Linkiu sulaukti magiško Trijų Karalių ženklo

Šisbeitauskas

Pradedu tradiciškai, kaip šiomis dienomis sutikęs draugą ar pažįstamą: su Naujaisiais metais! Jie lyg niekur nieko ėmė ir atėjo. Nesvarbu, kad nekokiu oru, bet šventė vis tiek įvyko. Šiemet kaip niekada per Naujuosius buvo daug triukšmo, spalvų ir, ačiū Dievui, niekas nuo tų pliauškių nenukentėjo. Iš daugybės saliutų, fejerverkų galima spręsti, kad mažeikiškiai po truputį atsigauna. Tik keista, kad tie saliutai skraidė kažkaip nesustyguotai, lyg žmonės nebeturėtų ar nepažintų laikrodžių: vieni pyškinti pradėjo gerokai prieš dvyliktą, kiti, lyg pabudę iš miego, šaudė dar ir po dvyliktos valandos. Sunku buvo suprasti, kada tie metai iš senųjų persirito į naujuosius.
Saliutų triukšmą lydėjo dar vienas – mašinų signalizacijų. Kai kurios mašinos nuo to triukšmo žviegė vis kitokiu balsu lyg lenktyniaudamos, kieno garsas stipresnis, kieno gražesnis. Mano vienos pažįstamos kieme gyventojai yra įsirengę kažką panašaus į mašinų stovėjimo aikštelę, tad automobilių ten daugiau nei kituose kiemuose, žinoma, daugiau ir triukšmo. Ta aikštelė įrengta bene prieš trejus metus. IR KĄ JŪS MANOT? Dabar vietos vėl trūksta, tad automobiliai statomi ant šaligatvių, žolynų – žodžiu, ten, kur tik laisva. Toks vairuotojų savivaliavimas kelia gyventojų pasipiktinimą: nei kaimynai gali normaliai praeiti, nei patys vairuotojai pravažiuoti.
Ir kur tų mašinų nebus daug, jei vienas gyventojas jų turi net tris, ir visas laiko kieme. Žmonės jau kalba, kad galėtų ir Mažeikiuose automobilių stovėjimą kieme apmokestinti: kas turi vieną, per mėnesį moka tik simbolinę kainą – kelis litus, o kas turi jų daugiau – su kiekvienu automobiliu kainą reiktų gerokai didinti, kad nebesinorėtų viso nuosavo garažo laikyti po langais. Keliomis mašinomis iškart niekas nevažiuoja, tad ir laikyti jų kieme nėra reikalo.
Kita vertus, po kiemus dažniau pasisukinėti galėtų ir policijos pareigūnai: gal ne tik nubaustų vieną kitą pažeidėją, bet ir pamatytų, kaip sunku čia važinėti.
Tokia būtų viena iš naujametinių aktualijų.
Ilgas šventinis laikotarpis daugiausiai naudos ir pelno atnešė prekybininkams: kas darėsi parduotuvėse! Didžiuosiuose prekybos centruose eilės begalinės, nuo lentynų šluojama viskas, kas tinka šventėms. Viename prekybos centre pats žiopsojau į daugybę sukrautų tortų: prisipažinsiu, tiek jų vienoje vietoje dar nebuvau matęs. Kitą dieną dar prieš pietus žiūriu, kad nė vieno torto nelikę – tik keli atsibodę šakočiai. Vakare neliko nė tų… Turgelyje šaldytuvai anksčiau lūždavo nuo mėsos, o prieš pat šventes jie buvo tušti, nebesimatė nė pačių prekybininkų.
Miesto centrinėse gatvėse pilna automobilių, jų nėra kur pasistatyti. Tad kas dar gali išsižioti, kad mes prastai gyvename, kad sunku sudurti galą su galu? Matyt, ne tuos galus duriame.
Pelnėsi šventiniu laikotarpiu ir taksistai: lyg tomis dienomis būtų sukilusios kainos. Iš senamiesčio į mikrorajoną be dešimties litų nenuvažiuosi, o jei kiek toliau – klok vos ne dvidešimt.
O važiuoti reikia: juk pats atsigėręs, kad ir šampano, nebesėsi prie vairo. Nors kiek tą naktį teko važinėti, policijos mašinos nemačiau nė vienos: ir iš tiesų, ar pareigūnai ne žmonės?..
Metams baigiantis nesulaukėme jokių žadėtų pasaulio kataklizmų, kai kas rimtai ruošėsi pasaulio pabaigai, o ši, lyg savo vertę žinanti ori dama, ėmė ir nepasirodė.
Užtat nutirpus sniegui pasirodė kas kita: nuo šiukšlių iki statybininkų broko. Senamiesčio skverelyje, ten, kur ruošiamasi statyti saulės laikrodį, per šalčius sudėtos plytelės dabar visos išsiklaipiusios, suskilinėjusios, kad einant atrodo, jog eini laminuotu plytelių grindiniu. Kaip sako vienas mano pažįstamas, jeigu tos plytelės būtų klojamos privačiam asmeniui, tai tokie klojėjai ne tik turėtų žalą atlyginti, bet dar būtų išgrūsti iš darbo be teisės įsidarbinti kur nors kitur… O čia… dirbama ne sau, švaistomi ne savi, o svetimi pinigai, tai kokia gali būti darbų kokybė? Nėra šeimininko ir, matyt, niekada nebus, tad nėra kam ir tvarkos įvesti.
Ir koks šeimininkas vidury pereinamojo kiemo be priežiūros paliktų krūvą statybinės medžiagos – šaligatviams sutvirtinti skirtos masės? Kažkaip keista matyti, kad krūva visiškai nedomina mažeikiškių, pūpso vieniša ir niekam nebereikalinga.
Rytoj – Trys Karaliai, tad į mūsų duris gal pasibels atvykėliai iš tolimų kraštų: Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Jeigu ir nepajusite, kaip jie aplankys jūsų namus, tai gal po to atrasite jų apsilankymo žymes ant savo namų ar butų durų – patikėkit, jie iš tiesų ateina. Ateina nešini gera žinia apie mūsų Išganytojo gimimą. Karaliai nori, kad apie tai sužinotų kuo daugiau žmonių, nes tada ir laimė aplankys daugiau širdžių, kurioms gal tiek ir tereikia – magiškojo ženklo ant durų: +K+M+B.
Tad linkiu, kad jį ant savo durų atrastų kuo daugiau mažeikiškių, o rytoj kviečiu visus prieš dvi rinktis prie „Boulingo tako“ ir dalyvauti šventiniame bėgime: trasa tikrai sudėtinga – nors ir pėsčiomis iki Kultūros centro. Negi neįveiksim?!

sisbeitauskas@santarve.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto