Lūšiškiai baiminasi, kad gali būti nugriauta Lūšės geležinkelio stotis. Geležinkelininkams priklausę pagalbiniai statiniai jau virto plytų krūvomis. 
ISTORIJOS DALIS
Į redakciją paskambinusi moteris „Santarvei“ pasakojo, kad netikėtai Lūšėje pasirodę šiauliškiai statybininkai ėmėsi vietos gyventojus papiktinusių darbų. Jau išgriautas buvęs geležinkelininkų sandėlis, plytų krūva baigiamas paversti ir kitas pagalbinis pastatas. Lūšės gyventojai baiminasi, kad bus nugriauta ir nebeveikianti geležinkelio stotis.
„Savininkams galbūt ir neapsimoka laikyti nebenaudojamų pastatų, tačiau jie – mūsų istorija. Lūšės geležinkelio stotis – neatskiriama kraupių istorijos įvykių dalis, nes iš čia žmonės buvo vežami į Sibirą. Apie šiuos įvykius byloja ir memorialinė lentelė“, – pasakojo nenorėjusi prisistatyti moteris.
Anot pašnekovės, pirmaisiais Nepriklausomybės metais vyko susitikimas žmonių, kurie į tremtį buvo išvežti iš Lūšės geležinkelio stoties.
„Sunaikinti prieš beveik šimtą metų statytą stotį, tai sunaikinti dalį istorijos“, – teigė moteris.
Lūšiškių manymu, susirūpinti istorinių pastatų išsaugojimu turėję vietos valdininkai.
PASTATUS NORĖJO PIRKTI
Lūšiškį Alfonsą Vertelį taip pat papiktino geležinkelininkų sprendimas nugriauti jiems nebereikalingus pastatus. Žmogus atmeta sentimentus istorijai. Jam labiau rūpi paties reikalai.
A. Vertelis jau kelerius metus AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančiame sandėlyje laikė šieną. Ūkininkas tikėjosi tapti šio pastato šeimininku. Tokią viltį jam buvo suteikę patys geležinkelininkai.
Pirkti dalį pastato pretendavo ir dar viena ūkininkė.
„Geležinkelininkai galėjo užsidirbti pinigų, tačiau, užuot pastatus pardavę, juos sunaikino. Ko gero, dar nemažai sumokėjo juos griaunantiems statybininkams“, – samprotavo A.Vertelis.
Ūkininkas pastatų nuomos sutarties nebuvo sudaręs. Geležinkelininkai patalpomis leido naudotis pagal žodinį susitarimą. Žmogus puikiai supranta, kad pastatų šeimininkai turi teisę jį bet kada iš jų iškrapštyti.
„Ir vis dėlto galėjo įspėti anksčiau. Per kelias dienas neįmanoma su arkliniu vežimu išvežti kelias tonas šieno“, – guodėsi ūkininkas.
DARBUS PAŽADĖJO SUSTABDYTI
Pastatus griaunančios UAB „Termoizolda“ darbų vadovas Virginijus Šidlauskas „Santarvę“ patikino, kad Lūšės geležinkelio stotis liks. Anot jo, ateityje netgi planuojama šį pastatą atnaujinti.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Šiaulių geležinkelio infrastruktūra“ viršininko Algirdo Karužio informacija buvo ne tokia džiugi. Jis neneigė, kad stotį numatyta nugriauti dar šį rudenį.
„Laikas niokoja nenaudojamą pastatą. Ilgą laiką jo nelietėme. Manėme, kad gims koks projektas kaip jį panaudoti, tačiau nieko gero nesugalvojome“, – atvirai kalbėjo pašnekovas.
A. Karužis, sužinojęs apie Lūšės gyventojų susirūpinimą geležinkelio stoties likimu, prašė jų raštu išdėstyti savo argumentus.
„Bandysime dar grįžti prie šio klausimo sprendimo. Aš duosiu nurodymą, kad kol kas stotis nebūtų griaunama. Jeigu šitiek laiko laukėme, galime dar palaukti“, – vakar „Santarvei“ pažadėjo filialo viršininkas.
PRIVATIZUOTI DRAUDŽIAMA
A. Karužis informavo, kad pastatams griauti buvo skelbiamas konkursas. Lūšėje darbuojasi konkursą laimėjusi šiauliškė firma „Termoizolda“.
Lūšės gyventojai stebėjosi, kad už griovimą mokami pinigai. Jie teigė, jog būtų sutikę pastatus nugriauti vien už statybines atliekas.
„Jeigu į mane žmonės būtų kreipęsi, būčiau pasinaudojęs jų siūlymu“, – patikino „Šiaulių geležinkelio infrastruktūros“ viršininkas A. Karužis.
Pašnekovas prisipažino, kad niekaip nebūtų galėjęs patenkinti kito gyventojų prašymo – dėl griaunamų pastatų įsigijimo. Anot jo, yra priimti nutarimai, kurie draudžia privatizuoti geležinkelininkams priklausančius pagelžkelio pastatus.
„Anksčiau tokio draudimo nebuvo. Tačiau patirtis parodė, kad toks privatizavimas nepasitvirtino. Žmonės pagelžkelyje ima verstis ūkiškai arba plečia kitokią veiklą, tai tampa nesaugu“, – paaiškino A. Karužis.
TURĖTŲ IŠSIAIŠKINTI ISTORIKAI
Savivaldybės vyriausioji paminklotvarkos specialistė Eugenija Kupliauskienė „Santarvei“ sakė, kad gal prieš penkerius metus Lūšėje lankėsi Kultūros paveldo centro specialistės.
„Jos išsamiai apžiūrėjo Lūšės senesnius pastatus, tarp jų ir geležinkelio stotį, tačiau nerado ko įtraukti į saugomų objektų sąrašą“, – teigė pašnekovė.
E. Kupliauskienė paaiškino, kad jos rūpestis yra išsaugoti kultūros vertybes. Kokią istorinę reikšmę rajonui turi Lūšės geležinkelio stotis, specialistės teigimu, turėtų išsiaiškinti istorikai.
Anot pašnekovės, pastatai, susiję su tremtimi, politinių kalinių kankinimu, dažniausiai pažymimi lentelėmis.
REIKIA INICIATYVOS
Kultūros paveldo centro architektė istorikė Irena Liaučiuvienė „Santarvei“ patikslino, kad Lūšės geležinkelio stotis iš tikrųjų nėra įtraukta į kultūrinio paveldo objektų sąrašą. „Tačiau tai nereiškia, kad to negali būti padaryta ateityje“, – pridūrė ji.
Pašnekovė paaiškino, kad, gavę raštišką prašymą, centro specialistai vyksta į vietą ir įvertina objekto istorinę, architektūrinę ar kultūrinę svarbą. Jeigu prie prašymo pridedama šią reikšmę įrodanti medžiaga, jos pakanka, kad objektas būtų įtrauktas į saugotinų sąrašą.
I. Liaučiuvienė informavo, kad mažeikiškiai dokumentų, patvirtinančių istorinę Lūšės geležinkelio stoties reikšmę, galėtų gauti iš sostinėje įsikūrusio Genocido centro.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
