą. Įstatymas reglamentuoja paciento teisę pasirinkti gydytoją, slaugos specialistą ir sveikatos priežiūros įstaigą.
Akcentuojama ir paciento teisė į informaciją, teisė rinktis diagnostikos bei gydymo metodikas, atsisakyti gydymo, žinoti apie savo ligą.
O. Juočinskienė paaiškino, kad parašas imamas, norint išsiaiškinti, ar pacientas sutinka, kad jį apžiūrėtų konkretus gydytojas. Pacientas pasirašo ir tada, kai sutinka, jog jam būtų atlikti tyrimai bei skirtas atitinkamas gydymas. Pasirašyti reikia ir kai atliekamos slaugos procedūros.
RIMTAS DOKUMENTAS
„Gydytojas privalo supažindinti ligonį su gydymo eiga, galimais jo rezultatais bei pateikti informaciją apie alternatyvaus gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo“, – pasakojo O. Juočinskienė.
Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centras dar pernai metų pabaigoje sukūrė sutikimo formą. Ministerija specialių formų nepateikė.
Ligonių pasirašyti sutikimai susegami į bylas ir gydytojų kabinetuose saugomi trejus metus.
Anot pavaduotojos, iki šiol nė vienas pacientas neatsisakė pasirašyti sutikimo.
SUTARTYS – NE NAUJIENA
Mažeikių ligoninės vadovo pavaduotoja Rasa Mačiulienė „Santarvei“ sakė, kad sutartys su ligoniais – įstaigai nieko naujo. Jas ligoninė pasirašinėja bene penkerius metus. Atskiras sutarčių formas turi kraujo paruošimo, operacijų, priėmimo skyriai, gydytojai.
Raštiško ligonių sutikimo reikia operacijai, anestezijai, tyrimams atlikti, gydyti.
„Ligonis pasirašo, kad gydytojas jam suprantamai paaiškino apie ligą, gydymo metodus, galimas komplikacijas ir kitus dalykus“, – sutarties tekstą apibūdino pašnekovė.
Būna, kad žmogus atsisako gultis į ligoninę. Tada gydytojams toks parašas – savotiškas apsidraudimas.
LIGONIAMS TRŪKSTA INFORMACIJOS
Ligoninės vadovo pavaduotoja pastebėjo, kad dažniausiai nusiskundimų medikais kyla ne dėl kokių nors gydymo klaidų, bet dėl nesusikalbėjimo, bendravimo, informacijos stokos.
Iki šiol sutarčių pasirašymas buvo gal kiek ir formalus. Ligoninės administracija diskutuoja, kaip patobulinti sutartis, atsižvelgiant į Civilinio kodekso ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą.
„Gydytojai turi labiau šnekėtis su pacientais, aiškinti apie gydymo eigą, tyrimo rezultatus, ligos prognozes“, – tokios nuomonės yra ligoninės vadovo pavaduotoja.
Jono STRAZDAUSKO nuotraukos
