Linkėjimai Genutei

Šisbeitauskas

Matyt, tokie jau esame nuo prigimimo – tai, kas yra, mūsų netenkina, reikia kitko. Dar prieš tris geras savaites kaimynės vis dūsavo: baisus dalykas tie tropiniai karščiai – kvėpuoti nėra kuo, širdys stoja, kojos tinsta, visas prakaite išmirkęs pavojų aplinkai keli. Dabar girdžiu: ir kada tie rudeniniai lietūs baigsis, šalta, nosies iš namų savaitgaliais negali iškišti, svarbiausių darbų sode ir darže nudirbti…
Tai ko mums iš tikrųjų reikia? Vertėtų apsispręsti. Kita vertus, sakyti, kad dabar orai blogi – nereikėtų. Štai Valstybės diena lyg užsakyta buvo. Išvakarėse su skėčiu po parką vaikštinėjau ir galvojau: vaje, kaip reikės į pikniką rinktis, ant šlapios žolės sėdėti… Ir štai atėjo ta diena – oras gražiausias, nei karšta, nei šalta, saulė šviečia. Puikumėlis!
Ir vakar – puikiausia lietuviška vasara. Žodžiu, yra svarbesnių problemų nei oras už lango. Ypač jei dieną praleidi kokiame nors biure. Darbe gi ant galvos nelyja, užtat žolytė auga, gyvuliams ir žvėrims pašaro bus. Pagalvokime ir apie kitus, ne tik savo patogumą.
O štai mane tikrai ištiko likimo smūgis – ant galvos užkrito lenta. Mano durų staktos medžiu apkraštuotos, tai viršutinė lenta ėmė ir išsijudino. Ir nukrito tuo metu, kai pro duris ėjau. Draugai ir kolegos, kuriems papasakojau apie gumbą viršugalvyje, juokiasi, sako: „Dabar, Šisbeitauskai, esi iš tiesų nepakaltinamas. Gali rašyti, ką nori.“ O man gimė meninis palyginimas – daugelį problemų galima pavadinti ta nelemta lenta. Ypač dabar, kai ne kartą pasijutau apgautas. Arba taip pasijuto man skambinę ar parašę mažeikiškiai.
Anądien nuėjau į turgelį. Norėjosi ko nors gardaus ir su vitaminais. Viena protinga moteris papasakojo, kaip reikia rinktis trešnes. Esą tos, kurios blizga, yra geros, o matinės, dulksvos – prastos, senos ir neskanios. Apžiūrėjau prekystalius. Matau, blizga trešnės, net atspindį savo gali įsižiūrėti. Paprašiau kilogramo už 3,5 euro. Supylė man tai, kas buvo dėžutėje. Parsinešu namo – maišelyje – ne uogos, atliekos. Taip, kelios blizgančios trešnės buvo, matyt, tos pačios, kurios mano akį patraukė. Apie visas kitas geriau nepasakoti, net kirminukai neapsikentę iš uogų išropojo. Tai bent skaniai vitaminų „pavalgiau“.
Kita istorija apie lentą, smogiančią į galvą, – vienos moteriškės papasakota. Man tos moteriškos plonybės nelabai aiškios, bet pabandysiu perpasakoti. Sulaukusios atitinkamo amžiaus moterys gali nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio. Daktarai jas siunčia tas krūtis nufotografuoti. Tai mano pašnekovė ir papasakojo. Nuėjo, atliko tą tyrimą, o po kažkiek laiko nuėjusi pas šeimos gydytoją išgirdo: „Negerai.“ Jai buvo paaiškinta, kad reikia kreiptis į onkologą echoskopuotoją. O prie to daktaro – eilė ilgiausia.
Gyvena moteris su mintimi, kad jai jau paskutinioji artėja, net tropinių karščių nejaučia. Pagaliau sulaukusi vizito išvakarių, praleidžia bemiegę naktį. „Patikėk, tas paskutines valandas sėdėjau kaip ant adatų, galvoje – nė vienos minties, ką man kas sako, nesuprantu, rankos dreba, kojos irgi“, – prisiminimais dalijosi mažeikiškė. Nuėjusi pas gydytoją, sužinojo, kad tas „negerumas“ – tik suspaustas raumuo. O dar daktarėlis pliauską į laužą įmetė. Sako nesuprantantis, kas tuose Mažeikiuose vyksta, vis perbalusias ar pajuodavusias moteriškes tie tyrimų atlikėjai jam siunčia. Kai mano pažįstama pasidomėjo, ar negalėtų be tų tyrimų apsieiti, geriau tiesiai pas daktarą, paaiškėjo, kad tos nemokamos profilaktinės priemonės galima atsisakyti ir tiesiu taikymu keliauti pas gydytoją su siuntimu. Gal vienu kitu euru ir brangiau kainuos, bet psichikos sveikata – daug brangesnė. Tai ne tik mano pažįstama, bet ir Sveikatos apsaugos ministerija sako.
Kitas pavyzdys – apie kitą profilaktinį tyrimą. Slaptas kraujas – žinote tokį? Reikia kakutį į laboratoriją atnešti, o tau pasako, ar žarnose viskas gerai, ar gali būti kokių nors baisumų. Tai kita moteris po mėnesio nuo tada, kai tą kakutį pristatė, užėjo pas savo šeimos gydytoją. O jai – kaip iš giedro dangaus: skubiai daryti kolonoskopiją! Tai yra rimtas žarnų tyrimą. Ji dar paklausė, gal gali tyrimą pakartoti, nes buvo girdėjusi, kad maistas ir vaistai iškreipia tą „slaptą kraują“. Gydytoja pasakė: „Ne.“ Moteris puolė skambinti į vieną ligoninę, į kitą, į vieną miestą, į kitą… Eilės – iki rugpjūčio. Pabandyk su diagnoze „Blogai“ tiek išlaukti ir proto neprarasti. Galiausiai moteriškė pradėjo ieškoti pažįstamų. Šiaip ne taip geri žmonės padėjo viename mieste tą eilę pastumti. Po savaitės nuvažiavo, tyrimą atliko ir sužinojo, kad viskas gerai. Žinoma, iš pradžių žmogus laimingas, nes ką tik mintyse įkapes siuvosi, o dabar – gražus gyvenimas prieš akis. O paskui galvoja: kodėl su manimi taip bjauriai elgiamasi? Kodėl nepaaiškina prieš tyrimą, ko negaliu valgyti, gerti? Kodėl jo negalima pakartoti, kai paaiškina?
Aš – ne specialistas, tokių plonybių neišmanau. Bet galvoju, kad žmogų reikėtų saugoti, ne tik nuo blogų ligų, bet ir nuo streso didžiausio, jei ta profilaktika tokia svarbi. Ne veltui sakoma, kad visos ligos nuo nervų. Kelis kartus taip padurniuoji, jau, žiūrėk, ir rimtų vaistų reikia.
Koks malonumas mus lenta per galvas daužyti?
Yra ir gera tema. Moteris pametė piniginę. Su pinigais, dokumentais, banko kortelėmis. Šunį vedžiojanti moteris tą piniginę surado. Ir ne tik piniginę. Ji surado nukentėjusiosios darbo telefoną, paskambino, paprašė kolegų pranešti, kad visa tai yra, niekur nedingo. Geradarės vardas Genovaitė, daugiau nieko apie ją nežinau. Geros Jums nuotaikos, gerų orų, puikios sveikatos, ponia Genute.
Kažkaip smagiau širdžiai pasidaro, kai sužinai, jog ne visi ir ne visada mus nori apgauti.
Ir kitiems to paties linkiu, išskyrus tuos, kurie mus už nosių vedžioja ir lentas ant galvų mėto.

One Reply to “Linkėjimai Genutei”

  1. Kur kreiptis parašė:

    Baisu darosi, kad antri metai zudomos , itartinai dingsta gulbes stadiono tvenkinyje. Stai nuo treciadienio nebera gulbino, o likusi stresuota gulbe bando issaugoti likusius du is penkiu gulbiukus. Galetu atsakingi asmenys suorganizuot svietejiska akcija, pajungt svietimo istaigu gamtosaugines grupes ar kokiais nors kitais budais prisidet prie gulbiu issaugonimo, juk viena pora teturime, mazeikieciai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto